Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2012-11-13 · Byla Nr. TS-58-537/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
TS-58-537/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas (Skundas) Nr. TS-58-537/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S) (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 13 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 1023, susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo V. G. asmens byla Nr. 9812 ir prokuroro atsiliepimu į skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-23 Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo V. G. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2012-10-16 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti V. G. lygtinio paleidimo ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija atmetė jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą be argumentuotų motyvų, komisijos teiginiai ir išvados nepagrįsti. Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į nuteistojo dedamas pastangas, kad būtų paleistas lygtinai, jog įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodė, kad turi stiprią motyvaciją keistis ir integruotis į visuomenę. Nuteistasis teigia, kad lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo vietos, bus ne tik pasiekti bausmės tikslai, bet įgyvendinti jo tikslai, kuriuos sieja su šeima, studijomis ir darbu. Teismo prašo patenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Liucija Kailiuvienė atsiliepime į skundą nurodė, jog V. G. paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti LR Probacijos įstatyme bei LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė prašo skundą atmesti ir netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

N. V. Gevorkiano skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad V. G., gim. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-01-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. 1,2 d. 5 d. 1 p., kuriuo apskirta 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4,9 d. subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2009-07-01 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai 1 metai 4 mėnesiai 4 dienos. Bausmės pradžia 2010-06-20, bausmės pabaiga 2014-02-20.

2012-10-16 Komisija priimtu nutarimu Nr. 1023 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 5 komisijos nariams balsavus „prieš“, 0 - „už“, nutarė nuteistajam V. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p. Komisija nurodė, jog V. G. išsilavinimas vidurinis, turi plytelių klojėjo specialybę. Pataisos namuose nedirbo, darbinių įgūdžių neturi. Drausmine tvarka baustas 2 kartus (nuobaudos negalioja), skatintas 1 kartą. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anksčiau teistas 3 kartus, šis teistumas – 4 tas. Komisija atsižvelgė į paskirtos bausmės trukmę - neatliktos bausmės dalis dar yra gana didelė, t.y., 1 metai 4 mėnesiai 4 dienos. Įvertino, jog anksčiau jam buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau išvadų nepadarė ir vėl darė naujus nusikaltimus. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. LR BVK 157 str. nustato, kad iš pataisos įstaigų gali būti paleisti tik tie nuteistieji, kurių elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie būdami laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, šis teistumas 4-tas. Paskutiniams nusikaltimams būdingas fizinio smurto naudojimas prieš kitą asmenį. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad anksčiau jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas. Tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė- 48 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Dabartinis teisės pažeidimas atitinka ankstesnį kriminalinį modelį – smurto naudojimu.

Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. G. dažniausiai nusikalsdavo įtakojamas kriminalinių komapnionų, spręsdamas problemas dažnai taiko netinkamas strategijas, kartoja tas pačias klaidas, paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Kriminogeniniai veiksniai yra: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, gyvenimo stilius ir draugai. Bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo taikytos drausminės nuobaudos ( paskutinė 2012 02 29 ), kartą buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, ankstesnius nusikaltimus, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. G. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 4 d., 5 d. ir BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

N. V. Gevorkiano skundo dėl 2012 m. spalio 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 1023 panaikinimo netenkinti.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Raimundas Krušinys