Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užsiimančio individualia veikla statybose, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 13 d., apie 16.55 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,29 promilių neblaivumas (paklaida ± 1,7 proc.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. A. V. galimai padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kurio sankcijoje nustatyta švelnesnė atsakomybė, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. už tokio pobūdžio pažeidimą, kai vairuojama transporto priemonė apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kurios sankcijoje numatyta kriminalinė bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, taip pat gali būti konfiskuojamas automobilis. Atsižvelgiant į tai, A. V. galimai padaryta veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Teismo posėdžio metu A. V. su pažeidimu nesutiko. Paaiškino, kad atvažiavo į autoserviso teritoriją. Jis važiavo kartu su A., automobilį vairavo A.. Jie kartu kelis mėnesius dirbo viename objekte. Gavosi tokia situacija, kad kitas automobilis išvažinėjo, o jie sustojo gal per pusmetrį. Susidarė avarinė situacija. Iš kito automobilio iššoko vyrai, kibo į atlapus, A. pabėgo. Atsimena, kad iš džipo išlipo gal trys asmenys, du galėtų atpažinti. Policiją jis pats išsikvietė pats, nes buvo atimti automobilio rakteliai, telefonas liko automobilyje. Raktelius atėmė vyrukai iš džipo. Sutinka, kad buvo neblaivus, jam buvo nustatytas girtumas Žirmūnų policijos nuovadoje. A. jį pavežė apie 300 metrų nuo objekto iki serviso, nes jis paprašė. Servise turėjo palikti automobilį, o iš ten jį turėjo pasiimti kaimynas. Automobilis „VW Passat“ priklauso jo žmonai. Kai prašė A. pavežti, nežinojo, kad A. neturi vairuotojo teisių. Mano, kad rašytinius paaiškinimus rašę asmenys bando taip pasiaiškinti, nes jiems gali būti baudžiamoji byla. Gali būti, kad dėl to tokius parodymus ir davė. Konfliktas vyko tarp jo ir T. Z., o kodėl surašyta, kad matė, jeigu kiti du vyrai tik po to atbėgo, nežino. Konfliktas įvyko, jis gavo į „kaulus“ per savo liežuvį ir pats užsidirbo. Nori pasakyti, kad skiriasi liudytojų pirminiai ir antriniai parodymai. Mano, kad vyrai išsigando dėl atsakomybės už jo sumušimą. Jis kreipėsi į gydytoją, turėjo nedarbingumą. Jei teismas nutartų skirti baudą, tai norėtų mokėti dalimis.

Liudytojas A. P. teisme paaiškino, kad nėra giminės su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. A. V. dirba su jo švogeriu (svainiu). Svainis jo paprašė pasiimti iš darbo, nes ten šventė gimtadienį ir negalėjo vairuoti. Jis atvažiavęs nerado svainio, priėjo prie A. V. ir pasiteiravo kur galėtų jį surasti. A. V. pasakė, kad svainis jau išvažiavo. Tada A. V. jo paprašė pavežti. Prie autoserviso jie vos nesusidūrė su kitu automobiliu. A. V. su kito automobilio vairuotoju pradėjo muštis, o jis pasišalino. Kai jie pradėjo muštis, tai jis nenorėjo gauti, išsigando muštynių. Automobiliu jie važiavo dviese, raktelius jis paliko automobilio viduje, kai pasišalino. A. V. tiesiog paprašė pavežti, o jis sutiko. A. V. buvo neblaivus. Jie pažįstami nuo šios vasaros, nes jam irgi teko kartu su svainiu dirbti tame pačiame objekte. Anksčiau A. V. nėra prašęs pavežti. Daugiau apie įvykį nieko nežino. Jis moka vairuoti, bet neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilis, kurį vairavo, priklauso A. V..

Liudytojas A. G. teisme paaiškino, kad administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė pagal liudijimus. Jų aukštesnės valdžios principinė nuostata, kad tokiu atveju reikia rašyti protokolą. Jis surašė ir tarnybinį pranešimą. Vairavimo fakto nematė. Buvo iškviestas dėl to, kad sumušė. Nuvažiavę į įvykio vietą rado stovintį automobilį, pradėjo aiškintis – kur raktai. Buvo paaiškinta dėl ko paimti raktai. Jo nuomone geriau dešimt nenubaustų, negu vienas nubaustas nekaltai. Neatsimena, ar A. V. sakė, kad ne pats vairavo. Jis A. V. nustatė neblaivumą, paėmė asmenų paaiškinimus ir konsultavosi su valdžia ką toliau daryti.

Liudytojas M. S. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad vairuotojas A. V. buvo neblaivus ir pagal liudytojų parodymus buvo surašytas protokolas. Atvykus per 15-20 min. po iškvietimo, A. V. rado lauke. Buvo dar asmuo, kuris iškvietė policiją, tačiau po to asmuo išėjo. A. V. buvo neblaivus, sėdėjo automobilyje, o kolega buvo su asmenimis, kurie davė parodymus.

Liudytojas R. G. teisme paaiškino, kad draugas išvarė automobilį, o jie buvo serviso viduje. Išgirdo triukšmą, išbėgo iš serviso į lauką su draugu V. T. ir pamatė, kad stovi prie automobilio ir konfliktuoja tas kuris išvarė automobilį ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kai visi stovėjo, tai kažką kalbėjo su A. V., buvo šioks toks susistumdymas. Jis nematė kas paėmė automobilio raktelius. Pagarsinus jo duotus rašytinius parodymus, patvirtino, kad parodymai teisingi. Jis matė, kaip iš automobilio išlipo A. V., tačiau tiksliai nematė kas keleivis, o kas vairuotojas. Su rakteliais buvo taip kaip jis parašė. Jo niekas nevertė duoti paaiškinimus.

Liudytojas T. Z. teisme paaiškino, kad automobilis „VW Passat“ vos neatsitrenkė į jo kliento automobilį. Matėsi, kad vienas asmuo yra neblaivus, o kitas kažkur nubėgo. Konfliktas įvyko su asmeniu, kuris stovėjo prie automobilio. Kai įvyko konfliktas, jis šūktelėjo ir išėjo R. G. ir V. T.. Vienas vyras buvo išlipęs, kitas pabėgo. Tas, kuris stovėjo prie automobilio buvo girtas ir jis galvojo, kad tai vairuotojas. Bet, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų sėdėjęs už vairo, nematė. Tas, kuris pabėgo buvo pasislėpęs už serviso ir po to grįžo, nes jie surado. Ten buvo šauksmų, po to atvažiavo policija.

Liudytojas V. T. teisme paaiškino, kad gruodžio 13 d., apie 17-18 val. vakaro buvo įvykis. Vienas darbuotojas nuėjo apžiūrėti aikštelės ar viskas tvarkoje, uždarinėjo autoservisą. Jis baigė viską uždaryti, kai išgirdo, kaip kviečia darbuotojas. Į lauką išėjo iš karto, pamatė, kaip vienas asmuo bėga. Jį kvietė Z., kuris pasakė, kad vos neįvažiavo į automobilį. Pradėjo aiškintis – girtas asmuo stovėjo prie automobilio, buvo atimti raktai, užrakintas automobilis. Iš karto pagalvojo, kad A. V. yra vairuotojas. Gal vairuotojas ir pabėgo, jis tiksliai nežino. Automobilio raktai buvo spynelėje. Z. paėmė raktus, nes jie kivirčijosi. Durys buvo atidarytos, tiksliai nematė kiek žmonių nubėgo. Nematė kas vairavo. A. V. buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo šalia automobilio, arčiau priekio, stovėjo ne prie durų. R. G. buvo pribėgęs kartu su juo, kai Z. pakvietė. Jie sakė A. V., kad automobilį pasiims rytoj, tada ir pasikalbės. Ką kalbėjo kivirčo metu tiksliai neatsimena, bet A. V. prašė atiduoti automobilį. Kai grįžo namo, paskambino policija. Jis iš Tado pasakymų suprato, kad vairavo A. V.. Tadas vairavo automobilį į kurį vos neatsitrenkė. Jie policijos nekvietė, pabuvo apie 40 min. ir išsiskirstė į namus. Jis nematė kas vairavo, matė, kad kitas asmuo pabėgo. Asmuo buvo jaunas, greitai bėgo. Buvo tamsu, neaišku kur nubėgo. Su A. V. nepažįstamas, susipažino tik per įvykį. Kai atvažiavo, A. V. sakė, kad pavogė telefoną, tačiau paskambinus telefono numeriu su policija telefonas buvo surastas ant keleivio sėdynės.

Iš vyriausiojo patrulio A. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 13 d., apie 17.46 val., pagal pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pas gyventoją atėjo neblaivus vyriškis, kuris teigė, kad atimtas jo automobilis. Atvykus minėtu adresu rastas neblaivus pilietis A. V., kuris teigė, kad prie (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstami vyrai jį sumušė ir atėmė automobilį „VW Passat“ bei mobiliojo ryšio telefoną. Automobilis buvo rastas stovintis prie minėto pastato. Paskambinus į A. V. nurodytą telefono numerį, pasigirdo telefono signalas iš užrakinto automobilio. A. V. pasiteiravus kaip automobilis ir telefonas atsirado kieme, kuriame iš jo neva buvo atimtas, A. V. teigė, kad iš jo atėmė tik automobilio raktelius. Pasiteiravus ar A. V. vairavo automobilį, A. V. šį faktą neigė. Paskambinus autoserviso telefonu atsiliepė darbuotojas ir paaiškino, kad paėmė minėto automobilio raktelius iš A. V., nes pastarasis vairavo neblaivus ir vos neatsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį. Pribėgę autoserviso darbuotojai užtvėrė kelią ir po grumtynių (A. V. pradėjo stumdytis su serviso darbuotojais, kurie neleido važiuoti toliau), atėmė automobilio raktus, kad A. V. nevairuotų ir patarė pastarajam susirasti blaivų vairuotoją arba atvykti automobilio rytoj. Autoserviso darbuotojai V. T., T. Z., R. G. atvyko į įvykio vietą, atidavė pareigūnams automobilio raktelius, paaiškino, kad pateiks paaiškinimus dėl A. V. vairavimo būnant neblaiviam fakto. Atrakinus automobilį buvo paprašyta A. V. pateikti visus reikalingus automobilio dokumentus, kuriuos jis pateikė. Alkotesteriu A. V. buvo nustatytas 2,29 promilių girtumas. Paėmus minėtų autoserviso darbuotojų paaiškinimus A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vairavo neblaivus. Kadangi A. V. piktinosi, kad jam yra rašomas protokolas vietoje, o A. V. nori rašyti pareiškimą dėl neva sumušimo ir padaryti tai komisariate, o ne įvykio vietoje, buvo nuvykta į 1 PK, kur buvo baigtas rašyti protokolas. Rašant protokolą buvo paprašyta A. V. parašyti pasiaiškinimą, kurio jis nerašė, nes neva neturi akinių, taip pat be akinių negalėjo nieko pasirašyti, tačiau nušalinimą nuo vairavimo pasirašė (b. l. 4).

Vyriausiojo patrulio M. S. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės (b. l. 5).

Iš V. T., T. Z., R. G. paaiškinimų nustatyta, kad A. V. nurodomas kaip vairuotojas vairavęs automobilį „VW Passat“ (b. l. 6-8).

Iš byloje esančių įrodymų, A. V. paaiškinimų duotų policijos pareigūnams ir teisme, matyti, kad jis nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad nevairavo automobilio, kad automobilį vairavo A.. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. P. duodamas paaiškinimus teisme. Aplinkybę, kad buvo antras asmuo, patvirtino ir liudytojai T. Z., V. T., kurie matė, jog vienas asmuo greitai bėgo iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai V. T., T. Z., R. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vairuotojas buvo A. V., tačiau teisme duodami paaiškinimus visi patvirtino, jog pateis vairavimo fakto, kad vairavo A. V., nematė. Pažymėtina, kad policijos pareigūnus iškvietė, ne liudytojai, o pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris atvykusiems pareigūnams teigė, kad buvo atimti jo automobilio rakteliai, kurie kaip patvirtino ir liudytojas T. Z., kuris iš karto po įvykio konfliktavo su A. V., buvo automobilio spynelėje, iš kur rakteliai ir buvo paimti. Liudytojai policijos pareigūnai A. G. ir M. S., paties vairavimo fakto nematė, o administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. dėl vairavimo esant neblaiviam surašė remdamiesi rašytiniais liudytojų T. Z., V. T. ir R. G. paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, kad atvykus policijos pareigūnams, ieškant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens telefono, telefonas buvo rastas automobilyje ant keleivio sėdynės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog visų byloje esančių duomenų pagrindu, negalima padaryti išvados, jog A. V. 2016 m. gruodžio 13 d., apie 16.55 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 promilės girtumas) vairavo automobilį, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, todėl administracinės bylos teisena A. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 283-284, 286-287, 250, 302² straipsniais, teismas

nutarė:

A. V. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.