Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irmantė Buikuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., R. R., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir palikėja), mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas ir M. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, bendrų vaikų nesusilaukė, tačiau palikėja turėjo dvi dukras, gimusias jai esant santuokoje su R. K., t. y. (duomenys neskelbtini) gimusią J. K. (santuokinė pavardė K.), ir (duomenys neskelbtini) gimusią R. K. (santuokinė pavardė R.).

Palikėja (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 9 d. duomenimis palikėjos vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra; po jos mirties liko palikimas: kelių transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); palikėjos turto paveldėtojai yra pareiškėjas (sutuoktinis), dukros J. K. ir R. R., kurie yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Pareiškėjas ir suinteresuotieji asmenys mirus palikėjai M. A. dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Tokiu būdu palikėjos sutuoktinis (pareiškėjas) priėmė sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, nuo palikimo atsiradimo dienos jį valdė kaip savo, naudojo, mokėjo transporto priemonių draudimo mokesčius.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2023 m. sausio 27 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad M. A., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo K. A. sutuoktinė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas gyvendamas santuokoje su M. A. vaikų nesusilaukė. Palikėja turėjo dvi dukras, gimusias jai esant santuokoje su R. K., t. y. J. K. (santuokinė pavardė K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K. (santuokinė pavardė R.), gim. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gruodžio 9 d. duomenimis palikėjos vardu Lietuvos Respublikoje registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra; Lietuvos Respublikos kelių transporto registro duomenimis, po palikėjos mirties liko kilnojamasis turtas: kelių transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikėja turėjo dvi dukras, gimusias jai esant santuokoje su R. K., t. y. (duomenys neskelbtini) gimusią J. K. (santuokinė pavardė K.) ir (duomenys neskelbtini) gimusią R. K. (santuokinė pavardė R.); po santuokos sudarymo pareiškėjas ir sutuoktinė apsigyveno pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame M. A. gyveno iki mirties, bendrai kartu įsigijo namų apyvokos daiktų, baldų, buities įrankių ir kitų bendram gyvenimui reikalingų daiktų, taip pat M. A. atsivežė savo asmeninius daiktus, indus, pareiškėjas po palikėjos mirties likusius daiktus prižiūrėjo, naudojo kaip savo, saugojo palikėjos asmeninius daiktus; pareiškėjas po palikėjos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, palikėjos dukros po mamos mirties valios priimti palikimą taip pat neišreiškė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta; pareiškėjo paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mirus pareiškėjo sutuoktinei, būtent pareiškėjas rūpinosi palikėjai priklausančiu kilnojamuoju turtu ir kitu turtu kaip savo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai – suinteresuoti asmenys J. K. ir R. R. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nepradėjo palikėjos turto valdyti faktiniu valdymu, ginčo dėl paveldimo turto byloje nėra. Byloje pateiktais Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjos palikimo priėmimo faktų neregistruota.

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po palikėjos M. A. mirties, sutuoktinis K. A. priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinės mirties likusį turtą prižiūrėjo, mokėjo draudimo mokesčius už šį turtą, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas K. A. po sutuoktinės M. A. mirties priėmė jos likusį palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po sutuoktinės M. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177, 178 ir 185 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,42 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus pareiškimą priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimas 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jos sutuoktinis K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,42 Eur (dešimt eurų 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.