Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarimo S. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. S. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, S. J. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas šiurkščiai pažeidė Įstatymo draudžiančias, įpareigojančias ar apribojančias nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl S. J. kaltės, padarius ANK 533 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pasisakė dėl S. J. veiksmų vertinimo ANK 533 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kontekste, administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo apelianto veiksmuose. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. ANK 533 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų šiurkštų pažeidimą. Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 2 punktas numato, kad deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė Įstatymo nuostatas, jeigu jos pažeistos pakartotinai per 1 metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidusiu Įstatymą. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ANK 533 straipsnio 1 dalies nuostatas kyla pakartotinai (per 1 metus) šiurkščiai pažeidus Įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o išvadai, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius ir įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-998/2013).

9. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad apie straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

10. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte (nagrinėjamu atveju pagal galiojančią Įstatymo redakciją – Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto) numatyto pažeidimo kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog, priimant sprendimą, pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas, priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-998/2013, Nr. A-518/2013). Interesų konfliktas Įstatyme apibrėžiamas kaip situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

11. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje prie asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, priskiriami ir valstybės politikai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Kadangi S. J. yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys, todėl jis laikomas tinkamu subjektu administracinei atsakomybei pagal ANK 533 straipsnio 1 dalį kilti.

12. S. J. skundė Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartyje pažymėjo, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra reikšmingas procesiniam sprendimui dėl administracinio nusižengimo, kadangi nustačius, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra neteisėtas, nebūtų pagrindo skirti administracinę nuobaudą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo S. J. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvas ir sesuo gyvena ar gyvenamąsias vietas yra deklaravę (duomenys neskelbtini), Savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. posėdžio metu pareiškėjui buvo žinomas jo atžvilgiu priimtas Komisijos 2020 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas, susijęs su dalyvavimu sprendžiant klausimus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės infrastruktūros plėtros – apšvietimo įrengimo. Pats pareiškėjas Savivaldybės tarybos posėdžio metu nurodė, kad sprendžiamas klausimas yra identiškas jau VTEK vertintam, todėl nenusišalindamas rizikuoja vėl „būti nubaustas VTEK“, todėl yra įrodyti formalūs viešųjų ir privačių interesų konflikto požymiai ir nustatyta, jog pareiškėjas, suvokdamas, kad gali kilti interesų konfliktas, nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. esant išvardintoms aplinkybėms ir priimtam VTEK sprendimui, dalyvavo ir balsavo dėl finansavimo sumažinimo apšvietimo įrengimui (duomenys neskelbtini) (kurioje gyvena pareiškėjo artimieji). Nesutikdamas su šiuo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, S. J. pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. skundas atmestas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų.

14. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. dalyvavo ir balsavo priimant (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2020 metų biudžeto patikslinimo“, kuriuo pakeista apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų suma, kai (duomenys neskelbtini) gyvena jam artimi asmenys (b. l. 8, 10-16, 22-31, 34-38). Sprendimo projekto priede atskira eilute (eilės Nr. 2.1) skiltyje „Asignavimų valdytojų, priemonių pavadinimas“ buvo išskirtas apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimas, nurodyta, kad skirtų lėšų suma yra keičiama, ją sumažinant 6 057 Eur. Komisija, patikrinusi Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena ir nuosavybės teise priklausantį turtą valdo S. J. artimi asmenys. S. J. tėvas M. J. savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) Komisijos paprašytas nurodyti tikslią savo tėvo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (nurodyti gatvę), S. J. informavo, jog jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). S. J. sesuo G. K. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Registrų centro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) esantys statiniai, taip pat žemės sklypas nuosavybės teise priklauso G. K..

15. Atsižvelgiant į šios nutarties 12-14 punkte nurodytas aplinkybes, S. J., svarstant (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2020 m. biudžeto patikslinimą, kuriuo pakeista apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui skirtų lėšų suma, kai (duomenys neskelbtini) gyvena jam artimi asmenys, turėjo asmeninį suinteresuotumą, kuris galėjo turėti įtakos sprendimams jam atliekant tarnybines pareigas. S. J. svarstant minėtus klausimus bei kilus interesų konfliktui jo nevengė, nuo sprendimų svarstymo nenusišalino, tad pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 2 dalies įpareigojančias ir 11 straipsnio 1 dalies draudžiančią normą. Kadangi 2020 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dieną, S. J. turėjo galiojantį Įstatymo nuostatų pažeidimą (2020 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. J.“ konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narys S. J., dalyvaudamas priimant šios tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriuo taip pat skirtas finansavimas apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimui ir nuo jo nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas), nagrinėjamu atveju konstatuotas šiurkštus S. J. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, S. J. veiksmuose yra visi ANK 533 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad S. J. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir skunduose Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir dėl kurių šie teismai jau išsamiai pasisakė įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais. Apeliaciniame skunde S. J. teigia, kad negerino savo artimųjų turtinės padėties, o atvirkščiai - gatvei, kurioje gyvena jo artimieji skirtą finansavimą balsuodamas perdavė kitai vietovei, t. y. pirmenybę teikė viešam interesui, nesusiaurindamas iki asmeninių. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07). Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad (duomenys neskelbtini) meras nėra pateikęs ir parengęs taisykles ar reglamentą, kaip turi būti balsuojama tuo atveju, jei yra pateiktas visas savivaldybės biudžetas ar jo dalis, o tarybos narys turi pareigą nusišalinti dėl vienos ir biudžeto eilutės ar punkto balsavimo, tačiau šis argumentas išeina už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, todėl apygardos teismas dėl jo nepasisako. Be to, pažymėtina, kad dėl šio S. J. argumento pasisakė Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, dar nesant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, nepagrįstai konstatavo, kad S. J. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pažeidė įstatymo reikalavimus, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi nors nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota apskundimo teise, tačiau Komisijos sprendimo apskundimas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi jis apylinkės teismo nutarimo priėmimo metu nebuvo panaikintas. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutarimą neįsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, tai nedaro šio procesinio sprendimo neteisėtu, juo labiau, kad apygardos teismas buvo sustabdęs apeliacinio skundo nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ir šiuo įsiteisėjusiu sprendimu S. J. skundas buvo atmestas (Komisijos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl S. J.“ pripažintas teisėtu). Be to, pažymėtina, net ir tuo atveju, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas būtų pripažins, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, apeliantas būtų turėjęs teisę kreiptis į teismą dėl administracinės bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Taigi, vien tai, kad apylinkės teismas priėmė procesinį sprendimą esant neįsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.