- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- I-551-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02241-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- Agentūros Visos Lietuvos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 1.15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo atstovams Rimantui Astrauskui, Virginijai Kairienei,
atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui Linui Ališauskui,
2016-03-02 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo skundą atsakovui Klaipėdos savivaldybės merui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) skundu (b. l. 4-6) prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininkės 2015-11-02 sprendimą (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją nagrinėti iš esmės jai pateiktąjį skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad Komisijai pateikė skundą, reg. Nr. TGK-27, dėl Klaipėdos miesto savivaldybės 2014-06-13 rašto Nr. (4.22)-R2-1998 „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais“ (toliau – ir Raštas) panaikinimo. Teigia, kad Komisijos pirmininkė skundžiamu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti skundą. Mano, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškina, kad skundas Nr. TGK-27 nebuvo grąžintas pareiškėjui, nors vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 3 dalimi turėjo būti grąžintas. Teigia, kad Skundžiamame sprendime nenurodyta, kuriuo iš Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 (2012-12-12 nutarimo Nr. 1519 redakcija), 16 punkte nurodytų pagrindų, buvo vadovaujamasi priimant šį sprendimą. Taip pat mano, jog Skundžiamame sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodyta, jog Raštu nėra priimtas joks sprendimas, kuris galėtų pakeisti Pareiškėjo teisinį statusą ir kad šis raštas nėra įpareigojantis Pareiškėją atlikti kokius nors veiksmus ar draudžiantis užsiimti kokia nors veikla. Paaiškina, kad Skundžiamu sprendimu buvo atimta galimybė Pareiškėjui vykdyti projektą „VDCI-115 „SOS - VAIKAI“ Intensyvios krizių įveikimo pagalbos šeimai ir vaikams centras“, taip pat ir kitus projektus. Teigia, kad Komisijos pirmininkė be bylos išnagrinėjimo Komisijos posėdyje neturėjo galimybės įvertinti visų aplinkybių, nustatyti Rašto surašymo ir pateikimo pasekmių ir apskritai neturėjo teisės padaryti tokią išvadą vienasmeniškai. Taip pat teigia, kad Komisijos pirmininkė neįvykdė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. nenurodė į kokią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui, jeigu byla nenagrinėtina Komisijos arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą. Mano, kad tokiu būdu pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama Pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į Pareiškėjo skundą (b. l. 13-14) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Komisijos teisinį statusą ir darbo tvarką, inter alia skundo priėmimo procedūrą, reglamentuoja Nuostatai, todėl nėra jokio pagrindo taikyti analogiją ir vadovautis ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies, be to, pažymi, kad jei skundo trūkumai būtų ištaisomi, Komisijos pirmininkė būtų taikiusi Nuostatų 18 punkto 3 dalyje nustatytą procedūrą. Pažymi, kad Nuostatų 18 punkto 2 dalyje nėra nustatyto reikalavimo atsisakius priimti nagrinėti skundą grąžinti jį pareiškėjui. Teigia, kad pagal Nuostatų 16 punkte nurodyta, ką Komisijos pirmininkas privalo įvertinti ir kad Skundžiamame sprendime akivaizdžiai nurodyta, jog skundas nepriimtas nagrinėti, nes šis skundas nepriskirtas Komisijos kompetencijai. Nurodo, jog Raštu buvo pateikta informacija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tačiau jokie sprendimai šiuo raštu nebuvo priimami, todėl šis raštas laikytinas informacinio pobūdžio ir pats savaime kokių nors teisinių pasekmių Pareiškėjui nesukelia.
Atkreipia dėmesį, kad ginčą dėl patalpų panaudos teisinių santykių tarp Pareiškėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės šiuo metu sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Nurodo, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir kad atsisakius priimti nagrinėti skundą, kuris negali būti nei Komisijos, nei teismo nagrinėjimo dalyku, tokia teisė nepažeidžiama. Mano, kad Skundžiamu sprendimu niekaip nebuvo apribota galimybė kreiptis teisminės gynybos dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, susijusių su projektų vykdymu, ar Klaipėdos miesto savivaldybės priimtų sprendimų, susijusių su patalpų panauda.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu posėdyje dalyvavusių proceso šalių atstovai palaikė savo skunde ir atsiliepime pareikštus reikalavimus juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2015-11-02 sprendimo (b. l. 7-8) atsisakyti priimti nagrinėti skundą, reg. Nr. TGK-27.
Bylos duomenimis 2015-06-26 skundu, reg. Nr. TGK-27, (b. l. 18-20) pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisiją dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2014-06-13 rašto Nr. (4.22.)-R2-1998 „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais“ panaikinimo (b. l. 16).
Skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, šiuo atsakymu Pareiškėjui nebuvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos subjektinės teisės. Komisijos pirmininkė, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, kad šios komisijos nagrinėjimo dalyku gali būti tik administraciniai aktai, kurie daro įtaką asmens subjektinėms teisėms.
Paminėtos faktinės bylos aplinkybės apsprendžia ir šios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas, o būtent, bylos nagrinėjimo dalyką dotuoju atveju sudaro nustatymas teisiškai reikšmingo fakto – ar Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkė pagrįstai ir teisingai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2014-06-13 rašto Nr. (4.22.)-R2-1998 „Dėl patalpų (duomenys neskelbtini), perdavimo panaudos pagrindais“.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisijos kompetencijai yra priskirta nagrinėti iš esmės dvejopo pobūdžio ginčus: 1. Dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo; 2. ir šių subjektų atliktų veiksmų teisėtumo, įskaitant atsisakymą ir vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Teisine prasme šios dvi sąvokos – savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimti individualūs administraciniai aktai ir šių subjektų veiksmai, nėra tapačios.
Paprastai savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtais individualiais administraciniais aktais yra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos subjektinės teisės konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas administraciniame teisme, atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, taip pat vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (subjektines teises ir juridines pareigas).
Įvertinus Rašto turinį, sutiktina su Skundžiamame sprendime išdėstyta pozicija, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jame jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų Pareiškėjui, nėra. Jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta Pareiškėjui privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, Raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Raštu tiesiog pateikiama informacija Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, todėl jis nelaikytinas individualiu administraciniu aktu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reguliavimo dalyku yra ir asmenų kreipimaisi į institucijas, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – valstybės tarnautojas), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją, į kuriuos viešojo administravimo subjektas gali atsakyti laisvos formos raštu, o asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14-16 dalys, 14, 20; 21 straipsniai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės).
Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, viešojo administravimo subjektų atsakymai į asmenų kreipimąsi apie institucijos veiklos pagerinimą ar trūkumus ir pasiūlymus, kaip juos ištaisyti, informaciją apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu ir pan., priskirtini viešojo administravimo subjektų veiksmams, kurių teisėtumo tyrimas taip pat patenka į Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetenciją.
Šiuo atveju Raštas adresuotas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei atsakant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-05-28 raštą Nr. (16.3-42)SD-3877 (b. l. 17) ir nėra tiesiogiai susijęs su kokiu nors Pareiškėjo kreipimusi į Klaipėdos miesto savivaldybę, t. y. raštas nėra atsakymas Pareiškėjui.
Apibendrinant konstatuojama, jog byla dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo pagal Pareiškėjo skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nepriskirtina nagrinėti Komisijos kompetencijai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 16.1 punkte nurodyta, kad užregistruotas skundas perduodamas komisijos pirmininkui, o šis, be kita ko, įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai. Nuostatų 18.2 punktas nustato, kad įvertinęs Nuostatų 16 punkte nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, komisijos pirmininkas gali nuspręsti atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2015-11-02 sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti Pareiškėjo skundą, reg. Nr. TGK-27, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti bei tenkinti Pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Komisiją nagrinėti iš esmės jai pateiktąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.