Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-12-05 · Administracinė byla Nr. eI2-5118-811/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-05
Bylos Nr.
eI2-5118-811/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02511-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Violeta Petkevičienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Administracinė byla Nr. eI2-5118-811/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02511-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija) 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (1.34Mr) „Dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo (teisminio proceso Nr. 1-01-1-27292-2018-6)“ (toliau – Sprendimas); 2) grąžinti atsakovei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-118-557/2018 (toliau – Nuosprendis) priteistos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimo klausimą nagrinėti iš naujo, įpareigojant atsakovę priimti naują sprendimą kompensuoti teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjai pagal pateiktą prašymą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo nužudytas jos brolis M. S.. Klaipėdos apygardos teismas Nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, padarymo kaltu pripažino O. L. (gim. 2001 m. vasario 23 d.), iš dalies tenkino pareiškėjos civilinį ieškinį ir iš O. L. pareiškėjai priteisė 1 730 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodo, kad nuteistasis O. L. neatlygino priteistos turtinės ir neturtinės žalos, taip pat ji nebuvo kompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar užsienio valstybių kompetentingos institucijos, todėl pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydama kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka.

Ministerija skundžiamu Sprendimu atsisakė kompensuoti Nuosprendžiu priteistą 1 730 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, konstatuodama, kad Ministerija, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja, neturi teisinio pagrindo pareiškėjai kompensuoti teismo priteistos žalos, kadangi pareiškėja, kaip žuvusiojo M. S. sesuo, nėra asmuo, kuriam pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalį gali būti kompensuojama teismo priteista turtinė ir neturtinė žala.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su tokiu Ministerijos sprendimu, mano, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija pateiktame atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėja yra žuvusiojo M. S. sesuo. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams kompensuojama teismo nustatyto dydžio turtinė ir neturtinė žala, neviršijant šiame straipsnyje nustatytų dydžių. Pareiškėja, žuvusiojo M. S. sesuo, nėra asmuo, kuriam pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti kompensuojama teismo priteista turtinė ir neturtinė žala, todėl teigia, jog Sprendimu nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti ir nekompensuoti teismo baudžiamojoje byloje priteistos žalos.

Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Įstatyme įtvirtinta nukentėjusio asmens sąvoka turėtų būtų aiškinama plečiamai, apimant visus baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintus asmenis, ir mano, kad ji prieštarauja Įstatymo normoms, jų teisminiam aiškinimui. Pabrėžia, jog vien fakto, kad pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamajame procese, nepakanka atsirasti teisei į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą. Įstatymų leidėjas pasirinko kompensuoti ne visais nusikaltimais padarytą žalą, o tik smurtiniais, be to, žala pagal Įstatymą kompensuojama: (1) tik smurtinių nusikaltimų aukoms (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis); (2) nukentėjusių asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniams, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams ir išlaikytiniams (Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis).

Ministerija atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos skunde nurodoma administracinė byla nesudaro pagrindo skundo tenkinimui bei sprendimo panaikinimui. Minimoje byloje teismas nesprendė ir nepasisakė nagrinėjamam atvejui aktualiais klausimais, t. y. teisme nebuvo sprendžiama dėl Įstatyme įtvirtintos nukentėjusiojo sąvokos, jos aiškinimo apimties. Skunde aptariamos administracinės bylos ginčo objektu buvo kompensacijos apskaičiavimo tvarką reglamentuojančios Įstatymo nuostatos, jų aiškinimas, ir byla teismo buvo nagrinėjama išimtinai tik apimtyje, kiek tai buvo susiję su pareiškėjai prisikaičiotos kompensacijos dydžio pagrįstumu.

Ministerija taip pat nurodo, kad duomenų, jog pareiškėja buvo išlaikoma savo brolio iki jo mirties dienos nei atsakovei, nei teismui pareiškėja nepateikė, todėl mano pagrįstai pareiškėjos nepripažino nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusiu asmeniu Įstatymo prasme ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturi teisės į turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Ministerijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja yra mirusio (duomenys neskelbtini) M. S. sesuo. Klaipėdos apygardos teismas Nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, padarymo kaltu pripažino O. L. (gim. 2001 m. vasario 23 d.), iš dalies tenkino pareiškėjos civilinį ieškinį ir iš O. L. pareiškėjai priteisė 1 730 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nuteistasis O. L. Nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

Iš antstolių A. S. ir S. S. kontoros antstolės S. S. 2019 m. rugsėjo 23 d. pažymos Nr. S1d-35925 dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių nurodyta, kad dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės išieškotojo naudai išieškoti Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių. Skolininkas registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, savo vardu atidarytų banko sąskaitų neturi, yra nevedęs, niekur nedirba.

Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydama kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą Įstatyme nustatyta tvarka.

Ministerija skundžiamu Sprendimu atsisakė kompensuoti Nuosprendžiu pareiškėjai priteistą 1 730 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, kadangi pareiškėja, žuvusiojo M. S. sesuo, nėra asmuo, kuriam pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti kompensuojama teismo priteista turtinė ir neturtinė žala.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo tvarką nustato specialusis įstatymas (lex specialis) – Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1928 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1928) pakeitė Įstatymą ir išdėstė jį nauja redakcija. Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką.

Nagrinėjamuoju atveju įsiteisėjusiame Nuosprendyje konstatuota, kad smurtinis nusikaltimas padarytas (duomenys neskelbtini), kai buvo nužudytas M. S., todėl vadovaujantis Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ginčo santykiams taikytina iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalį teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Šiame apibrėžime vartojama sąvoka – nukentėję asmenys – yra išaiškinta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – tai nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantys asmenys, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kiti asmenys, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja mano, kad Įstatyme įtvirtinta nukentėjusio asmens sąvoka turėtų būtų aiškinama plečiamai, apimant visus baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintus asmenis. Tačiau teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija laiko ją nepagrįsta bei prieštaraujančia Įstatymo normoms, jų teisminiai aiškinimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas asmenų, turinčių teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą pagal Įstatymą, ratas – tai nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Šiame apibrėžime vartojama sąvoka – nukentėję asmenys – yra išaiškinta Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – tai nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje teisėtai nuolat gyvenantys asmenys, o Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais – kiti asmenys, kuriems padarytas smurtinis nusikaltimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-1285-12).

Įstatymų leidėjas, apibrėždamas subjektą, turintį teisę į žalos kompensavimą pagal Įstatymą, vartoja „nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens“ sąvoką, todėl BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka negali būti tapatinama su nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusio asmens sąvoka, įtvirtinta Įstatyme. Aiškindama sąvoką „nuo smurtinio nusikaltimo nukentėję asmenys“ teleologiniu (teisės normos tikslo), lingvistiniu (kalbiniu) bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai asmenys, į kuriuos buvo nukreiptas smurtinis nusikaltimas – smurtinio nusikaltimo aukos. Todėl nukentėjusio asmens bei nukentėjusiojo (baudžiamajame procese) apibrėžimai nesutampa, BPK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka (nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos), kaip teisingai pažymėjo atsakovas, yra platesnė nei įtvirtinta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-1285-12). Todėl nagrinėjamu atveju, pareiškėja baudžiamojoje byloje Nr. N1-118-557/2018 buvo pripažinta nukentėjusiąja, taip pat dėl brolio M. S. nužudymo buvo nuspręsta iš nuteistojo O. L. priteisti pareiškėjai 1 730 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja pripažintina ir nukentėjusiuoju asmeniu Įstatymo prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ministerija objektyviai įvertino visas su smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimu susijusias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo Sprendimo nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą laikytinas nepagrįstu. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjos reikalavimo, kuriuo ji prašo įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. kovo 31 d. prašymą. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė