- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- TS-16-843/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Nuteistasis
- M. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. M. skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Norvegijos Karalystės Jaren apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 192 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies a punktą laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Norvegijos Karalystės Gulating apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pakeistas 2011 m. sausio 28 d. nuosprendis ir M. M. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalimi ir palikta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2011 m. rugpjūčio 26 d., pabaiga – 2015 m. birželio 26 d.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimu M. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad M. M. anksčiau teistas du kartus, nusikaltimai sunkėja, dėl padaryto nusikaltimo kaltę neigia. Bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas, vykdomųjų raštų neturi. Pagal Gulating apygardos teismo nuosprendį priteista 100 000 Norvegijos kronų moralinės žalos, tačiau apie atlyginimo faktą įrodančių duomenų negauta. Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su motina ir seserimi bendraudamas telefonu, rašydamas laiškus. Pasimatymų metu nelankomas, nes trukdo atstumo barjeras. Nuteistasis turi vaiką, tačiau juo nesidomi, sūnaus motinai laiškų nerašo, telefonu neskambina, pinigų nesiunčia. Paleistas į laisvę planuoja gyventi pas savo motiną. Oficialiai niekada nėra dirbęs. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, neatlikta bausmė – 2 metai, 6 mėnesiai, 5 dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo M. M. skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 89-44, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas yra prieštaringas ir nelogiškas. Pirma, Komisija nevertino aplinkybių, kad bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas, 2012 m. gruodžio 24 d. buvo skatintas už gerą ir nepriekaištingą darbą, yra įvykdęs visas numatytas socialinės reabilitacijos priemones, turi socialinius ryšius ir juos palaiko, o pakartotinio nusikaltimo rizika pagal OASys metodiką yra labai žema. Be to, Komisija nevertino tos aplinkybės, kad jis turi nepilnametį sūnų, kuriam reikalinga tėvo parama ir dėmesys. Atlikdamas teismo paskirtą bausmę suprato, kad reikia gerbti ir laikytis įstatymų bei visuotinai priimtų normų. Nuteistasis kategoriškai nesutinka su Komisijos išvada, kad oficialiai niekur nėra dirbęs, ir nurodo, kad gyveno Norvegijoje, buvo įdarbintos oficialios firmos, oficialiai dirbo ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Dėl padarytos žalos atlyginimo tariasi su Norvegijos ambasada, kad sudarytų mokėjimo grafiką.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė teismui pateiktu atsiliepimu siūlo atmesti nuteistojo M. M. prašymą nurodydama, kad Komisijos nutarimas yra išsamus, jame išanalizuotos visos aplinkybės, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nustatyta, kad pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės M. M. atliko 2012 m. gruodžio 19 d., įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Tokiu būdu konstatuotina, kad yra nustatytos visos formaliai būtinos aplinkybės klausimo dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimui. Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismas nustatė, kad M. M. iš viso yra teistas tris kartus, iš jų yra teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nusikaltimai sunkėja, savo kaltės nepripažįsta, civilinio ieškinio neatlygina. Šiuo metu nuteistasis M. M. yra atlikęs tik vos daugiau nei pusę laisvės atėmimo iš jam paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo manymu, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, vieną kartą jau buvo paleistas lygtinai, o pagal OASys metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutiniška (69 balai). Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam būdingi tokie kriminogeniniai veiksniai kaip teistumai sulaukus pilnametystės, bedarbystė po paleidimo, mokyklos nelankymas, kvalifikacijos neturėjimas, impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių nesuvokimas ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl M. M. lygtinio paleidimo visi Komisijos nariai pasisakė prieš, nes M. M. elgesys įtakojamas draugų, linkusių nusikalsti, miglota perspektyva įsidarbinti, daromi tyčiniai nusikaltimai, silpni socialiniai ryšiai, savanoriškai neatlygina civilinio ieškinio, turi vaiką, tačiau juo nesirūpina.
Atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes, tarp kurių yra silpni socialiniai ryšiai. Nors nuteistasis primena turintis nepilnametį sūnų, kuriam reikalingas jo dėmesys, tačiau byloje yra duomenų, kad sūnumi jis nesirūpina, pinigų nesiunčia, ryšių su vaiko motina nepalaiko. Nuteistojo M. M. charakteristika nėra vien neigiama, kaip matyti, kad jis yra įgijęs vos 5 klasių išsilavinimą, tačiau šiuo metu mokosi, dirba, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas. Šios aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nustatytą M. M. asmenybės pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį M. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl nuteistojo prašymas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas,
nutaria:
nuteistojo M. M. prašymą atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutarimą netaikyti M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos palikti nepakeistą.
Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.