Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, skirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis bei 64¹ straipsniu, M. J. skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo; skirtos baudžiamosios poveikio priemonės – gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 m atstumu, 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis, 2022 m. vasario 1 d., apie 22.30 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2,85 promilių girtumo laipsnis.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 2 d. apklaustas M. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2022 m. vasario 1 d., apie 17 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), susipyko su savo sugyventine A. B. ir išėjo iš namų. Kadangi turi vieną savo sugyventinės automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktą, sėdo prie automobilio vairo ir nuvažiavo pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį, išgėrė 2 skardines alaus „Diesel“, 6 proc. stiprumo, ir apie 350 g viskio „Green Peel“. Apie 22 val. baigėsi alkoholis, dėl to su draugu, kurio duomenų minėti nenori, sugalvojo nuvažiuoti į barą. Būdamas neblaivus sėdo prie automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo. Atvažiavo iki „Rimi“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ten norėjo pastatyti automobilį, nes šalia yra baras. Tik įvažiavus į stovėjimo aikštelę, jį sustabdė policijos pareigūnai, jie paprašė pasitikrinti blaivumą, įpūtė 2,85 prom., o antru tikrinimu, kiek pamena, įpūtė 3,06 prom. Automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o jis pristatytas į areštinę. Labai gailisi dėl to, kad vairavo sugyventinei priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. A. B. negalėjo žinoti, kad jis pasiėmė automobilį, kadangi jis turi jos automobilio raktą. Teisė vairuoti jam buvo atimta 2018 m., vasario pabaigoje būtų ją atgavęs. Po teismo vairuotojo pažymėjimas jam buvo grąžintas, jį visada turėjo su savimi. Yra vieną kartą buvo pagautas vairuojantis automobilį neturint teisės vairuoti, už tai yra gavęs administracinę nuobaudą – baudą. Labai gailisi dėl to, kad sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 49–51).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Be M. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Patrulių rinktinės pirmos kuopos ketvirtojo būrio vyriausiosios patrulės K. S. parodymais (b. l. 33–35), liudytojos A. B. parodymais (b. l. 37–38), alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK0071 (patikros sertifikato Nr. 1540432) 2022 m. vasario 1 d. 23.07 val. bei 23.45 val. rodmenimis (b. l. 14–16), kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. J. 2022 m. vasario 1 d., apie 22.30 val., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams jį sustabdžius ir alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatytas 2,85 promilių girtumo laipsnis. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus M. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 75‑77).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę M. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę M. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. J. – teistas (b. l. 69–72), baustas administracine tvarka (b. l. 64–67), nedirbantis (b. l. 60–61), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokurorės siūlomą arešto bausmę, nustatant jos maksimalų dydį, skiriamą už nusikaltimus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. vasario 1 d. 22.45 val. iki 2022 m. vasario 2 d. 16.00 val. (viena diena) (b. l. 43–45, 52), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama vienai arešto parai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. J. padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, žala nebuvo padaryta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus ir 6 mėnesius. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑7-144-628/2018, 2K-274-693/2018). Šiuo atveju – nuo 2022 m. vasario 2 d. (b. l. 53–54).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo M. J., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. M. J. vairavo trečiajam asmeniui – A. B. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei būtų žinoma, jog M. J. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus, ar ji būtų leidusi jam tai daryti, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. VšĮ „Emprekis“ 2022 m. vasario mėnesio duomenimis, 2008 m. gamybos automobilio „Renault Laguna“ kaina su PVM yra 1740 Eur (b. l. 17). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K‑195‑788/2019). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. M. J. pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. J. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1740 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 53–54) – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas baudžiamojoje byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti M. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 1 d. 22.45 val. iki 2022 m. vasario 2 d. 16.00 val. (viena diena), kas prilyginama vienai arešto parai, ir galutinį arešto terminą M. J. nustatyti 59 (penkiasdešimt devynias) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 2 d., apie tai informuojant valstybės įmonę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš M. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 1740 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti, o paimtą dokumentą, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Išaiškinti M. J., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1740 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, unikalus mokėjimo kodas „(bylos numeris)“, įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, teismo baudžiamasis įsakymas bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.