Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Įtariamuoju apklaustas A. I. parodė, kad savo kaltę, dėl jam inkriminuotos vagystės pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2025-05-10 kartu su jam nepažįstamais asmenimis, t. y. moterimi bei jos vyru, kurie yra Ukrainos piliečiai, vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną nurodytus asmenis jis matė pirmą kartą, tiesiog atsitiktinai susitiko. Jis buvo su savo šunimi. Ukrainos piliečiai jam pasakė, kad miškelyje, kur jie vartojo alkoholinius gėrimus ant medžio pakabinta vaizdo stebėjimo kamera. Jie parodė jam, kur yra kamera. Miškelyje, kuriame jie vartojo alkoholį, jis buvo pirmą kartą. Jis nežino, kokį laiko tarpą kamera buvo ant medžio. Būdamas neblaivus jis sugalvojo tą kamerą nuo medžio nuimti, nes jam nepatiko, kad jį kažkas stebi. Jis taip pasielgė vien dėl to, kad buvo gerokai išgėręs, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Nuėmęs kamerą jis iš jos ištraukė SIM kortelę, kuri buvo kameros viduje bei ją išmetė. Kur išmetė SIM kortelę neprisimina, tos vietos nurodyti negali. Vaizdo kamerą jis nunešė pas save namo. Kitą dieną, t. y. 2025-05-11, jam paskambino nepažįstama moteris, kuri kalbėjo apie vaizdo kamerą. Jis iš karto jai pasakė, kad jis turi tą kamerą ir ji jam nereikalinga. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) prie MAXIMA parduotuvės. Prie parduotuvės jis grąžino moteriai kamerą. Moteris pasakė, kad informuos policijos pareigūnus apie tai, kad kamera jai grąžinta ir, kad ji jam pretenzijų neturi. Dėl išmestos SIM kortelės pasakė, kad nusipirks naują. Moteriai buvo svarbu atgauti pačią vaizdo kamerą. Dėl padaryto jis labai gailisi. Taip pasielgė dėl to, kad buvo girtas, o tos kameros jam net nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad ji gyvena Vokietijoje. Šiuo metu atvyko atostogų pas tėvus. Prieš dvi dienas ji nusipirko vaizdo stebėjimo kamerą „Ai Trail Camera“, kuri filmuoja ir dieną, ir naktį. Kamerą nusipirko parduotuvėje. Prisijungti prie kameros galima bet kada, nes į kamerą yra įdėta SIM kortelė. Vaizdo kamerą ji pakabino prieš dvi dienas dėl to, kad iš namų pabėgo jos katė, kuri bėga jau antrą kartą. Praeitą kartą katę rado miške. Miške, tam tikroje vietoje, kažkas pradėjo šerti katinus, todėl ji pagalvojo, kad katė ieškodama maisto gali pasirodyti kameros vaizde. Ji labai dažnai vaikšto po mišką ir ieško katės, nes ji yra dingusi nuo balandžio 18 dienos. 2025-05-10 tarp 15.00 val. ir 16.00 val. ji buvo miške. Ieškodama katės pastebėjo, kad netoli tos vietos, kur buvo užslėpta jos stebėjimo kamera, 3 vyrai ir viena moteris vartojo alkoholį. Šalia kompanijos lakstė juodai baltas šuo. Grįžus namo ji įjungė vaizdo stebėjimo kameros peržiūrą, tačiau pamatė, kad kamera yra išjungta. Peržiūrėjusi vaizdo įrašus pamatė, kad vyras, kuris kartu su kitais vartojo alkoholį, nuplėšė nuo medžio kamerą. Vaizdo įraše girdisi, kad moteris nurodo palikti kamerą, tačiau vyras pasakė, kad kamerą paims. Yra keli, trumpi vaizdo įrašai, kuriuose matosi šuo ir vyro, nuėmusio kamerą nuo medžio, batai. Ji galėtų atpažinti miškelyje buvusius žmones. Tų žmonių ji nepažįsta ir jų anksčiau nematė. Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Dėl įvykio jai padaryta 190 eurų žala. Vaizdo įrašus bei pavedimo kopiją pateiks tyrimą atliekančiam pareigūnui.

Papildomai apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad vaizdo stebėjimo kamerą ji atgavo. Kamerą grąžino jos mamai D. S.. Kameros vertė yra 179 Eur, tai patvirtina kameros įsigijimo dokumentai. Kameros viduje buvo įdėta „Tele2 Pildyk“ išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortelė. Pati SIM kortelė materialinės vertės neturi, tačiau ji buvo papildyta 8 eurais, kad kameras veiktų. Taip pat kameros viduje buvo 32 GB atminties kortelė, kurios vertė 6 eurai. Vaizdo stebėjimo kamera buvo grąžinta be SIM ir atminties kortelių. Dėl tų kortelių pretenzijų ji neturi, kadangi kortelės yra menkavertės, jai buvo svarbu atgauti vaizdo stebėjimo kamerą. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio neteiks, kadangi kamerą jai grąžino. Su įtariamuoju taikytis ji nesutinka ir prašo pastarąjį nubausti įstatymų numatyta tvarka. 2025 metų liepos pradžioje ji planuoja išvykti į Vokietiją, kur nuolat gyvena.

Apklausta kaip liudytoja D. S. parodė, kad ji yra J. S. mama. Dukra gyvena Vokietijoje, šiuo metu dukra atostogauja Lietuvoje. 2025-05-10 buvo pavogta netoli namo, kuriame jie gyvena, miškelyje dukros pakabinta vaizdo kamera. Kamera buvo pakabinta tam, kad rasti jų dingusią katę. Kameros įraše yra užfiksuotas, dukrai priklausančios kameros, vagystės faktas. Vaizdo įraše matosi prie vagies lankstantis šuo. Ji norėdama padėti dukrai rasti pavogtą kamerą, 2025-05-17 vaizdo įraše užfiksuoto šuns nuotrauką įkėlė į „Facebook“, prašydama pagalbos atpažinti šunį tam, kad nustatyti šuns savininką. Kitą dieną jai pradėjo rašyti žmonės, kurie nurodė vieną ir tą patį šuns šeimininką A. I., jo telefono numerį ir kitus asmens duomenis. Ji A. I. parašė SMS pranešimą, kuriame paprašė su ja susisiekti. Kadangi A. I. su ja nesusisiekė ji jam paskambino. Pokalbio metu ji pareikalavo grąžinti kamerą. Vyriškis sutiko. Ji informavo tą vyrą, kad dėl kameros vagystės tą pačią dieną buvo kreiptasi į policiją. 2025-05-19 vakare(duomenys neskelbtini) jie susitiko prie parduotuvės MAXIMA. Vyriškis jai grąžino kamerą. Ji apžiūrėjo grąžintą kamerą. Kameros viduje SIM ir atminties kortelių nebuvo. Apie tai ji pasakė kamerą grąžinusiam vyrui. Vyriškis nurodė, kad korteles išmetė jo draugas, kuris ir pavogė kamerą, tačiau draugo duomenis nurodyti atsisakė. Ji įsitikinusi, kad kamerą pavogė būtent A. I., kadangi vienas iš asmenų, kuris atsiliepė į jos pagalbos prašymą atsiuntė jai nuotrauką, kurioje yra užfiksuota, kad A. I. socialiniame tinkle Facebook yra įkėlęs dukters vaizdo stebėjimo kameros nuotrauką bei teiraujasi , kiek tokia kamera gali kainuoti. Mano, kad A. I. galimai norėjo tą kamerą parduoti. Tą nuotrauką ji pateiks prijungimui prie IT medžiagos.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, adr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta bei nepaimta.

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo stebėjimo kameros „Ai Trail Camera“ apžiūra.

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota 14 pateiktų vaizdo įrašų, kurių data 2025-05-10, trukmė 5 sek., apžiūra. Vaizdo įrašuose: 20250510_171647_000_5_P; 20250510_171625_000_5_P; 20250510_171224_000_5_P; 20250510_171012_000_5_P;20250510_171605_000_5_P; 20250510_173342_000_5_P; 20250510_170912_000_5_P; 20250510_170953_000_5_P; 20250510_171827_000_5_P 20250510_171727_000_5_P, reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įraše 20250510_171543_000_5_P užfiksuota galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens avalynė - juodos spalvos sportinis batas. Taip pat užfiksuotas juodos spalvos šuo, kurio kairė letena balta. Šuo laikomas ant žalios spalvos pavadėlio. Vaizdo įraše 20250510_170933_000_5_P užfiksuota galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens rūbų dalis bei dešinė ranka ir šalia bėgiojantis šuo. Vaizdo įraše 20250510_171707_000_5_P užfiksuota rūbų dalis – juodos spalvos džinsinės kelnės, juodos spalvos sportiniai bateliai bei šalia bėgiojantis šuo. Vaizdo įraše 20250510_171809_000_5_P užfiksuotas moters balsas. Moteris sako: „tiesiog padėk tai“.

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja šios nusikalstamos veikos suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio nuostatų saugoma vertybė (objektas) – teisės į nuosavybę. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas, susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: kišenvagystė ar didelės vertės svetimo turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamumas, ekonominė vertė ir svetimumas. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį (parodanti mažesnį veikos pavojingumą) – nedidelės vertės turto pavogimas. BK 190 straipsnio 2 dalis sako, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia, kad kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosava ir to nori.

Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o būtent: kaltinamojo A. I. parodymais, nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, taip pat vaizdo įrašais ir jo apžiūros protokolais, kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad A. I. 2025-05-10 17.33 val., būdamas miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia nuplėšė bei pavogė medyje pakabintą 179 eurų vertės vaizdo stebėjimo kamerą „Ai Trail Camera“ su joje buvusia SIM kortele ir 6 eurų vertės 32 GB atminties kortele. Darydamas jam inkriminuotą nusižengimą jis veikė tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad jis suvokė, kad be jokio teisėto pagrindo užvaldė, o vėliau pasisavino svetimą vaizdo stebėjimo kamerą „Ai Trail Camera“ su joje buvusia SIM kortele ir 32 GB atminties kortele, numatė, kad tokiu būdu teisėtas turto savininkas neteks jam priklausančio turto, patirs žalą ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad kaltinamasis A. I. padarė baudžiamąją nusižengimą numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi, dėl jo padarymo tai pripažintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšys, be terminuoto laisvės atėmimo, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Byloje nustatyta, kad A. I. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Įvertinus pagrobto turto vertę, konstatuotina, kad A. I. padaryta veiką neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Iš byloje esančios medžiagos, kuri charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, matyti, kad A. I. neteistas (teistumas išnykęs), baustas vieną kartą administracine tvarka (nuobauda negalioja), dirba. Dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį A. I. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus areštą. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi A. I. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, jis pirmą kartą nusikalto, manytina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 5 mėnesiams be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais, nustatant, kad A. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo: 1) tęsti darbą; 2) neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pareiškimu siūloma A. I. skirti ir įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 05.00 val., tačiau, atsižvelgiant į visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad veika padaryta dienos metu, teismas mano, kad jau minėtų skirtinų įpareigojimų pakanka pasiekti bausmės tikslus.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. I. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I. paskirti jam galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 10, 11 punktais, A. I. atidėti arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) tęsti darbą; 2) neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu A. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. I. palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.