- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-660-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02566-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- M. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei M. P. pareiškimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovo M. P. (toliau – ieškovas) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei M. P. (toliau – atsakovė) pareiškimo, kuriame ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, uždrausti tėvams išvežti M. P. už Lietuvos Respublikos ribų.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašyme nurodė, kad teiks ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, bendravimo tvarkos nustatymo. Nuo 2019 metų rudens atsakovė nuolat važinėja į Norvegiją pas savo motiną, ieškovui tapo žinoma, jog atsakovė turi kitą vyriškį, su kuriuo palaiko rimtus santykius. Dėl minėtų priežasčių šalių nepilnametis sūnus M. P. reguliariai nelanko ugdymo įstaigos, atsakovė griauna vaiko įprastą gyvenimo ritmą. Atsakovė nori išvežti vaiką į užsienį be ieškovo sutikimo. Siekdamas apsaugoti mažamečio sūnaus teisę į saugią ir stabilią aplinką, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Ieškiniui paruošti ir įrodymams surinkti reikia laiko, be to, įstatymas numato privalomą mediaciją šeimos bylose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei pareiškimo.
4. Teismas nurodė, kad iš prašymo turinio ir pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės spręsti, jog šalys gyvena skyrium. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šiuo atveju nėra pažeidžiamas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių nepilnametis vaikas šiuo metu, kaip ir anksčiau, gyvena šeimoje, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė pastoviai keičia nusistovėjusią ir vaikui įprastą aplinką, netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, veždamasi sūnų su savimi, neteikia ieškovui duomenų apie vaiko buvimo vietą, slepia vaiką, tokiu būdu apribodama ieškovo teisę matytis su vaiku, bendrauti su juo, jį auklėti. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovė be ieškovo sutikimo gali išvežti nepilnametį vaiką į užsienio valstybę, atskirdama jį nuo tėvo, tuo pažeisdama ne tik ieškovo, bet ir nepilnamečio vaiko interesus, darydama neįvykdomą būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovo prašymą, prijungti įrodymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog vaiko tėvai gyvena skyrium. Ieškovas savo prašyme nurodė atsakovės gyvenamąją vietą Lietuvoje, kuri ieškovui yra žinoma, atsakovės gyvenamoji vieta Norvegijoje ieškovui nėra žinoma. Šalies paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė. Šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio.
1.2. Nevertinta, kad pridėti įrodymai įrodo, jog atsakovė ketina griauti įprastą vaiko gyvenimą ir išvežti jį į užsienį. Nėra duomenų, kokioje aplinkoje vaikas atsidurtų užsienyje. Atsakovė turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovės gyvenamoji, socialinė aplinka galbūt nėra saugi nepilnamečiam vaikui, nėra įvertina vaiko teisių apsaugos specialistų.
1.3. Tinkamai neįvertinta išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos gyvenamosios vietos keitimas kiekvienu atveju susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti vaikui didesnę ar mažesnę socialinę ir psichologinę žalą. Neužtikrinus nepilnamečiam vaikui laikino stabilumo, laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, yra rizika, kad vaikas bus vežiojamas po įvairias įstaigas, bus bandoma jį paimti pas save, perduoti giminaičiams ir t. t., kaip dažnai nutinka šio tipo bylose. Pats civilinio ginčo inicijavimas teisme suponuoja išvadą, kad gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko neturtiniai interesai į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, tačiau teismas atsakovės elgesio nevertino kaip grėsmės esminiams nepilnamečio vaiko neturtiniams interesams į saugią ir stabilią padėtį.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, prijungti įrodymus, išreikalauti duomenis apie ieškovo nubaudimą administracine tvarka ir teistumus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
6.1. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovė nori išvežti sūnų į užsienį.
6.2. Atsakovė sutinka, kad šalys nebegyvena kartu, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl laikinos sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.
6.3. Dėl ieškovo atsakovės atžvilgiu vartojamo fizinio ir psichologinio smurto iširo šalių šeima, todėl atsakovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą, kreipdamasi dėl privalomos mediacijos šeimos bylose.
6.4. Atsakovei grįžus iš Norvegijos, nuo 2020 m. kovo 2 d. ieškovas leido atsakovei pasimatyti su sūnumi du kartus jo namuose, dalyvaujant ir prižiūrint ieškovo seseriai. Nuo atsakovės grįžimo iš Norvegijos ieškovas neveda sūnaus į darželį, kad atsakovė negalėtų su juo pasimatyti.
6.5. Sūnus nuo gimimo visą laiką buvo su atsakove. Sūnus prie atsakovės yra prisirišęs, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys, atsakovė baiminasi, kad ieškovas daro neigiamą įtaką, formuojant sūnaus nuomonę apie motiną.
6.6. Ieškovas ne vieną kartą yra teistas, atlikęs ir realią laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu už paskutinį jo padarytą nusikaltimą bausmės vykdymas jam yra atidėtas. Ieškovas negali tinkamai auklėti sūnų, skiepyti jam dorovines savybes, kurių pats neturi.
6.7. Ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis.
6.8. Atsakovė šiuo metu yra bedarbė, ieško darbo, todėl gali daug laiko skirti sūnui. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, sūnų šiuo metu prižiūri jo sesuo ir motina. Atsakovė gyvena jos motinai priklausančiame trijų kambarių bute, todėl sūnui gyventi ir vystytis būtų sudarytos geresnės sąlygos nei pas ieškovą, kuris gyvena jo motinai priklausančiame vieno kambario bute.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovei pareiškimo – nustatyti nepilnamečio sūnaus M. P. gyvenamąją vietą su ieškovu, uždrausti tėvams išvežti M. P. už Lietuvos Respublikos ribų. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei pareiškimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismui ieškovas yra pateikęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovė yra pateikusi priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo (civilinė byla Nr. e2-9756-877/2020). Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas ir atsakovė yra pateikę prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovas prašo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su ieškovu, uždrausti atsakovei išsivežti nepilnametį vaiką M. P. į užsienio šalis be ieškovo rašytinio sutikimo, atsakovė prašo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su atsakove. Klausimas dėl šalių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 29 d. pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išvadą teikianti institucija įpareigota pakartotinai iki 2020 m. balandžio 29 d. pateikti išvadą dėl ginčo, atsižvelgiant į abiejų šalių išdėstytus argumentus, taip pat nustatyti, kur šiuo metu faktiškai gyvena šalių nepilnametis vaikas, kokios yra ieškovo ir atsakovės buities sąlygos.
10. Šalims kreipusis į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu ir priešieškiniu, atitinkamai prašant šio teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebuvo taikytos ieškovui pareiškus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovei pareiškimo, šiam klausimui esant paskirtam nagrinėti 2020 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio ir priešieškinio užtikrinimui, nebetenka prasmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo nagrinėjimas. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovo atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas, ieškovui grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties.
Grąžinti ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. kovo 2 d. per „Perlo“ terminalą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.