Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija).

2. 2025 m. vasario 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas M. K. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK redakciją, t. y. perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

3. 2025 m. kovo 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria M. K. prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi ir yra teisėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2025 m. sausio 23 d. nutarimai). Teisingas procesinis sprendimas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Teismas, priimdamas sprendimą, visuomet turi vadovautis tiek įstatymais, tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

7. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismų instancinės sistemos paskirtis yra ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, susipažinęs su M. K. skundu, pateikta medžiaga, skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutarties motyvais, daro išvadą, kad šiuo atveju formalus įstatymo taikymas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad ne visos praktinės, realiame gyvenime galinčios susiklostyti situacijos gali būti reglamentuotos įstatymais, todėl tais atvejais, kai pagal nustatytas aplinkybes ir bendruosius teisės principus akivaizdu, jog konkrečiu atveju teismo sprendimas bus atitinkantis teisės nuostatas, bet bus iš esmės neteisingas, pirmumą būtina teikti ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam probleminio klausimo išsprendimui. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas, tik formaliai vadovavosi BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau iš esmės neanalizavo M. K. prašyme nurodytų reikšmingų aplinkybių – kad M. K., būdamas teistas už sunkų nusikaltimą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, net ir esant išnykusiam teistumui, nebegali dirbti su vaikais (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnis), o šiuo metu jo padaryta nusikalstama veika laikoma nebe sunkiu, o apysunkiu nusikaltimu. Įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusias specifines ir išskirtines aplinkybes, atsižvelgęs į teismų pareigą vykdyti ne formalų, bet tikrą teisingumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo M. K.. Būdamas teistas už sunkų nusikaltimą, net ir išnykus teistumui, M. K. negali gauti darbo su vaikais kodo (kurį galėtų gauti perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką į apysunkį nusikaltimą), todėl žemesniojo teismo formalus atsisakymas M. K. atžvilgiu taikyti teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą prieštarauja konstituciniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas dėl M. K. 2025 m. vasario 6 d. prašymo.

8. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas, draudžiama: dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose (1 punktas); dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais (2 punktas); verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais (3 punktas). Pagal to paties straipsnio 6 dalį asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, dirbdami, atlikdami praktiką, stažuotę, teikdami paslaugas ar užsiimdami savanoriška veikla privalo turėti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą.

9. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija), procesinis sprendimas įsiteisėjęs, paskirta bausmė atlikta, teistumas išnykęs, todėl, vertinant formaliai BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, jog peržiūrimas tik asmens, turinčio teistumą, atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas, svarstyti M. K. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš tiesų nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto, kaip jau minėta anksčiau, nagrinėdamas prašymus, teismas privalo ne tik spręsti, ar konkreti situacija atitinka teisės nuostatas, bet ir įvertinti, koks yra teisingas klausimo išsprendimo būdas. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos išskirtinės, būtent M. K. padėčiai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, kad nors žemesniojo teismo priimta nutartis netenkinti M. K. prašymo, formaliai atitinka teisės nuostatas, tačiau toks sprendimas yra neteisingas, kadangi juo pažeidžiamos esminės M. K. teisės ir interesai – teisė į asmenų lygybę, teisė į darbą.

10. Šiuo atveju susidarė išskirtinė situacija, dėl kurios M. K. teisės ir laisvės, net ir išnykus teistumui, toliau yra varžomos. Jo teisė vykdyti bet kokią veiklą, kuri tiesioginiais ir reguliariais kontaktai susijusi su vaikais yra ribojama ne teistumo, o fakto, kad jis praeityje buvo teistas už sunkų nusikaltimą, nors ši nusikalstama veika šiuo metu jau yra laikoma lengvesniu nusikaltimu. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, o pats asmens nuteisimo faktas visada lieka biografijos dalimi, gali negrįžtamai neigiamai paveikti jo reputaciją, sukelti tam tikrus teisinius padarinius, užkirsti kelią dirbti tam tikrą darbą ir pan., todėl kiekvienu individualiu atveju valstybė privalo užtikrinti, jog tokios asmeniui kylančios pasekmės atitiktų šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei vertybes. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti su vaikais tiesioginį kontaktą turinčių asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, autoritetą, visuomenės pasitikėjimą jais, nustatė su šių asmenų reputacija susijusį reikalavimą – nebūti padarius tam tikrų nusikalstamų veikų – seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų. Šio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, reiškiantis, kad asmenims taikomi ribojimai turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir būti būtini jiems pasiekti, šiuo atveju – teisė turėti tiesioginį kontaktą su vaikais turi būti ribojama tik tada, kai asmuo iš tiesų atitinka Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies sąlygas – yra padaręs nusikaltimą, kuris šiuo metu yra laikomas sunkiu.

11. Grįžtamasis baudžiamojo įstatymo galiojimas (lex retro agit) siejamas su trimis aplinkybių grupėmis: 1) veikos nusikalstamumo panaikinimu (dekriminalizacija); 2) bausmės švelninimu (depenalizacija); 3) kitokiu teisinės asmens padėties palengvinimu (galimybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą išplėtimu, senaties, teistumo terminų sutrumpinimu ir kt.). M. K. 2002 m. lapkričio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už plėšimą, padarytą grupės iš anksto susitarusių asmenų (BK 272 straipsnio 2 dalis (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija)). Pagal tuo metu galiojusią BK 8¹ straipsnio 2 dalį, ši nusikalstama veika buvo priskiriama sunkiems nusikaltimams. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame BK aptariama nusikalstama veika laikoma apysunkiu nusikaltimu.

12. Taigi, nuo 2003 m. gegužės 1 d., nusikalstama veika, analogiška M. K. padarytai, laikoma nebe sunkiu nusikaltimu, kurio padarymas, įstatymo leidėjo vertinimu, būtų pagrindas neišduoti asmeniui teisėto darbo su vaikais kodo, o apysunkiu nusikaltimu, kurio padarymas tam įtakos neturėtų. Įvertinus tai, aukštesniojo teismo vertinimu, ne tik nepagrįsta, bet ir nehumaniška asmeniui riboti jo teises gauti teisėto darbo su vaikais kodą vien dėl praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir išnykus teistumui, kai teistumui neišnykus, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuosprendis būtų peržiūrimas ir veika būtų laikoma apysunkiu nusikaltimu.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant to, kad M. K. teistumas yra išnykęs, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu M. K. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) (apysunkis nusikaltimas) ir laikoma, kad teistumas yra išnykęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu M. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija) (sunkus nusikaltimas), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) (apysunkis nusikaltimas) ir laikyti, kad teistumas dėl šios veikos yra išnykęs.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.