Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. T. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2024-11-11, apie 16.55 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. T. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo pas draugę, vartojo alkoholį (alkoholį vartojo ne pirmą dieną, o kelias dienas iki įvykio), vėliau su ja susipyko, todėl nusprendė automobiliu nuvažiuoti pas draugą. Važiavo, kadangi buvo neblaivus, mano, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Už vairavimą neblaiviam jau buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai buvo maždaug prieš 15 metų. Tada jam skyrė teisės vairuoti atėmimą ir 4 000 litų baudą. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, prieš pusantrų metų gydėsi – buvo užsikodavęs, tuo metu alkoholio nevartojo. Kodėl vėl pradėjo jį vartoti, negali paaiškinti, daugiau jokių veiksmų gydytis priklausomybę nuo alkoholio nesiėmė. Dabar yra pasiryžęs vėl ieškoti pagalbos ir gydytis turimą priklausomybę. Automobilis, kurį vairavo, yra registruotas jo mamos vardu, bet faktiškai juo naudojosi jis kaip nuosavu. Automobilis šiuo metu grąžintas mamai. Administracinių baudų nėra sumokėjęs, kadangi neturi finansinių galimybių to padaryti, šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Jam finansiškai padeda mama, jis jai padeda remontuoti namą, ji jam už tai moka. Adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena su drauge, jų santykiai ne itin geri. Ji apie įvykį žino, vertina jį neigiamai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis jam buvo išduotas gal 4 kartus. Beveik visi atvejai buvo susiję su alkoholio vartojimu ir konfliktais su drauge. Orderio galiojimo metu jis gyvendavo pas mamą. Turi du vaikus (ne su nurodyta drauge), kuriems pagal galimybes teikia išlaikymą. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi dėl savo poelgio.

L. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo D. T. mama, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė norinti, kad sūnus kabintųsi į gyvenimą, nustotų vartoti alkoholį, ir tikisi, kad šis įvykis jam bus didelė pamoka. Iš karto po įvykio jis jai paskambino, kitą dieną jie apie tai kalbėjo, D. dėl to labai išgyveno. Anksčiau ji su sūnumi kalbėdavo, prašydavo jo nevartoti alkoholio, jis jos paklausydavo ir du-tris mėnesius viskas būdavo gerai, jis bendraudavo su savo vaikais. D. prieš pusantrų metų gydėsi priklausomybę nuo alkoholio, buvo užsikodavęs, tuo metu jautėsi labai patenkintas, ji jį labai palaikė. Kodėl jis vėl pradėjo gerti, nežino, mano, kad tai galėjo būti dėl konfliktų su sugyventine, jie abu yra linkę pavartoti alkoholį, tačiau jį į jų asmeninį gyvenimą stengiasi nesikišti. Ji su sūnumi bendrauja nuolat, jis klauso jos patarimų. Automobilį „Mercedes-Benz“ D. užsidirbo dirbdamas pas ją, remontuodamas namus. Automobilį ji pirko iš savo pinigų, pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ji, bet D. tuos pinigus buvo užsidirbęs. Automobiliu naudojosi D. kaip savu, juo rūpinosi, ji pati nevairuoja, sūnus ją nuveždavo kur reikia. Sūnus alkoholį pradėjo vartoti, kai po įvykio (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta 100 000 litų bauda, dėl to palūžo. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, šiuo metu nedirba, anksčiau apie 15 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir po to buvo grįžusi į Lietuvą slaugyti sergančios mamos, dabar ji mirusi. Neseniai pardavė butą Neringoje, todėl lėšų pragyvenimui kol kas turi, vėliau planuoja įsidarbinti. Jai teismas nuspręstų konfiskuoti automobilį, ji tam neprieštarautų, sūnui paskirtą piniginę baudą padėtų sumokėti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024-11-11 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1-4);

2024-11-11 tarnybiniu pranešimu (b. l. 5-7);

2024-11-11 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir jo priedais (b. l. 15-26);

2024-11-11 neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 73);

2024-11-11 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 8, 18);

2024-11-11 liudytojo E. Ž. apklausos protokolu (b. l. 33-36);

2024-11-12 AB „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso L. T. (b. l. 74);

2024-11-13 liudytojos L. T. apklausos protokolu (b. l. 39-42);

2024-11-15 liudytojos L. T. papildomos apklausos protokolu, pateikta 2024-08-03 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 43-45, 46-48);

2024-11-15 liudytojos L. B. apklausos protokolu (b. l. 61-64);

2024-11-15 liudytojo V. N. (V. N.) apklausos protokolu (b. l. 69-72);

2024-11-18 kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 89-91);

2024 m. lapkričio mėn. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 75).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. T. 2024-11-11, apie 16.55 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. D. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį, ir norėjo taip veikti.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Be to, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visus byloje esančius duomenis.

L. T. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį D. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ji nurodė, kad yra neteista, nebausta administracine tvarka, mano, kad yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką sūnui D. T.. Kadangi yra mama, gerai žino sūnaus asmenines savybes, juos sieja artimas ryšys, D. T., gyvenime priimdamas svarbius sprendimus, atsižvelgia į jos nuomonę. Sūnus dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, padarė išvadas ir tinkamai įvertino savo veiksmus, dėl šios susidariusios situacijos labai išgyvena, nusikalstamą veiką padarė nepagalvojęs apie galimas pasekmes.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog šiuo atveju nėra BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, kad galėtų būti taikomas laidavimo institutas. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad D. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš ANR išrašo matyti, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (b. l. 102-115). Jis taip pat baustas už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus, nuobaudos galiojančios, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad praeityje buvo baustas ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, bylos medžiaga patvirtina, kad D. T. buvo už tai baustas 2012 m., taip pat ir už kitus šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 93). Šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad šis padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o veikiau dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė, kaltinamasis reikiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, reiškia, švelnesnė teisinė atsakomybė nepasiekė savo tikslų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį nesant jokių priežasčių, kurios bent iš dalies mažintų jo elgesio pavojingumą, tai rodo atsainų jo požiūrį į galimą pavojų aplinkiniams, galima teigti, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių tokio veikimo padarinių. Kaltinamasis pripažino, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, nurodė žadantis gydytis, tačiau iki šiol jokių veiksmingų priemonių dėl to nesiėmė, o tai savo ruožtu leidžia manyti, kad toks kaltinamojo elgesys, tai yra alkoholio vartojimas ir su tuo susiję administraciniai nusižengimai bei nusikalstamos veikos gali kartotis ir ateityje. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors galima laiduotoja L. T. yra neteista, nebausta administracine tvarka, iš teisme duotų parodymų matyti, kad ją su sūnumi D. T. sieja artimas ryšys, tačiau tai nepadarė ir kol kas nedaro teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui ir gyvenimo būdui, o tai leidžia suabejoti ir jos galimybėmis teigiamai paveikti sūnų ateityje: jeigu ji jo negalėjo sulaikyti nuo teisės pažeidimų darymo praeityje, kyla pagrįstų abejonių, ar ji tai galės padaryti ateityje net nustačius maksimalų laidavimo laikotarpį ir paskyrus laidavimą su užstatu.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis D. T. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, ne visas paskirtas baudas sumokėjęs, oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio, sutinka priklausomybę gydytis. D. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, šios bausmės dydį nustatant artimą apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Įvertinęs tai, kad D. T. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis pirmą kartą nuteistas arešto bausme, sutinka gydytis priklausomybę nuo alkoholio, teismas mano, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad jis gali pakeisti savo elgesį, suvokęs, jog jei nesilaikys intensyvios priežiūros sąlygų, teismo paskirtų įpareigojimų, gali būti pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas D. T. atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų) (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktai).

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad D. T. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-11-13.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, D. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota L. T. vardu, ši yra kaltinamojo D. T. mama. Apklausta L. T. nurodė, kad minėtas automobilis yra registruotas jos vardu, tačiau faktinis automobilio savininkas ir valdytojas yra D. T., tai patvirtino ir kaltinamasis, todėl L. T. vardu registruota transporto priemonė „Mercedes-Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Kaltinamasis dar prieš darydama teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl teisės pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Jis būdamas neblaivus savo noru sėdo už automobilio vairo ir prisiėmė visą riziką dėl galimų sankcijų.

Kaltinamajam D. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2024-11-27 pažymą Nr. APD-2024-11951, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam D. T. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 120,83 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į gynėjo advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 120,83 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. T..

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. T. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu D. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-11-13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, D. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti L. T. vardu registruotą automobilį „Mercedes-Benz“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo D. T. valstybės naudai 120,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. T. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.