Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1400-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-10
Bylos Nr.
2S-1400-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00500-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Skolininkas
UAB „Stakreta“
Kreditorius
UAB „Ekreta“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1400-459/2015

Teisėjas Petras Kontrimas (Proceso Nr. 2-25-3-00500-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Stakreta“ atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Ekreta“ pareiškimą skolininkei UAB „Stakreta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-18 išdavė teismo įsakymą dėl 42906,92 Eur skolos ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš skolininkės UAB „Stakreta“ kreditorės UAB „Ekreta“ naudai. 2015-06-18 nutartimi teismas tenkino kreditorės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 42906,92 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų šešių eurų ir 92 euro ct) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą.

Šalies argumentai

Skolininkė atskirajame skunde prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-18 nutartį, o nesant galimybės panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti tik kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, netaikant arešto banko sąskaitoms. Nurodo, jog lyginant su kreditorės pareikštu reikalavimu skolininkės turtinė padėtis yra gera. Skolininkė turi turto už 379665 Eur. Be to, skolininkė yra stabili 18 metų veikianti įmonė, turinti reikiamus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotus statybos atestatus, įmonėje dirba 50 darbuotojų. Skolininkės apyvarta per 2014 metus sudarė 1033847 Eur. Areštavus skolininkės sąskaitas, ji negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis, todėl nepagrįstai trikdoma skolininkės veikla. Be to, varžomos skolininkės galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, finansuojamuose ES fondų lėšomis, nes dalyvaujant juose reikia įrodymų, kad apeliantė neturi įsiskolinimų Lietuvos Respublikos biudžetui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog vien atsižvelgus į ginčo sumą preziumuotina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Apeliantė nepagrindė savo turtinės padėties rašytiniais įrodymais, todėl jos argumentai dėl geros turtinės padėties laikytini neįrodytais. Be to, skolininkė piktybiškai vengia atsiskaityti su kreditore, taip pat ir su kitais kreditoriais, kurie yra priversti savo teises ginti teisme. Iš LITEKO duomenų matyti, jog Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjama ne viena byla dėl skolos priteisimo iš apeliantės. Šios aplinkybės rodo būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria tenkintas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuotas skolininkei UAB „Stakreta“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 42906,92 Eur.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtintas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nedetalizuoja, kokios aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik tiek, kiek tai yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, 2015-06-18 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai atsižvelgė tik į pareikšto reikalavimo dydį ir į tai, jog skolininkė vengia atsiskaityti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog didelė ieškinio reikalavimo suma objektyviai padidina būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ji nėra absoliuti, ir turi būti įvertintos konkrečios bylos faktinės aplinkybės, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes. Šiuo atveju skolininkė prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos turtinė padėtis gera ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas. Šiam savo teiginiui pagrįsti skolininkė pateikė tik jai priklausančio materialaus turto, kurio vertė sudaro 115769 Eur, sąrašą tačiau nepateikė nei įmonės balanso, nei pelno (nuostolio) ataskaitų, iš kurių teismas galėtų nustatyti jos turto vertės ir skolinių įsipareigojimų santykį ir spręsti apie realią įmonės turtinę padėtį. Taigi teismas pagal pateiktus dokumentus negali nustatyti realios skolininkės turtinės padėties, todėl nėra pagrindo teigti, jog skolininkės turtinė padėtis, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo dydį (42906,92 Eur), yra gera. Apeliantei neįrodžius savo geros finansinės padėties, jos prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Nesant galimybės panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, skolininkė prašo panaikinti bent jau banko sąskaitų areštą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-18 nutartimi kreditorės UAB „Ekreta“ reikalavimo įvykdymui užtikrinti areštuotas skolininkei UAB „Stakreta“ priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 42906,92 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, siekiant be reikalo apyvartinių lėšų areštu nevaržyti įmonės ūkinės - komercinės veiklos, paprastai turtas areštuojamas tokia seka: pirma eile areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir tik šio nesant ar esant nepakankamai – areštuojamos piniginės lėšos ar turtinės teisės. Šiuo atveju teismo nutartyje nenurodyta turto arešto eilė, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu ir siekiant nevaržyti skolininkės veiklos, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, jog pirma eile areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir tik šio nesant ar esant nepakankamai – areštuojamos piniginės lėšos ar turtinės teisės. Skolininkės prašymas visiškai netaikyti piniginių lėšų arešto atmestinas, nes, kaip minėta, neaiški jos turtinė padėtis – koks skolininkės skolinių įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo balansas. Skolininkė teigia, jog areštavus jos pinigines lėšas ji neteks galimybės dalyvauti viešuosiuose konkursuose, finansuojamuose iš ES lėšų, nes tam reikia pateikti įrodymus, kad skolininkė neturi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Atkreiptinas skolininkės dėmesys, jog teismo nutartimi areštuojant turtą ir pinigines lėšas buvo numatyta, jog iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. Taip pat skolininkei išaiškintina, jog Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nedisponuodamas duomenimis apie skolininkės turto sudėtį, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė dėl šios nutarties įvykdymo turės kreiptis į antstolį, kuris nustatys skolininkės turto sudėtį, jo vertę ir areštuos pagal teismo nutarties reikalavimus. Jeigu vykdymo proceso metu antstolis veiks nesilaikydamas nutarties nurodymų, skolininkė antstolio veiksmus galės skųsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jei asmuo sumoka į teismo depozitinę sąskaitą prašomą priteisti sumą arba už jį yra laiduojama (CPK 148 str. 2 d.)

Esant nutartyje aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, jog pirma eile areštuojamas skolininkei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir tik šio nesant ar esant nepakankamai – areštuojamos piniginės lėšos ar turtinės teisės, esančios pas skolininkę ar trečiuosius asmenis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti, nurodant, jog pirma eile areštuojamas skolininkei UAB „Stakreta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o šio nesant ar esant nepakankamai – areštuojamos skolininkės turtinės teisės bei piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 42906,92 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų šešių eurų ir 92 euro ct) sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su kreditore, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą.

Teisėja Raimonda Andrulienė