Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmės subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 4 mėnesius, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios M. U. civilinis ieškinys patenkintas ir iš V. K. priteista 585 Eur.

Šioje byloje nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu buvo kaltinamas ir R. J., tačiau jis išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir pasikėsino neteisėtai prisijungti prie informacinės sistemos bei atlikti finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. kovo 6 d., apie 13.36 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambinus nukentėjusiajai M. U. ir melagingai prisistačius finansinių nusikaltimų tyrimo tyrėju bei nurodžius melagingas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) yra suimtos dvi moterys, kurios atidariusios keturiolika sąskaitų ir disponuoja pinigais, tarp jų ir nukentėjusios, todėl ji turi padiktuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų numerius bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, tokiu apgaulės būdu iš M. U. išviliojo jai priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėje užfiksuotus duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu nurodžius Ž. S., kad šis prisijungtų prie M. U. sąskaitų (duomenys neskelbtini) banke, Ž. S., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas kompiuterį, kurio internetinės prieigos IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausantis E. P., vykdydamas tolimesnius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, apgaule, save identifikuojant kaip teisėtą banko sąskaitos savininką, bandė neteisėtai prisijungti prie banko informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, prie M. U. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi M. U. užblokavo savo banko sąskaitas. V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos bei neteisėtai atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, veikdamas bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – pinigus, 2015 m. kovo 6 d., apie 13.36 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš mobiliojo ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai M. U. ir melagingai prisistačius finansinių nusikaltimų tyrimo tyrėju bei nurodžius melagingas aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) yra suimtos dvi moterys, kurios atidariusios keturiolika sąskaitų ir disponuoja pinigais, tarp jų ir nukentėjusios, todėl ji turi padiktuoti AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų numerius bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, tokiu apgaulės būdu iš M. U. išviliojo jai priklausančių „(duomenys neskelbtini)“ bankas sąskaitų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonėje užfiksuotus duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2015 m. kovo 6 d., V. K. telefoninio pokalbio metu paprašė E. K. duoti savo sąskaitos numerį, į kurį būtų galima pervesti pinigus, E. K. sutikus padėti bei nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, nurodžius V. K. savo banko sąskaitos numerį, 2015 m. kovo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš internetinės prieigos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), apgaule, save identifikuojant kaip teisėtą banko sąskaitos savininką, bei neteisėtai prisijungdamas prie banko informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos duomenis, iš M. U. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), pervedė į E. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, 210 eurų, iš M. U. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į tą pačią E. K. sąskaitą 375 eurus, tą pačią dieną 2015 m. kovo 6 d., 15.31 val., 15:31 val., E. K. banke, esančiame (duomenys neskelbtini), iš savo sąskaitos nuėmus 580 eurų, bei, V. K. nurodymu, pinigus perdavus jo motinai D. K., tokiu būdu, bendrais savo veiksmais, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo M. U. priklausančias pinigines lėšas – 585 eurus.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami Ž. S. ir V. K. kaltei pagrįsti. Taip pat padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. S. prašo sumažinti paskirtos bausmės dydį. Teigia, kad nusikalstamos veikos iki galo neįvykdė, tik pasikėsino įvykdyti, nes buvo užblokuota banko sąskaita, prie jos net neprisijungė. Teisėja, skirdama bausmę, buvo per griežta, neatsižvelgė, kad jis yra jauno amžiaus, turi būsimą žmoną ir jo vaikų motiną. Nuteistojo manymu, neteisinga atlikti tokią didelę bausmę tik už tai, kad buvo pasikėsinta padaryti nusikaltimą, bet nieko nepadaryta. Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas D. Gudas (toliau – gynėjas) apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują nuosprendį ir V. K. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pateiktus įrodymus, taip padarė esminį BPK pažeidimą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, teismas savo išvadas iš esmės grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi neatsižvelgdamas ir nevertindamas teismo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos. Palankius kaltinamajam liudytojų parodymus, fiksuotas aplinkybes teismas vertino netinkamai, t. y. nepalankiai kaltinamajam. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą įpareigojimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tik formaliai pasisakė dėl padarytos veikos, tačiau nesiaiškino nukentėjusiųjų nurodytų sumų pagrindimo.Skunde pažymima, kad V. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jokio jam inkriminuoto nusikaltimo nėra padaręs. Paaiškino, kad nukentėjusiosios nepažįsta, su ja niekada nėra bendravęs nei telefonu, nei kaip nors kitaip. Nukentėjusioji tokius V. K. parodymus patvirtino. Taip pat V. K. paaiškino, kad patenkino nuteistojo M. G. prašymą gauti sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus, skambino liudytojui E. K., kurio paprašė sąskaitos numerio. Jokių veiksmų daugiau neatliko. Niekada neprašė E. K. išgryninti pinigų. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojas E. K.. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad į teismo posėdį nebuvo kviestas ir apklaustas V. K. nurodytas asmuo – M. G.. Taip nebuvo imtasi priemonių patikrinti kaltinamojo parodymus, įsitikinti jų teisingumu, nors tokią galimybę teismas turėjo. Pasak gynėjo, nors teismas ir pripažino, kad V. K. nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, iš V. K. nebuvo paimtas koks nors telefonas, nėra jokių įrodymų, kad jis skambino nukentėjusiajai, rašė žinutes liudytojams ir pan. Mobiliojo ryšio bokštai (duomenys neskelbtini), jų veikimo diapazonas apima ir gyvenamųjų namų kvartalą šalia pataisos namų. Iš to spręstina, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi prielaidomis. Nepaisant to, nesant konkrečių V. K. kaltę patvirtinančių duomenų, jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.Gynėjo įsitikinimu, Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai neištyrė baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo, tuo padarydamas esminį BPK pažeidimą. Nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė šių aplinkybių neatitinkančias išvadas, rėmėsi prielaidomis ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Ž. S. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti, sušvelninti bausmę. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti, dėl nusikalstamų veikų išteisinti. Prokurorė apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.Nuteistojo Ž. S., nuteistojo V. K. gynėjo advokato D. Gudo apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo Ž. S. apeliacinio skundo.

Nuteistasis Ž. S. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo neginčija, tačiau nesutinka su paskirta bausme. Prašo švelninti paskirtą bausmę. Taip pat prašo bausmes subendrinti. Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. S., BK 54 straipsnio nuostatas taikė tinkamai ir paskyrė bausmę, kuri šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nelaikytina aiškiai per griežta, todėl ją švelninti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra teisinio pagrindo. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad Ž. S. kaltės neneigė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje. Taip pat įvertino tai, kad nusikalstamos veikos tyčinės, priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, kuri šiuo atveju nėra išskirtinai teigiama. Ž. S. teistas už analogiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarytos atliekant laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis laikytinas recidyvistu. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai Ž. S. bus pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu ir už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu mažesnes, negu straipsnių sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatas subendrino tinkamai (taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdus). Nuteistasis Ž. S. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad jis yra jauno amžiaus, turi šeimą. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos pagrindu pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dar labiau švelninti. BK 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas ir priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Iš teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, į jas, nustatant bausmės dydį, buvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nuteistojo asmenybės vertinimą ir priešingai, negu teigia nuteistasis, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

Dėl nuteistojo V. K. gynėjo advokato D. Gudo apeliacinio skundo.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. K. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje. Pasak gynėjo, jokių V. K. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, dėl to jis nuteistas nepagrįstai. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jokių įrodymų, kurie įrodytų V. K. kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, nebuvo surinkta, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. Nors nuteistasis V. K. savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. K. kaltė dėl nusikaltimų padarymo įrodyta liudytojo E. K., R. A., D. K., nukentėjusiosios M. U. parodymais, kitais rašytiniais, nuosprendyje išsamiai aprašytais ir įvertintais, duomenimis, kurių patikimumu abejoti teismas neturi objektyvaus pagrindo. Nukentėjusioji M. U. nurodė, kad iš vienos jos sąskaitos buvo pervesta 210 Eur, iš kitos – 375 Eur. Šios aplinkybės nustatytos ir objektyviais duomenimis – nukentėjusiosios M. U. sąskaitų operacijų ataskaitomis. Pinigai iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo pervesti į E. K. banko sąskaitą ir šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esančios E. K. banko sąskaitos operacijų ataskaitos. Posėdyje apklaustas E. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad savo banko sąskaitos numerį davė R. A. broliui, kurio pravardė „L.“. Šio nurodymu pinigus iš banko sąskaitos nuėmė ir perdavė R. A. mamai D. K.. Be to, šis asmuo nurodė ir tai, kad R. A. brolis (V. K.), jam sakė, kad jei banko darbuotoja klaus, sakytų, jog pinigus pervedė M. U.. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų D. K. bei R. A. parodymai. Nors šios liudytojos teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino, kad su ikiteisminio tyrimo metu duotais savo parodymais sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. patvirtino, kad pinigus iš asmenų paimdavo, pervesdavo į sąskaitas sūnaus V. K., pravarde „L.“, nurodymu. Galėjo būti, kad jo nurodymu pinigus paėmė ir iš E. K.. R. A. patvirtino, kad E. K. jai buvo užsiminęs, jog bendravo su jos broliu V. K.. Paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. K. buvo žinoma apie nukentėjusiosios M. U. atžvilgiu vykdomą nusikalstamą veiką, jis nusikalstamoje veikoje dalyvavo kaip bendrininkas ir atliko veiksmus, nukreiptus bendram tikslui pasiekti, t. y. neteisėtai apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti nukentėjusiajai M. U. priklausančius pinigus, šiuo atveju – 585 Eur. Nors apeliaciniame skunde su tokiu teismo vertinimu nesutinkama, nėra nurodyta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie leistų spręsti, kad teismo išvados dėl V. K. kaltės yra neteisingos ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundas grindžiamas išimtinai subjektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu akcentuojant tik tas aplinkybes, kurios yra palankios nuteistajam ir nutylint tuos duomenis, kurie pagrindžia V. K. pareikštą kaltinimą. Pažymima, kad proceso dalyvių nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo neįpareigoja, kadangi teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiuo konkrečiu atveju pripažinti, kad minėtų reikalavimų nebuvo laikomasi, kolegija neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas kelia versiją, kad nusikalstamas veikas galėjo įvykdyti M. G., tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šią versiją nuteistasis jau buvo nurodęs ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas V. K. versiją patikrino ir pagrįstai ją atmetė, kaip nepagrįstą, nurodydamas išsamius tokio vertinimo argumentus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje M. G. į posėdį nebuvo kviečiamas ir nebuvo apklaustas, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nuteistojo procesinių teisių įgyvendinimą, M. G. apklausė teismo posėdyje, tačiau įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu jokių naujų ir esminių šiai bylai aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl V. K. kaltės, nebuvo nustatyta. Nors M. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad sukčiavimą telefonu nukentėjusiosios M. U. atžvilgiu vykdė jis, kad jis susisiekė su E. K. (4 t. b. l. 59, 60), šių aplinkybių jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, išskyrus nuteistojo V. K. iškeltą versiją, kuri paneigta kitais objektyviais bylos duomenimis, nepatvirtina. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. M. G. kaip asmens, įvykdžiusio nusikalstamas veikas, nenurodė. Ši nauja versija atsirado tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nors V. K. teigė, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu neįvardino, nes supainiojo pavardes, tokį paaiškinimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip neįtikinamą. Sutinkama su tuo, kad nelogiška, jog nuteistasis, žinodamas konkretų asmenį, kuris įvykdė nusikaltimą, dėl kurio kaltinamas jis pats, sumaišytų to asmens pavardę su kita.Dėl gynėjo skundo argumentų, kad iš V. K. nebuvo paimtas koks nors telefonas, nėra jokių įrodymų, kad jis skambino nukentėjusiajai, rašė žinutes liudytojams ir pan., kad mobiliojo ryšio bokštų (duomenys neskelbtini) veikimo diapazonas apima ir gyvenamųjų namų kvartalą šalia pataisos namų, kolegija atkreipia dėmesį, kad V. K. kaltinimai dėl skambinimo nukentėjusiajai nebuvo pareikšti. V. K. buvo nuteistas už tai, kad, vykdydamas bendrą susitarimą, gavo banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti nukentėjusiosios pinigai, liepė E. K. šiuos pinigus paimti ir atiduoti motinai D. K.. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad su E. K. telefonu bendravo būtent V. K., yra nustatytos objektyviai ir neginčijamai aukščiau aptartais ir pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuotais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas bendrininkavimo požymius šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atskleidė tinkamai, konkrečiai nurodė, kokius veiksmus atliko V. K. ir pagrįstai jį nuteisė už nusikaltimus, įvykdytus bendrininkų grupėje. Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundą ir dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat ir duomenis, gautus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir išvadas dėl V. K. kaltės. Nuteistojo V. K. gynėjas skunde taip pat reiškia prašymą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau toks prašymas laikytinas nepagrįstu. Galimybė apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo numatyta BPK 326 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias nustačius, apeliacinės instancijos teismas gali priimti sprendimą dėl bylos grąžinimo. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Iš skundo matyti, kad prašymą bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nuteistojo gynėjas grindžia, jo manymu, neteisingu įrodymų vertinimu, tačiau ši aplinkybė nelaikytina bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu. Jokių kitų aplinkybių, įrodančių BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų pagrindų buvimą, nuteistojo gynėjas skunde nenurodo.Kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama motyvuotoms išvadoms dėl V. K. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, BPK reikalavimų laikėsi, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė, bausmę V. K. ir Ž. S. paskyrė atsižvelgdamas į BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Ž. S. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 63,69 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš Ž. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. S. ir nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dainiaus Gudo apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 63,69 Eur, iš nuteistojo Ž. S. nepriteisti.