Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., gim. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., lenkė, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, iki to dirbusi UAB “ (duomenys neskelbtini)” padavėja-barmene, pagrindinio išsilavinimo, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. G. sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sugyventinį.

Kaltinamoji D. G. 2012 m. kovo 9 d., apie 03.00 val., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, kilusio buitinio konflikto su savo sugyventiniu P. Š. metu, tyčia virtuviniu peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į pilvo sritį, padarydama kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, ir vieną smūgį į dešinę koją, padarydama jam durtinę-pjautinę dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus žaizdą, ir taip dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio P. Š. sveikatą.

Kaltinamoji D. G. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, su kuriuo turi bendrą mažametį vaiką. Kartu su nukentėjusiuoju gyvena nuo 2009 metų, veda bendrą ūkį. Tarpusavio santykiai yra normalūs. Kartais, kai vyras iš darbo grįždavo išgėręs, susibardavo, nes ji to netoleruoja. Būdavo, kad po to nukentėjusysis pora savaičių išeidavo pagyventi pas savo tėvus. Tačiau vėliau jie susitaikydavo ir pastarasis vėl sugrįždavo. Kai vyras išgerdavo, jis nebūdavo agresyvus, nesmurtaudavo, tačiau jos atžvilgiu vartodavo necenzūrinius žodžius, dėl ko ji pykdavo. Ji alkoholį vartoja saikingai, išgeria tik esant progai. Iki šio įvykio tarp jos ir sugyventinio jokių muštynių nebūdavo. 2012 m kovo 8 d., apie 17.00 val., pas juos atėjo jos močiutė, brolis, buvo ji su P., ir visi šventė Moters dieną. Ji išgėrė stiklinę sidro ir daugiau negėrė, nes reikėjo prižiūrėti vaikus. Kiti gėrė sidrą ir alų. Apie 18.00 val., močiutė išėjo namo, o brolis su P. toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau pas juos atėjo brolio draugas su mergina ir jie toliau išgėrinėjo maždaug iki 24.00 valandos. Ji visą laiką sėdėjo kartu su jais virtuvėje, bet negėrė. Vėliau P. nuėjo miegoti, o brolis ir jo draugai išėjo. Su broliu pas močiutę išėjo ir jos vyresnioji duktė. Tuomet ji sutvarkė virtuvę ir su jaunesniąja dukra nuėjo į kambarį, kur norėjo ją paguldyti miegoti. Sugyventinis gulėjo toje lovoje, kur miega ji su dukrele. Priėjusi prie lovos pamatė, kad sugyventinis apsišlapinęs ir šlapia lova. Paguldžiusi vaiką toliau ant pagalvės, pradėjo žadinti sugyventinį, nes norėjo pakeisti patalynę. Pastarajam atsikėlus, paėmė jį už rankos ir norėjo išvesti iš kambario, bet šis pradėjo reikalauti cigarečių ir delnu sudavė jai per veidą, nuo ko ji atsisėdo ant lovos. Po to sugyventinis nuėjo į virtuvę ir pradėjo ieškoti cigarečių, bet niekur jų nerado. Ji taip pat nuėjo į virtuvę. Ten su vyru pradėjo bartis, ji sakė, kad pastarasis daugiau jos nemuš, kad jis turės išeiti iš jos namų, kad ji iškvies policiją. P. taip pat pradėjo šaukti ant jos, sakydamas, kad viskas ką jie užgyveno yra jo, kad išeidamas viską pasiims. Ji ėmė priekaištauti, kad viskas yra pirkta iš bendrų pinigų. Po to nukentėjusysis atsisėdo į kampą, kur sudėti indai, ir jie toliau konfliktavo, vienas kitam kažką pradėjo įrodinėti, kilo skandalas ir ji liepė pastarajam išeiti. Tuo metu P. staiga atsistojo, apvertė virtuvėje stovėjusį stalą, dėl ko ant stalo buvę daiktai nukrito ant grindų, ir nuėjo prie spintelės ieškoti cigarečių. Beieškodamas cigarečių, nukentėjusysis ištraukė virtuvinės spintelės stalčių, kuriame buvo sudėti stalo įrankiai, tame tarpe, ir peiliai ir sviedė jį į sieną, visi įrankiai iškrito ant grindų. Nuo kilusio triukšmo prabudo ir ėmė verkti vaikas, todėl ji, paėmusi dukrą ant rankų, vėl grįžo į virtuvę. Nukentėjusysis pradėjo virtuvėje rūkyti, todėl jam liepė eiti į lauką, nes namuose mažas vaikas, tačiau pastarasis neklausė. Ji atsiklaupusi, vienoje rankoje laikydama vaiką, pradėjo nuo grindų rinkti stalo įrankius, o sugyventinis ėmė ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji pastarajam atkirto, kad jis čia daugiau nebegyvens ir tuo metu P. koja spyrė jai į nugarą, nuo ko ji atsirėmė į sieną ir, negali tiksliai paaiškinti kaip, bet pagriebusi peilį, atsuko ranką ir spontaniškai dūrė peiliu į nukentėjusiojo pusę, tačiau kur pataikė – nematė. Po šio smūgio P. susigriebė už pilvo ir pradėjo šaukti, kad ją pasmaugs. Tuo metu peilis vis dar buvo jos rankoje ir ji antrą kartą dūrė nukentėjusiajam kažkur į koją. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali, buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi dėl savo ir vaiko sveikatos. Po antro smūgio nukentėjusysis išbėgo į lauką, kvietė policiją. Ji taip pat skambino policijai, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams, ji jiems parodė peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam ir pastarieji peilį pasiėmė. Medikai nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, toliau gyvena kartu ir šiuo metu tarpusavio santykiai yra geri. Atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Prašo griežtai nebausti ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia prižiūrėti ir išlaikyti. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Kaltinamoji D. G., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 73-74, 78-79, 82-83), parodė, kad su savo sugyventiniu P. Š. gyvena senelės H. T. gyvenamojo namo antrame aukšte. 2012 m. kovo 8 d., vakare jie nutarė atšvęsti Moters dieną. Pas juos atėjo senelė, jos brolis, vėliau užėjo S. S. su savo drauge I. Ji pati išgėrė stiklinę sidro ir daugiau negėrė, brolis su P. gėrė alų. P. Š. pirmas nuėjo miegoti, po to senelė, apie 23.00 val. išėjo brolis, dar po valandos išėjo S. S. su drauge. Ji liko su vaiku virtuvėje, pradėjo tvarkyti, o nutarusi guldyti vaiką, nuėjo į kambarį. Pamačiusi, kad P. Š. miega lovoje, kur visada miega ji su vaiku, ji sugyventinį pastūmė, vaiką paguldė šalia ir vėl grįžo tvarkytis virtuvėje. Išgirdusi, kad P. lygtai kalba per miegus, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad jis apšlapino visą lovą ir vaiką, todėl pradėjo jį žadinti. Prabudęs pastarasis ėmė rėkauti, kodėl jį pažadino, keikėsi. Ji paėmė nukentėjusįjį už rankos, o šis kita ranka sudavė jai į veidą ir nuėjo į virtuvę. Ten ji pradėjo aiškintis, už ką sugyventinis jai sudavė, kad to per tris bendro gyvenimo metus nebuvo, pasakė, kad jis eitų gyventi pas savo tėvus. Tuomet P. pasiėmė striukę ir išėjo, o ji užrakino duris. Netrukus šis pradėjo reikalauti atidaryti duris ir duoti cigarečių. Jai atsakius, kad eitų į savo kaimą ir grįžtų, kai bus blaivus, P. Š. ranka išmušė vietoj lango buvusią plastmasę, iš vidaus atidarė duris ir užėjo į namą. Tuo metu pradėjo verkti vaikas ir ji paėmė vaiką ant rankų. Ji liepė sugyventiniui išmesti cigaretę, jis pradėjo rėkti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Ji taip pat jį išvadino visokiais žodžiais ir pasakė jam eiti iš namų. Tada nukentėjusysis apvertė stalą, numetė visus indus, ant grindų išmetė stalčių su įrankiais. Po to jis apsiramino, užsirūkė ir vėl atsisėdo ant virtuvinio kampo, o ji su vaikų ant rankų pradėjo rinki įrankius bei pasakė P., kad daugiau su juo negyvens. Šis atsakė, kad kur ji dėsis, o ji išvadino jį „pidaru“. Po tų jos žodžių nukentėjusysis priėjo prie jos ir spyrė jai į nugarą. Ji pasviro į priekį ir tuo metu, nieko negalvodama, spontaniškai paėmė ant grindų gulėjusį pirmą pasitaikiusį peilį ir nesitaikydama dūrė P. Š. bei pataikė į šoną. Po to, pasilenkęs į šoną, sugyventinis nuėjo prie durų. Eidamas jis šaukė, pagrasino pasmaugti, ir ji vėl, negalvodama (nežino ar iš baimės ar išgąsčio), priėjo prie pastarojo ir antrą kartą tuo pačiu peiliu dūrė jam į koją. Po to suprato ką padarė, metė peilį ant apversto stalo (vėliau jį parodė atvykusiems policijos pareigūnams) ir pradėjo kviesti greitąją, o sugyventinis atsisėdo ant virtuvinio kampo ir pradėjo skambinti policijai. Ji pati medicininės pagalbos nesikreipė, niekur nesigydė. Žino, kad P. Š. dėl smurto artimoje aplinkoje nubaustas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo. Šiuo metu jie abu susitaikė.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis P. Š. parodė, kad kaltinamoji yra jo sugyventinė, kartu gyvena nuo 2009 metų, augina bendrą mažametę dukrą. Šiuo metu jų santykiai geri, nesipyksta. Iki įvykio, kuomet jis namo pareidavo išgėręs, kaltinamoji ne kartą jo atžvilgiu yra panaudojusi fizinį smurtą ir tai buvo nebe pirmas kartas. Tačiau anksčiau jis į policiją nesikreipė. 2012 m. kovo 8 d. jis pasveikino D. su Moters diena, atėjo jos močiutė, brolis ir apie 17.00 val., visi susėdo išgerti. Gėrė alų. Vėliau dar atėjo D. brolio draugas su mergina ir jie visi toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi jautėsi išgėręs, apie 24.00 val., nuėjo miegoti, o visi kiti liko virtuvėje. Po to jį iš miegų pažadino D. ir jis pamatė, kad yra apsišlapinęs. Kaltinamoji pradėjo jį traukti už rankos, rodyti, ką jis padarė. Tuo metu jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę pasiimti cigarečių. Virtuvėje beieškant cigarečių, kaltinamoji, pagriebusi ant stalo gulėjusį peilį, nieko nesakydama, be priežasties, dūrė jam į pilvą. Tuo metu jis ištraukė virtuvinės spintelės stalčių, tačiau jam pasidarė bloga, ėmė trūkti oro ir jis norėjo išeiti į lauką. Išeinant netyčia apgriovė virtuvinį stalą ir dar toliau barėsi su D. Nuo triukšmo prabudo ir pradėjo verkti vaikas. Kaltinamoji su vaiku atėjo prie jo ir vėl ėmė šaukti, varyti jį iš namų, todėl jis, norėdamas išeiti, pastūmė pastarąją ir tuo metu D. dūrė jam peiliu antrą kartą bei pataikė į dešinę koją. Tada jis greitai išėjo į lauką, kur iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį nuvežė į ligoninę, kur jis buvo operuotas ir gydėsi apie vieną mėnesį. Tą vakarą jis kaltinamosios nemušė, tik norėdamas pro ją praeiti, nestipriai pastūmė, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Buvo išgėręs apie tris litrus alaus.

Nukentėjusysis P. Š., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19-20, 22-23), parodė, kad su D. G. ir vaikais gyvena kaip šeima nuo 2009 metų, abu dirba, veda bendrą ūkį. 2012 m. kovo 8 d., vakare jis su D., jos broliu, draugu S. S. ir pastarojo drauge šventė Moters dieną. Tą vakarą jis ir sugyventinė gėrė sidrą ir alų. Po 23.00 val., jis nuėjo miegoti, kiti liko sėdėti už stalo. Apie 02.00 val., jį pažadino sugyventinė ir pasakė, kad jis prišlapino į lovą. Tai pamatęs, norėjo išeiti į lauką, tačiau D. paėmė jį už rankos, sakydama, kad pažiūrėtų ką padarė. Kilo konfliktas, kurio metu D. G. trenkė jam ranka į veidą, o jis atstūmė sugyventinę nuo savęs ir nuėjo į virtuvę, kur norėjo pasiimti cigaretę. D. atėjo iš paskos. Jam tiesiant ranką paimti cigaretes, pajuto skausmą pilvo srityje, pakėlė marškinius ir pamatė žaizdą. Tuomet suprato, kad tai D. jam dūrė peiliu, nes pamatė ją stovinčią už nugaros dešiniau su peiliu metaline rankena. Kaip ir kada ji paėmė peilį, nepastebėjo, viskas įvyko labai greitai. Tuo metu D. G. nuėjo prie verkiančio vaiko. Po kelių minučių ji grįžo su vaiku ant rankų, peilį laikė rankoje. Jam buvo bloga, sunku kvėpuoti, pradėjo vemti. Išsigandęs, jis norėjo išeiti iš namų ir jau žengiant per slenkstį, pajuto skausmą dešinėje kojoje. Suprato, kad D. vėl dūrė jam peiliu. Smūgio momento nematė, nes buvo atsisukęs nugara. Mano, kad to smūgio metu D. G. buvo su vaiku, nes prieš tai ji vaiką laikė vienoje rankoje ir niekur jo padėti negalėjo. Po antro smūgio jis išėjo į terasą ir pradėjo skambinti į policiją. Pro langą matė, kad D. G. stovi su vaiku, rankoje laiko peilį. Po to jis išgirdo, kad sugyventinė taip pat kalbėjo telefonu ir sakė, kad policija nevažiuotų, nes patys išsiaiškins. Jam pasidarė šalta, o netrukus prie durų atėjo D. senelė H. T. ir paklausė kas atsitiko. Plastmasę lange jis išmušė, kuomet išeidinėjo į kiemą. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Už ką D. G. jam dūrė peiliu, nežino, ar dėl to, kad jis apsišlapino lovoje, ar dėl to, kad jis ją pastūmė.

Liudytoja H. T. parodė, kad kaltinamoji yra jos anūkė. Paties įvykio ji nematė. Pamena, kad naktį atėjusi anūkė paprašė pažiūrėti jos vaikus. Užėjusi į anūkės butą, pamatė, jog virtuvėje ant grindų išmėtyti visokie indai, stalo įrankiai. Iki šio įvykio santykiai tarp anūkės ir P. buvo geri, jie pykdavosi gana retai. Niekada nematė ir negirdėjo, kad P. muštų D., ji niekada nesiskundė. D. irgi nemušdavo P. Įvykio aplinkybes sužinojo tik vėliau. Paaiškėjo, kad tą naktį D. dūrė peiliu nukentėjusiajam ir jį sužalojo. Šiuo metu visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja H. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 68), parodė, kad antrame jos namo aukšte gyvena anūkė D. G. su sugyventiniu P. Š. ir dviem vaikais. Anūkės šeima gyvena normalų šeimyninį gyvenimą, turi bendrą ūkų, jokių ypatingų konfliktų tarp D. ir P. Š. ji negirdėjo, nematė jų besimušančių. 2012 m. kovo 8 d. naktį atbėgusi anūkė paprašė nueiti pažiūrėti vaiką, nes atvažiavo policija. Nuėjusį į antrą aukštą, pamatė ant grindų išmėtytus indus, ant grindų gulėjo virtuvinės spintelės stalčius, išmėtyti įrankiai. P. Š. ji nematė, anūkė D. padavė jai vaiką, o pati liko su policijos pareigūnais.

Liudytoja M. T. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra, nukentėjusysis - žentas. Jie nėra vedę, tačiau jau seniai gyvena kartu, augina vieną bendrą vaiką bei D. pirmąją dukrą. Įvykio nematė, tačiau po įvykio jai paskambino draugė ir pasakė, kad D. peiliu padūrė P. Dukra apie įvykį aiškino, kad susiginčijo su P. ir nenorėdama, peiliu įdūrė pastarajam. Jos dukra yra ramaus charakterio. P. niekada nesiskundė, kad D. jį skriaustų. Jie kartais pakonfliktuodavo, tačiau niekada nesimušdavo. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuo metu gerai visko nepamena.

Liudytoja M. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 69) parodė, kad jos dukra D. G. su P. Š., kartu gyvena nuo 2009 metų, augina bendrą vaiką, gyvena normalų šeimyninį gyvenimą. Jokių barnių niekada tarp jų negirdėjo. Kartais matydavo, jog P. grįžta namo išgėręs, dėl ko D. jam priekaištaudavo. Po tokių atvejų P. Š. važiuodavo pas savo tėvus, tačiau po kiek laiko grįždavo atgal. Anksčiau ji nėra mačiusi, kad P. naudotų smurtą D. atžvilgiu.

Liudytojas J. K. parodė, kad įvykio metu dirbo Šalčininkų policijos komisariate patruliu. 2012 m. kovo 9 d., naktį, gavo pranešimą, kad yra sužalotas žmogus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie namo galo pamatė sėdintį P. Š., kuris buvo sužalotas į koją ir pilvą, kraujuotas, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis rėkavo, minėjo, kad jį sužalojo sugyventinė. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Užėjus į kaltinamosios gyvenamąją patalpą, matėsi, kad kaltinamoji buvo šoko būsenoje. Ji buvo blaivi, ant rankų laikė verkiantį vaiką. Paklausus kas atsitiko, kaltinamoji dėl šoko, didelio susijaudinimo iš pradžių nieko negalėjo pasakyti. Virtuvėje matėsi ant grindų išmėtyti indai, stalo įrankiai, numestas spintelės stalčius. Po to, kiek atsigavusi, kaltinamoji prisipažino, kad sužalojo nukentėjusįjį, tačiau negalėjo paaiškinti kaip tai atsitiko, sakė, kad jis ją puolė, ar smaugė, kumščiavo. Sakė, kad nesuvokė kaip tai atsitiko, nepajuto kaip įdūrė. Bekalbant jis virtuvėje pamatė kruviną peilį ir paklausė ar šiuo peiliu kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, į ką pastaroji atsakė, jog nežino. Ji pasakojo, kad sugyventinis atėjo išgėręs, ją puolė, o po to, ji dūrė jam peiliu, net nesuvokdama kaip tai įvyko. Kiek kartų dūrė, neaiškino, jos rankos labai drebėjo, ji kūkčiojo, buvo šoko būsenoje. Negirdėjo, kad iki šio įvykio tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo būtų buvę konfliktai. Vėliau iš pokalbio su D. G. suprato, kad visa tai įvyko dėl to, kad nukentėjusysis išdaužė langelį, lovoje apsišlapino, pradėjo triukšmauti, smaugė ją bei kelis kartus sudavė jai. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 62-63), liudytojas J. K. parodė, kad 2012 m. kovo 9 d., apie 03.20 val., dirbant su patruliu A. L. pagal Šalčininkų PK budėtojo nurodymą, dėl gautos informacijos apie peiliu sužalotą žmogų atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nurodytoje vietoje lauke aptiko sužalotą P. Š., kuris paaiškino, kad jį peiliu sužalojo jo sugyventinė D. G.. Pastarasis atrodė neblaivus, jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Šalčininkų ligoninę. Antrame namo aukšte rado apsiverkusią ir išsigandusią D. G., kuri ant rankų laikė vaiką, taip pat buvo jos močiutė. Ant virtuvinio stalo stovėjo stalčius su stalo įrankiais, ant grindų jokių išmėtytų įrankių nematė. Iš D. G. žodžių suprato, kad kilo konfliktas, sugyventinis ją spardė kojomis, mušė rankomis į veidą. Iš baimės dėl savo ir vaiko saugumo ji iš stalčiaus pagriebė peilį ir, pati nesuprasdama kodėl taip padarė, dūrė juo P. Š.. Stalčiuje, kuris stovėjo ant virtuvės stalo, rado vieną peilį su panašiomis į kraują dėmėmis. D. G. pasakė, kad ji sugyventiniui dūrė šiuo peiliu. Peilis buvo paimtas ir perduotas atvykusiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Liudytojas A. L. davė parodymus, analogiškus liudytojo J. K. parodymams.

Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Policijos pareigūno 2012-03-09 tarnybiniu pranešimu (b. l. 6) pasitvirtina, kad 2012 m. kovo 9 d., 03.00 val., nuvykus į (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., prie gyvenamojo namo sutiko sužalotą P. Š., kuris paaiškino, kad asmeninio konflikto metu jį peiliu sužalojo sugyventinė D. G.. Nukentėjusysis buvo akivaizdžiai neblaivus. P. Š. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Šalčininkų ligoninę. Apklausus D. G., ši paaiškino, kad P. Š., būdamas girtas, pradėjo rėkauti, muštis, ją spardė koja bei sudavė ranka į veidą. Tuo metu ji ant rankų laikė mažą vaiką, todėl norėdama apsiginti nuo nukentėjusiojo smurto, pagriebusi po ranka pasitaikiusį peilį, dūrė sugyventiniui. Kaip tai padarė, neatsimena. Matėsi, kad D. G. yra labai susijaudinusi, išsigandusi. Ji buvo blaivi. Virtuvėje buvo rastas ir paimtas peilis, kuriuo D. G. galėjo sužaloti savo sugyventinį.

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio informacija apie įvykį (b. l. 7-9) pasitvirtina, kad policijos komisariate 2012 m. kovo 9 d., 03.16 val., buvo užfiksuotas pranešimas apie įvykį, t. y. kad 2012 m. kovo 9 d., 03.16 val., mobiliuoju telefonu paskambinęs P. Š. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), jį peiliu sužalojo sugyventinė. Policijos pareigūnams A. L. ir J. K. nuvykus pagal iškvietimą, nustatyta, kad prie savo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kaime rastas neblaivus P. Š. su durtine žaizda pilvo srityje Po suteiktos pagalbos, nukentėjusysis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Šalčininkų ligoninę.

Iš 2012-10-22 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11-14) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, nustatyta, kad patalpos, kuriose gyvena D. G. ir P. Š. su dviem mažamečiais vaikais, yra namo antrajame aukšte, kuris susideda iš verandos, virtuvės-svetainės ir miegamojo kambario. Virtuvėje stovi virtuvinių baldų komplektas, virtuvinis kampas ir spintelė su veidrodžiu.

Iš 2012-04-02 peilio apžiūros protokolo (b. l. 15-16) matyti, kad daiktiniu įrodymu buvo apžiūrėtas peilis, paimtas iš kaltinamosios namų iš karto po įvykio. Nustatyta, kad peilis yra 25 cm ilgio: rankenos ilgis – 10 cm, geležtės ilgis – 15 cm. Ant peilio geležtės kraujo pėdsakų neaptikta.

2012-11-02 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 24-30), nukentėjusysis P. Š. parodė 2012 m. kovo 9 d. įvykio aplinkybes – kambarį gyvenamajame name, kuriame jis gulėjo lovoje, kuomet jį pažadino ir prikėlė D. G.; vietą kambaryje, kurioje kaltinamoji laikė jį už rankos, vadino necenzūriniais žodžiais bei neleido jam eiti į virtuvę parūkyti; vietą tarpduryje, kur jam D. G. ranka sudavė per veidą, parodė kaip jis pastūmė kaltinamąją nuo savęs po to, kai ji jam trenkė per veidą; vietą ant spintelės virtuvėje, kur gulėjo peilis, kuriuo D. G. dūrė jam į pilvą; parodė kaip ir iš kur jis ėmė cigaretes iš virtuvinės spintelės, kuomet kaltinamoji peiliu dūrė jam į pilvą; parodė kūno vietą, į kurią jam buvo įdurta pirmą kartą; parodė kryptį link miegamojo, kur nuėjo D. G., pradėjus verkti vaikui; vietą prie išėjimo durų, kurioje jis pajuto antrą smūgį peiliu į koją bei parodė vietą kojoje, į kurią jam buvo įdurta peiliu; parodė vietą verandoje, kurioje stovėdamas jis skambino policijai. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Iš 2012 m. liepos 26 d. nukentėjusiojo P. Š. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo (b. l. 34-35) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertui apžiūrėjus ligos istoriją, nustatyta, jog nukentėjusiajam P. Š. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda pilve su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai 2012 m. kovo 9 d. įvykio metu. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-43) pasitvirtina, kad P. Š. nustatyta kiauryminė durtinė pjautinė žaizda pilve su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Šis sužalojimas padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2012 m. kovo 9 d. ir aplinkybėmis, t.y. įdūrus peiliu. Taip pat yra nustatytas randas dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, kuris pagal savo gijimo ir morfologinius požymius galėjo susiformuoti sugijus durtinei pjautinei žaizdai, padarytai aptariamo įvykio metu, aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje (ir pilvo sužalojimas atskirai) dėl kiauryminio pilvo sužalojimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, durtinė-pjautinė žaizda šlaunyje, vertinant ją atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir apžiūros duomenimis, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti to paties įvykio metu, sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. Sužalojimų, kurie galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių, nenustatyta.

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b. l. 47) matyti, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimas į (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., buvo užregistruotas 2012 m. kovo 9 d., 03.08 val. Nuvykus pagal iškvietimą, nustatyta, kad ligoniui P. Š. padaryta durtinė žaizda pilvo srityje, taip pat nustatytas ligonio alkoholinis apsvaigimas. Nukentėjusysis paaiškino, kad 2012 m. kovo 9 d., apie 02.00 val., jį peiliu sužalojo žmona.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu (b. l. 50) P. Š. yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2012 m. kovo 9 d., apie 00.30 val., D. G. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., buitinio konflikto metu, tyčia, panaudodamas artimoje aplinkoje fizinį smurtą, sudavė sugyventinei D. G. du kartus delnu per veidą, po to, praėjus 10-15 minučių, tęsdamas konfliktą, spyrė pastarajai koja į nugarą, sukeldamas D. G. fizinį skausmą.

2012-11-02 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 85-90), kaltinamoji D. G. parodė 2012 m. kovo 9 d. įvykio aplinkybes – lovą kambaryje, kuriame miegojo P. Š.; parodė kaip ji pradėjo žadinti sugyventinį, kuomet pamatė, jog jis prišlapino į lovą, kaip jį paėmė už rankos, kaip pastarasis ranka sudavė jai į veidą; virtuvėje parodė vietą pakabinamos spintelės lentynoje, iš kurios P. Š. pasiėmė cigaretes, vietą, iš kurios jis pasiėmė striukę; parodė plastmasinę detalę verandoje, kurią išmušė nukentėjusysis, norėdamas, kad pastaroji jį įleistų į namus, parodė vietą virtuvėje, kurioje P. Š. sugrįžęs sėdėjo ir rūkė, kuomet ji iš miegamojo kambario atsinešė verkiančią dukrą; parodė kaip nukentėjusysis nutraukė nuo stalo staltiesę su visais ant jos buvusiais daiktais, kai jie pradėjo tarpusavyje bartis ir kai ji pastarąjį pavadino negražiu žodžiu; parodė kaip nukentėjusysis ištraukė ir numetė ant grindų virtuvinės spintelės stalčių su įrankiais, kaip ji pradėjo nuo grindų rinkti įrankius ir P. Š. tuo metu spyrė koja jai į nugarą; parodė kaip ji, vienoje rankoje laikydama vaiką, o kitoje – peilį, dūrė peiliu nukentėjusiajam į šoną, kaip ji peiliu dūrė P. Š. antrą kartą į koją, kuomet šis jai pagrasino ir pavadino negražiu žodžiu, kurioje vietoje ji tuo metu stovėjo. Šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2012-11-02 akistatos tarp D. G. ir P. Š. metu (b. l. 91), kiekvienas jų laikėsi savo anksčiau duotų parodymų

Alkotesterio parodymų duomenimis (b. l. 92) pasitvirtina, kad 2012 m. kovo 9 d. įvykio metu kaltinamoji D. G. buvo blaivi.

Iš 2013-02-18 Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 117) matyti, kad D. G. atlygino 1165,52 Lt nukentėjusiojo P. Š. gydymo išlaidų.

2013-02-04 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pasitvirtina, kad atlikus iš kaltinamosios gyvenamojo namo iš karto po įvykio paimto peilio tyrimą, nustatyta, kad pateiktas tyrimui peilis yra virtuvinis peilis, pagamintas gamykliniu būdu, prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamosios D. G. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi ji kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu suduodama savo šeimos nariui – sugyventiniui P. Š., su kuriuo gyvena bei veda bendrą ūkį trejus metus, augina bendrą vaiką, vieną smūgį į pilvo sritį, padarė kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, ir vieną smūgį į dešinę koją, padarė jam durtinę-pjautinę dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus žaizdą, ir taip dėl kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, nes ji, suduodama P. Š. smūgius peiliu į pilvo sritį bei koją, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių savo veiksmų gali sunkiai jį sužaloti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokiu būdu, D. G. padaryta nusikalstama veika pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 dalies 3 punktą, t. y. ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį (Įstatymo Nr. X-1597 2008 06 12 redakcija).

Kaltinamoji D. G. savo kaltę pripažino pilnai, tačiau aiškino, jog tokius veiksmus atliko gindamasi nuo sugyventinio, nes prieš tai pastarasis sudavė jai du kartus ranka per veidą bei spyrė koja į nugarą, todėl jai ir vaikui buvo iškilusi grėsmė.

Ši aplinkybė pasitvirtino aukščiau paminėtu įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nukentėjusysis nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 9 d., apie 00.30 val., D. G. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Šalčininkų raj., buitinio konflikto metu, tyčia, panaudodamas artimoje aplinkoje fizinį smurtą, sudavė sugyventinei D. G. du kartus delnu per veidą, po to, praėjus 10-15 minučių, tęsdamas konfliktą, spyrė pastarajai koja į nugarą, sukeldamas D. G. fizinį skausmą. Vienok, ši aplinkybė negali būti vertinama nei kaip būtinoji gynyba ar jos ribų peržengimas (Lietuvos Respublikos BK 28 str.), nei kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (Lietuvos Respublikos BK 136 str.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog D. G. veikė būtinosios ginties ar tariamosios ginties sąlygomis, arba didžiai susijaudinusi dėl neteisėtų P. Š. veiksmų. Akivaizdu, kad kaltinamoji tyčia sužalojo nukentėjusįjį, supykusi ant jo dėl jos atžvilgiu išsakytų necenzūrinių žodžių bei pavartojo smurto, kilus tarpusavio konfliktui. Nors, kaip teigia D. G., pats nukentėjusysis netinkamai elgėsi, t. y. būdamas neblaivus ir fiziškai pranašesnis, panaudojo smurtą, tačiau, imant domėn tokius kaltinamosios parodymus, teismas konstatuoja, kad realios ar tariamos grėsmės kaltinamosios gyvybei ar sveikatai nukentėjusiojo veiksmai nesukėlė, ginimasis nuo pastarojo veiksmų buvo akivaizdžiai neadekvatus, įvykio metu nebuvo būtinosios ginties situacijos. Tai liudija tokios aplinkybės, kad kaltinamajai nebuvo padaryti sunkesni kūno sužalojimai, todėl toks P. Š. kėsinimasis, nebuvo pagrindas griebtis tokių pavojingų veiksmų, kaip smūgiavimo peiliu pastarajam į gyvybei pavojingą kūno vietą – pilvą.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (smurto panaudojimas, girtumas) (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.), kaltinamoji savo noru atlygino dėl nusikaltimo atsiradusias nukentėjusiojo gydymo išlaidas (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai D. G., teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę.

Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).

Kadangi nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kaip jai paminėta aukščiau, kaltinamoji padarė nusikaltimą, įstatymo priskirtą prie labai sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), tačiau nusikalto išsigandusi paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų - fizinio smurto prieš ją panaudojimo, sužalojo P. Š. esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl tokia jo būsena ir elgesys išprovokavo konfliktą, nors tai ir nepateisina kaltininkės poelgio. D. G. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, augina du mažamečius vaikus, dirba, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta, psichiatrijos ligoninėse negydyta, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas nustatė, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo vietą, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, t. y. visos aukščiau išvardintos aplinkybės lemia mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Taip pat, įvertinus kaltininkės asmenybę, teismas nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas už nusikalimą, padarytą byloje nurodytoms aplinkybėmis, nebūtų teisinga. Teismas, vertindamas kaltininkės asmenybės pavojingumą, atsižvelgė į jos elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo ir priėjo prie išvados, kad kaltinamosios D. G. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, įvertintina, tai, kad kaltinamosios atskyrimas nuo darbo, šeimos, mažamečių vaikų, gali neigiamai paveikti jos socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, D. G. skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., jai taikytinas Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šiuos nusikaltimus sankcijoje numatyta bausmė.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas - peilis, saugomas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (2012-06-11 kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 18) sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomosios priemonės D. G. neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - peilį, saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono Policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (2012-06-11 kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.