Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo – civilinio ieškovo J. S. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-11-16 nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš A. B. civiliniam ieškovui J. S. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 300 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t.y. jis, 2010 m. vasario mėn. antroje pusėje, dienos metu, tiksliai nenustatytu laiku, Marcinkonių k., Varėnos raj., būdamas V. S. gyvenamajame name, kilus ginčui sudavė du smūgius į krūtinės sritį R. S., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti 2011-11-16 Varėnos rajono apylinkės nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista civiliniam ieškovui J. S. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis pripažįsta, kad sudavė smūgius R. S., tačiau nesutinka, kad šiais jo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala civiliniam ieškovui R. S. broliui J. S.. Skunde nurodoma, jog nukentėjusysis R. S. mirė 2010-03-13. tuomet nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu šioje byloje buvo pripažintas R. S. brolis J. S., kuris pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) ir neturtinės žalos, patirtos ryšium su brolio mirtimi, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis, A. B., sudavė R. S. du smūgius į krūtinės sritį, tačiau nenustatė, kad R. S. mirtis įvyko dėl jo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinį dalinai patenkino, konstatavęs, kad A. B. veiksmai buvo nederami bendraujant su kitais žmonėmis.

Nuteistasis skunde nurodo, jog sutinka su teismo išvada, kad jo veiksmai buvo nederami, tačiau mano, kad jo veiksmais neturtinė žala galėjo būti padaryta tik R. S., tačiau ne jo broliui. Nuteistojo teigimu, neturtinės žalos piniginė išraiška galėjo būti paveldima, tačiau byloje nėra duomenų, kad J. S. realizavo savo paveldėjimo teisę, t.y. įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo arba priėmė palikimą. Be to, J. S. neturtinės žalos atlyginimo reikalavo ne kaip R. S. įpėdinis, bet kaip asmuo, dėl brolio mirties patyręs neturtinės žalos. Šiuo atveju, kadangi tarp R. S. mirties ir jo, A. B., suduotų smūgių nėra priežastinio ryšio, nėra teisinio pagrindo priteisti J. S. neturtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-11-16 nuosprendį, A. B. padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 1 d. į BK 180 str. 2 d. bei priteisti iš A. B. nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui – 4361,50 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apelianto teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės visi liudytojai nurodė tas pačias R. S. sužalojimo aplinkybes, t.y. kad A. B., galimai su nenustatytu asmeniu, tyčia rankomis, kojomis ir metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių R. S. į galvą, krūtinę ir nugarą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teismas neištyrė visų bylos aplinkybių ir savo sprendimą grindė iš esmės vien tik A. B. parodymais, tokiu būdu priimdamas nepagrįstą sprendimą.

Skunde teigiama, jog A. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. patvirtina jo paties parodymai, kadangi brolis jam pasakojo, kad jį sumušė ir iš šaldytuvo maistą kraustė Bak. ir Bar., taip pat V. S., V. L., V. B., V. S., D. M., V. V., J. K., B. P. parodymai. Visų šių liudytojų parodymai, apelianto manymu, leidžia daryti išvadą, jog 2010 m. vasario 23-24 d., Marcinkonių k., Varėnos raj., A. B., galimai su kitu nenustatytu asmeniu, pro užrakintas duris įsibrovęs į V. S. gyvenamąjį namą, R. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t.y. tyčia rankomis ir metaliniu strypu sudavė ne mažiau 10 smūgių R. S. į galvą, krūtinę ir nugarą, tuo padarydamas R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė svetimą turtą.

Nukentėjusiojo manymu, abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jie buvo nuoseklūs ir išsamūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas netyrė aplinkybių, kad buvo pagrobti maisto produktai, kad R. S. po patirtų sužalojimų buvo išvežtas ir laikomas miške, kad jis buvo sužalotas panaudojant metalinį strypą. Nors teismas pasisakė dėl liudytojo V. L. parodymų, tačiau dėl kitų liudytojų parodymų nepasisakė, nemotyvavo, kodėl juos atmeta. Nukentėjusiojo teigimu, teismas nuosprendį grindė tik dviejų bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais.

J. S. teigimu, byloje nėra duomenų, kad į V. S. namus R. S. atėjo jau būdamas sužalotas. Priešingai, visiems liudytojams apie R. S. sužalojimą tampa žinoma būtent po pastarojo apsilankymo V. S. namuose vasario 23-24 dienomis, kai į V. S. namus buvo įsibrovęs A. B.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po sužalojimo R. S. jį sužalojusio asmens galimai buvo išvežtas į mišką, iš kur, šiaip ne taip, liudytojų padedamas, sugebėjo parvykti į kaimą. Liudytojai nurodo, kad R. S. buvo sužalotas. Šie duomenys visiškai paneigia galimybę, kad R. S. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti vėlesniu laiku.

Taip pat, J. S. teigimu, byloje nustatyta, kad A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybės turi būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė jo skundą patenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, nukentėjusysis J. S. ir jo atstovė prašė jo skundą patenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, prokuroras prašė nukentėjusiojo J. S. skundą patenkinti iš dalies, perkvalifikuoti nuteistojo veiksmus į BK 138 str. 1 d., o nuteistojo A. B. skundą patenkinti.

Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo J. S. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. B. padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d., tačiau apylinkės teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje ir priteisė dalį nukentėjusiojo reikalautos sumos – 1000 Lt.

Dėl A. B. padarytos veikos kvalifikavimo

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek A. B. kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes.

Kaltinamasis A. B. neneigė, kad 2010 m. vasario mėn. antroje pusėje buvo užėjęs pas V. S., kur buvo R. S., tačiau neigė mušęs jį metaliniu strypu ir sudavęs smūgius į galvą, krūtinę ir nugarą bei ėmęs iš V. S. maisto produktus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme davė iš esmės analogiškus parodymus apie tai, kad jam atėjus pas V. S. į namus, tarp jo ir R. S. kilo konfliktas, nes pastarasis jį bandęs išvaryti, ir jis sudavė du smūgius į krūtinės sritį R. S..

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo V. L. parodymais, kadangi kaip matyti iš paties kaltinamojo A. B., liudytojo V. S. ir kitų liudytojų, kurie bendravo su gyvu R. S. parodymų, 2010 m. vasario mėnesio pabaigoje, kuomet A. B. užėjo pas V. S. ir konflikto metu sudavė smūgius R. S. į krūtinę, kitų asmenų ten nebuvo. Be to, liudytojas V. L. teigė, kad įvykis, kuomet buvo sumuštas R. S. buvo rudenį, iš V. S. šaldytuvo buvo paimta mėsa ir kiti maisto produktai, R. S. po sumušimo buvo kruvinas. Tuo tarpu duodamas parodymus apie 2010 m. vasario pabaigos įvykį, liudytojas V. S. nurodė, kad iš jo šaldytuvo mėsa paimta nebuvo, virtuvėje kraujo nebuvo.

Liudytojas V. S. nurodė, kad klausė R. S. apie jo sumušimo aplinkybes, o pastarasis nieko neatsiminė, tik spėliojo kaip viskas buvo, atsiminė, kad su kažkuo stumdėsi, sakė, kad buvo atėjęs A. ir susimušė su juo. Taigi šie liudytojo parodymai patvirtina aplinkybę, kad konfliktas tarp R. S. ir A. B. buvo, tačiau jam R. S. nesakęs, kad buvo sumuštas kažkokiu įrankiu.

Priešingai, nei teigia nukentėjusysis savo skunde, apylinkės teismas aptarė ir įvertino ne tik V. L., bet ir kitų apeliaciniame skunde minimų liudytojų parodymus. Teismas pagrįstai atmetė liudytojų J. K., B. P. ir D. M. parodymus, kadangi šie liudytojai patys įvykio nematė, jų parodymai yra išvestiniai, jie nesutampa su kitų liudytojų parodymais. Nors liudytojas B. P. nurodė, kad jam R. S. pasakojo, kad jis su draugu šventė armijos dieną, į draugo namus atėjo du vyrai – A. ir D. ir jį sumušė, po to išvežė į mišką, tačiau liudytojas V. S., kuris rado sumuštą R. S., nenurodė, kad R. S. būtų sakęs, kad buvo du vyrai, ir kad jis būtų buvęs išvežtas į mišką. Dėl liudytojos D. M. parodymų, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad iš jos nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad R. S. ji buvo sutikusi būtent nagrinėjamo įvykio dieną. Liudytoja D. M. nurodė, kad jai R. S. sakė, kad jį sumušė A. B.. Liudytojas V. V. taip pat nurodė, kad 2010 m. vasario pabaigoje R. S. klausė apie jo sumušimą, šis nesakė, kad jį mušė dviese, sakė, kad mušė A. B., tačiau apie jokius metalinius strypus nesakė, pareiškimą rašyti atsisakė, judėjo savarankiškai, vesti jo nereikėjo, matė jį einantį po poros savaičių.

Nukentėjusiojo J. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, jog jam brolis sakė, kad buvo sumuštas dėl to, kad neleido svetimiems žmonėms lįsti į šaldytuvą, tačiau kokie tai buvo žmonės ir kas bei kaip jį sumušė, jis nesakė. Apklausiamas apylinkės teisme, nukentėjusysis jau nurodė, kad brolis jam sakė, kad jį sumušė A. ir V. (Bak. su Bar.).

Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai sutampa tik vienoje dalyje, t.y. dėl to, kad 2010 m. vasario pabaigoje tarp R. S. ir A. B. buvo konfliktas ir jie susimušė. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo ir byloje apklaustų liudytojų parodymai kitose esminėse detalėse nesutampa, jie patys įvykio nematė, teigti, kad šie duomenys patvirtina, kad 2010 m. vasario pabaigoje R. S. buvo sumuštas A. B. metaliniu strypu, nėra pakankamo pagrindo.

Kaip matyti iš V. V. parodymų bei kitų liudytojų parodymų, R. S. gyveno asocialiai, girtaudavo ne kartą dalyvaudavo konfliktuose ir muštynėse. Liudytojas V. V. nurodė, kad R. S. su kitais asocialiais asmenimis dažnai apsidaužydavo. Be to, iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad sužalojimai, nustatyti R. S., galėjo būti padaryti keliolikos – keliasdešimties parų laikotarpyje iki jo mirties. Tokiu būdu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra galimybės nustatyti, kokiu metu ir kieno buvo padaryti R. S. kūne nustatyti sužalojimai. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų, kad R. S. sužalojimai galėjo būti padaryti iki ar po 2010 m. vasario pabaigos konflikto su A. B. V. S. namuose.

Byloje taip pat nenustatyta, ar iš V. S. buvo pagrobti maisto produktai. Be to, R. S. pas V. S. negyveno, savo turto, tame tarpe kokių nors maisto produktų, pas V. S. nelaikė, todėl teigti, kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas, nėra absoliučiai jokio pagrindo.

Vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės dėl A. B. veiksmų, kurių byloje nepavyko pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad A. B. R. S. atžvilgiu įvykdė plėšimą ar padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės

J. S. apeliaciniame skunde teigia, jog A. B. atsakomybę sunkinančia turėjo būti pripažinta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio A. B. inkriminuotas nebuvo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Remiantis vien tik netiesioginių liudytojų parodymais nėra galimybės konstatuoti, kad padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą R. S. A. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Todėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. B. atsakomybę sunkinančia.

Dėl J. S. procesinio statuso ir civilinio ieškinio

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 28 str. nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Fizinė žala tai sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas ir panašiai; turtinė žala – pinigų, materialinių vertybių, kitokio turto netekimas; moralinė žala – asmens orumo, jo garbės pažeminimas, dvasinių kančių sukėlimas. Ikiteisminio tyrimo metu, pripažįstant asmenį nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, gali egzistuoti tik išankstinis manymas, kad tam tikra veika buvo padaryta ir kad ji gali būti pripažinta nusikalstama. Kokia nusikalstama veika padaryta ir ar iš viso ji buvo padaryta nuosprendžiu nustato bylą išnagrinėjęs teismas.

Kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 55-1-00072-10 buvo atliekamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., t.y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto R. S., todėl nukentėjusiuoju šioje byloje galėjo būti pripažintas tik pats R. S., kadangi dėl patirto sveikatos sutrikdymo jis pats patyrė fizinės bei galėjo patirti turtinės ar moralinės žalos. Jeigu R. S. byloje būtų pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir /ar neturtinės žalos atlyginimo, jam mirus, byloje būtų buvęs galimas procesinių teisių perėmimas, ir tokiu atveju J. S. galėtų byloje būti pripažintas civiliniu ieškovu. Nagrinėjamoje byloje nesant teisių perėmimo, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu J. S. byloje galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu kaltinamojo A. B. veiksmai būtų perkvalifikuoti į BK 129 str., t.y. nužudymą.

Tačiau, net ir konstatavus nepagrįstą J. S. pripažinimą nukentėjusiuoju, šis sprendimas nenaikintinas, nes, suteikus J. S. nukentėjusiojo statusą, jis procese pasinaudojo visomis nukentėjusiajam BPK 28 str. 2 d. suteiktomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe teise susipažinti su baudžiamąją byla, pareikšti civilinį ieškinį bei apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. J. S. atlikus minėtus veiksmus, panaikinti jo procesinį statusą nėra prasmės, kadangi pradinės padėties atstatymas nebūtų įmanomas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl J. S. pareikšto civilinio ieškinio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011-02-15 J. S. pareiškė civilinį ieškinį, dėl jam padarytos turtinės žalos, kurią sudaro laidotuvių išlaidos ir išlaidos paminklui, bei neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių – R. S. mirties – priežastinis ryšys nustatytas nebuvo, šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis nekeičiamas, todėl nėra pagrindo tenkinti J. S. ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos, susijusios su R. S. laidotuvėmis, atlyginimo.

Nors CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, nagrinėjamuoju atveju, J. S. neturi teisės reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. J. S. pats tiesiogiai nuo A. B. veiksmų nenukentėjo. Jo civiliniame ieškinyje nurodoma, jog R. S. mirčiai įtakos turėjo A. B. veiksmai, tačiau šios aplinkybės byloje paneigtos. J. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl savo brolio sveikatos, pamatęs jo būklę, jis labai išgyveno, pergyveno dėl jo gyvybės, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą. Kadangi A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimo galėtų reikalauti tik tiesiogiai nuo jo veiksmų nukentėjęs asmuo, t.y. R. S.. Nei BPK, nei CK nesuteikia teisės tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo asmens giminaičiams reikalauti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Pagrindas iš kaltinamojo priteisti broliui, t.y. J. S., neturtinę žalą būtų tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis R. S., būdamas gyvas, būtų pareiškęs šioje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu atveju, mirus R. S., J. S. galėtų įstoti į bylą kaip paveldėtojas ir procesinių teisių perėmėjas ir, remiantis egzistuojančia teismų praktika, reikalauti iš kaltinamojo ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo, bet tik pagal mirusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Taigi, konstatuotina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-11-16 nuosprendžiu nepagrįstai iš dalies patenkino J. S. civilinį ieškinį ir priteisė jam 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl šioje dalyje nuosprendis naikintinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu byloje pripažinto J. S. atstovė advokatė R. Š. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė kvitus, patvirtinančius J. S. turėtas išlaidas. Iš kvitų matyti, kad už apeliacinio skundo surašymą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme J. S. advokatei R. Š. sumokėjo 2 200 Lt. Šis prašymas tenkintinas iš dalies.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009).

Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis A. B., tiek nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas J. S.. Nuteistojo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas patenkina, o nukentėjusiojo – civilinio ieškovo skundas netenkinamas, pripažįstant jį nepagrįstu. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje J. S. turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos tik iš dalies, nes jo apeliacinis skundas, paduotas jo iniciatyva, atmetamas kaip nepagrįstas. Todėl, kolegija daro išvadą, kad turi būti apmokėta tik dalis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokatui. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, kolegijos nuomone, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkanti suma yra 300 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo – civilinio ieškovo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą patenkinti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-11-16 nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš kaltinamojo A. B. civiliniam ieškovui J. S. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.

Priteisti nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui J. S. 300 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.