Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-123-737/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-09
Bylos Nr.: eAN2-123-737/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01312-2025-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jūratė Petraškienė
Pareiškėjas: E. K.

Kategorijos

1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-123-737/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01312-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.8; 1.5.3; 1.5.4; 16.11.6; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų (toliau – ir Panevėžio apylinkės teismas) 2026 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas E. K. skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) nutarimas Nr. 20-ANR_N-20944-2025 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20944-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo nubaustas 1 000 Eur dydžio bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams ir automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 1 510 Eur pinigų sumos išieškojimas. E. K. patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. spalio 23 d., 8.55 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo „Mitsubishi Colt”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. E. K. Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti specialiosios teisės atėmimą arba sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą ir panaikinti automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės konfiskavimą arba sumažinti konfiskuotiną sumą.

3. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartimi E. K. skundas buvo atmestas. Panevėžio apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu jam būtų privalomai reikėję vairuoti. E. K. nusprendė vairuoti transporto priemonę esant mažareikšmei dingsčiai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis jau trečią kartą pažeidė draudimą vairuoti transporto priemones, paskirtų baudų nemoka. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad E. K. daugybę kartų baustas administracine tvarka, iš jų 6 kartus už KET pažeidimus, taip pat baustas už vairavimą neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, neišnykus teistumui už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Be to, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis apie automobilio vertę, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyta teisinga konfiskuotino turto vertė, o pareiškėjo E. K. pateikti duomenys apie automobilio vertę yra nepatikimi.

Šalies argumentai

4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde E. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį: tenkinti E. K. skundą – pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 24 mėnesiams ir šią administracinio poveikio priemonę sušvelninti, skiriant kuo trumpesnį terminą. Skunde taip pat prašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimą dalyje dėl automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios sumos konfiskavimo panaikinti, o neįžvelgus tam pagrindo pakeisti ir sumažinti konfiskuotinos pinigų sumos vertę iki 823 Eur.

5. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:

5.1. Remdamasis teismų praktika pareiškėjas teigia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas ne su ypatingų aplinkybių egzistavimu, o su šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių tinkamu įvertinimu. Tuo tarpu pagal pirmosios instancijos teismo nutartį nėra aišku, į kokias aplinkybes atsižvelgiant gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis. Skunde pabrėžiama, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra reikalinga siekiant dirbti ir pasirūpinti šeima. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jis yra pavyzdingas pilietis.

5.2. Skunde nesutinkama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog pareiškėjas jau daugiau kaip metus nevartoja alkoholio, atliko priklausomybės mažinimo programą. Pareiškėjo įsitikinimu tai, kad didesnis poreikis turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones mažina galimybę paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, yra nepagrįsta. Be to, skunde pažymima, kad pareiškėjas transporto priemonę vairavo tik vieną kilometrą.

5.3. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad buvo nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai. Pakartotinumas įeina į ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl neturėtų būti papildomai inkriminuojamas.

5.4. Nesutikdamas su konfiskuotina transporto priemonės verte, pareiškėjas pabrėžia, kad jo pateikti automobilio vertės įrodymai nesiskiria nuo VšĮ „Emprekis“ pažymos, nes abu duomenų šaltiniai atspindi vidutines rinkos kainas pagal skelbimus. VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma nėra susijusi su konkrečios transporto priemonės vertinimu. Nutarimu buvo įvertinta tik vidutinė pareiškėjo transporto priemonės vertė. Be to, teismas neįvertino, kad neprivaloma skirti administracinio poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu Institucijos vyriausioji tyrėja S. A. prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, patikrina skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. E. K. apeliaciniame skunde neginčija jo veiksmų kvalifikavimo ar kaltės dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o nesutinka tik su jam paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis. Apeliantas prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir neskirti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, o jeigu ši priemonė būtų palikta, sumažinti išieškotiną sumą. Nenustatęs esminių ANK pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl E. K. paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, ar, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, apelianto asmenybę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, buvo pagrindas skirti maksimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

5. Kadangi už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą specialiosios teisės atėmimas yra privalomas, šioje byloje spręstina ne dėl pačios šios poveikio priemonės skyrimo, bet dėl jos trukmės pagrįstumo. Kartu turi būti įvertinta, ar konkrečiomis bylos aplinkybėmis buvo pagrindas taikyti ir transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, taip pat ar teisingai nustatytas jos dydis.

6. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo yra pagrįsti. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. K. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo baustas 2023 m. rugpjūčio 30 d. ir 2024 m. liepos 12 d. nutarimais, o nagrinėjamu atveju tą patį draudimą pažeidė trečią kartą; byloje nėra duomenų apie jam paskirtų 800 Eur ir 900 Eur baudų sumokėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyta kvalifikuota administracinio nusižengimo sudėtis apima ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyse nurodytų veiksmų padarymą pakartotinai, t. y. antrą kartą ar daugiau per ANK 40 straipsnyje nustatytą terminą, nepriklausomai nuo to, ar vėliau padarytas nusižengimas yra identiškas pirmajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-628/2024). Nors minėtoje byloje buvo sprendžiamas ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų veikų santykio klausimas, joje pateiktas išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamu atveju, nes atskleidžia ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto pakartotinumo požymio turinį. Todėl ir šiuo atveju E. K. trečią kartą padarytas nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, o šios normos sudėtyje jau esantis pakartotinumo požymis negali būti papildomai vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl to iš skundžiamo nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties šalintina ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinio nusižengimo padarymas pakartotinai.

7. Kartu pažymėtina, kad individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones reikšminga tai, jog E. K. analogišką administracinį nusižengimą padarė trečią kartą, o byloje nėra duomenų apie anksčiau paskirtų 800 Eur ir 900 Eur baudų sumokėjimą. Šios aplinkybės rodo ankstesnių poveikio priemonių neveiksmingumą ir yra svarbios vertinant paskirtų poveikio priemonių pagrįstumą bei proporcingumą.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino E. K. šeiminę, darbinę ir materialinę padėtį, todėl nepagrįstai atsisakė švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones.

9. Šie argumentai nesudaro pagrindo švelninti paskirtų administracinio poveikio priemonių. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su darbu ir rūpinimusi vaiku, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau jos nesulaikė jo nuo pakartotinio draudimo nepaisymo. Bylos duomenys rodo, kad E. K., žinodamas apie jam taikomą specialiosios teisės atėmimą, vis tiek vairavo transporto priemonę. Aplinkybės, kad specialioji teisė jam reikalinga darbui, nepaneigia ir tai, jog 2024 m. liepos 12 d. nutarimu ši teisė jam buvo atimta dvejiems metams nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. liepos 31 d., todėl ir nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu jis teisės vairuoti neturėjo. Dėl to apelianto nurodomos asmeninio ir šeiminio pobūdžio aplinkybės nepatvirtina, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės būtų neproporcingos.

10. Vien tai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia apeliantui nepatogumų darbo, materialinėje ar šeimos srityje, savaime nesudaro pagrindo ją švelninti. Tokios pasekmės yra natūralus įstatyme nustatyto draudimo nepaisymo rezultatas. Todėl apelianto asmeniniai interesai išvengti jam nepalankių padarinių negali nusverti viešojo intereso užtikrinti teisės aktų laikymąsi ir eismo saugumą.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalis taikoma tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybių visuma leidžia padarytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, negu paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį vertinti išskirtinai teigiamai. Taigi vien įprasti socialiniai ar ekonominiai nepatogumai, kylantys dėl paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas. Aplinkybė, jog E. K. nuvažiavo nedidelį atstumą, savaime nesumažina veikos pavojingumo, nes iš bylos duomenų matyti, kad kelionė nutrūko jį sustabdžius policijos pareigūnams. Pats apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad važiavo į susitikimą su darbdaviu, todėl bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nesustabdytas jis būtų važiavęs toliau. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti mažesnį veikos pavojingumą ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme.

13. Taip pat nėra pagrindo E. K. vertinti išskirtinai teigiamai. Nors jis nurodo turintis išsilavinimą, dirbantis ir besirūpinantis vaiku, šios aplinkybės savaime nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 daliai taikyti. Individualizuojant paskirtas poveikio priemones reikšminga tai, kad apeliantas analogišką administracinį nusižengimą padarė trečią kartą, byloje nėra duomenų apie anksčiau paskirtų 800 Eur ir 900 Eur baudų sumokėjimą, be to, per penkerių metų laikotarpį jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesnės poveikio priemonės jo elgesio nepakeitė, todėl pagrindo švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones nėra.

14. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Apeliantas prašo šios administracinio poveikio priemonės netaikyti, o jeigu ji būtų palikta, sumažinti išieškotiną sumą iki 823 Eur.

15. Pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Kai konfiskuotino turto paimti negalima arba jo konfiskavimas netikslingas, išieškoma turto vertę atitinkanti pinigų suma. Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar buvo pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę ir ar teisingai nustatytas išieškotinos sumos dydis.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto prašymu netaikyti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Kaip jau aptarta pirmiau, E. K. analogišką administracinį nusižengimą padarė trečią kartą, byloje nėra duomenų apie anksčiau paskirtų 800 Eur ir 900 Eur baudų sumokėjimą, be to, per penkerių metų laikotarpį jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad ankstesnės poveikio priemonės jo elgesio nepakeitė, todėl spręstina, kad aptariama administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai ir proporcingai.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu nebuvo paimtas, nes priklausė R. K., kuri, bylos duomenimis, nežinojo, kad transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui padaryti. Dėl to buvo pagrindas taikyti ne paties automobilio konfiskavimą, bet jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

18. Apeliantas nesutinka ir su nustatytu išieškotinos sumos dydžiu. Kartu su skundu pirmosios instancijos teismui jis pateikė 2024 m. spalio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią automobilis įsigytas už 310 Eur, taip pat analogiškų automobilių pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad jų kaina svyruoja nuo 499 Eur iki 1 300 Eur. Tuo tarpu VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vidutinė rinkos vertė – 1 510 Eur.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nustatytu išieškotinos sumos dydžiu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio bylose konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės vertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra – pagal objektyvius duomenis apie atitinkamos rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra specialisto išvados dėl konkrečios transporto priemonės vertės, todėl pagrįstai remtasi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutine rinkos verte.

20. Vien tai, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė automobilio kaina ar kad apelianto pateiktuose pardavimo skelbimuose nurodomos mažesnės panašių automobilių kainos, savaime nepatvirtina, jog būtent tokia suma turi būti laikoma šio automobilio verte. Pirkimo–pardavimo kainą gali lemti įvairios individualios aplinkybės, o pavieniai skelbimai neleidžia patikimai nustatyti konkrečios transporto priemonės rinkos vertės. Dėl to nėra pagrindo išieškotiną sumą mažinti.

21. Taigi E. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai. Nėra pagrindo nei trumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nei naikinti ar mažinti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

22. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keistini ta apimtimi, kuria E. K. buvo nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinio nusižengimo padarymas pakartotinai. Vadovaujantis ANK 36 straipsnio 2 dalimi, ši aplinkybė iš pirmosios instancijos teismo nutarties ir Institucijos nutarimo šalintina. Vis dėlto vien šios aplinkybės pašalinimas savaime nesudaro pagrindo švelninti E. K. paskirtų administracinio poveikio priemonių, nes jų individualizavimui reikšmingos kitos byloje nustatytos aplinkybės, rodančios ankstesnių poveikio priemonių neveiksmingumą ir apelianto polinkį nepaisyti jam taikomų draudimų. Dėl to kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 20 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-20944-2025:

pašalinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20944-2025 aprašomojoje dalyje nustatytą E. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, – administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. sausio 20 d. nutarties ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-20944-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Petraškienė