Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-1976-1007/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01756-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4; 2.5.10.5.2.1; 2.5.39.2.6.1; 3.2.6.5.1

2016 m. gruodžio 1 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo N. I..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas formaliai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, tarp jų: 2015-09-17 Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Volomino apskrities policijos komendantūros Kriminalinių tyrimų skyriaus 2015-12-18 informacinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie eismo įvykį, AB „Lietuvos draudimas“ 2016-01-19 sprendimą dėl 291,84 Eur draudimo išmokos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei tos pačios dienos lėšų pervedimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, nes pagal ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus jas patvirtinančius įrodymus atsakovas, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu ieškovo draudimo bendrovėje, 2015-12-02 apie 18.00 val. Lenkijoje, Markose, ties Pilsudskio gatvės 93 namu, sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas atlygino dėl šio automobilio trečiojo nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, tačiau atsakovas per tris darbo dienas nepranešė draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, nepadėjo draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja grąžinti penktadalį draudimo išmokos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmenų turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalį su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtinta redakcija) 60.3 punkte numatyta, jog apdraustos transporto priemonės valdytojui nevykdžius TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdžius, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo penktadalį draudimo išmokos yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, procesinį dokumentą ir jo priedus tik elektroninio ryšio priemonėmis pateikusiam ieškovui iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 40,15 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 58,37 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 37 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 58,37 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 37 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,15 Eur (keturiasdešimties eurų 15 ct) vertimo išlaidas ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J. Basanavičiaus g. 12., LT-36600 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.