Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė, žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant: vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei Gražinai Žukauskaitei, asmeniui su kuriuo gyvena nukentėjusioji R. S., įtariamajai I. M., išnagrinėjo įtariamosios I. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria įtariamajai paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas skyrium gyventi nuo nukentėjusiosios, nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja B. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. įtariama tuo, kad turėdama tikslą padėti savo sugyventiniui K. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal pareikštą kaltinimą dėl jos nepilnametės dukros B. K. gim. 2000-02-18 išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, panaudodama kitokią prievartą siekė paveikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją savo dukrą B. K., kad ši teismo metu duotų melagingus parodymus, nukentėjusiajai B. K. darydama psichologinį – emocinį poveikį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, demonstratyviai nepritardama B. K. duotiems parodymams ir dėl to atsisakydama jos kaip dukters, nutraukdama su ja bet kokius ryšius, tai vėl santykius atnaujindama ir taip sukeldama nukentėjusiajai B. K. emocinius išgyvenimus, norą ir pastangas palaikyti gerus santykius su motina, kėlė jai gailestį bei vertė jaustis kalta dėl K. G. suėmimo, žinodama, kad su dukra bendrauti galima tik dalyvaujant socialiniam pedagogui ar kitam nešališkam asmeniui ir to negalėdama padaryti, Panevėžyje, 2015 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, specialiai nuvyko į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyrių, kur nukentėjusioji buvo gydoma, ir tokių veiksmų visumos apimtimi išgavo iš B. K. pareiškimą, kuriame nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. atžvilgiu davė melagingus parodymus, ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 233 str. 3 d.

2015-05-21 įtariamajai buvo pranešta apie įtarimą bei paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja B. K.. Jai išaiškinta, kad pažeidus šį pasižadėjimą, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Tačiau I. M., 2015-08-08 parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ bei savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje susitikusi su nukentėjusiąja ir darydama poveikį B. K., nevykdė Panevėžio apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus tyrėjos nutarimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-09-07 nutartimi skyrė I. M. kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios B. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G., V. S., R. S., M. G., D. N., motyvuodamas tuo, kad dėl įtariamosios I. M. 2015-08-11 susitikimo metu padaryto poveikio nukentėjusiajai B. K. ją ištiko psichinis šokas dėl ko buvo suteikta medicininė pagalba, kiti asmenys yra kaltinamojo kitoje byloje arba nukentėjusiosios giminaičiai, todėl siekiant užtikrinti netrukdomą bylos tyrimą, nurodytu įpareigojimu siekia apriboti įtariamosios bendravimą su nurodytais asmenimis.

Skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 132¹ str. ir ši priemonė skiriama jeigu pagrįstai manoma, kad įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad įtariamoji I. M. gyvendama kartu su nukentėjusiąja G. K., bandys neteisėtai ją paveikti arba nukentėjusiajai ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas, todėl daroma išvada, kad kardomoji priemonė I. M. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios buvo skirta teisėtai ir pagrįstai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismui pateikti duomenys – nukentėjusiosios parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamoji I. M., gali būti įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 str. 3 d.

Apylinkės teismas, tenkindamas prokuroro prašymą ir skirdamas I. M. kardomąją priemonę gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios B. K. arčiau nei 50 metrų atstumu, nurodė šios kardomosios priemonės skyrimo motyvus: įtariamoji nesilaikė jai skirtos švelnesnės kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo įpareigojimo nebendrauti su dukra, kuri yra pripažinta nukentėjusiąja šioje ir kitoje byloje, darydama jai poveikį dėl ko ją ištiko šokas ir jai buvo teikiama medicininė pagalba. Pirmos instancijos posėdyje šių aplinkybių neneigė ir įtariamoji I. M., nurodžiusi, kad ji bendravo su dukra savo namuose ir parduotuvėje. Apklausta apeliacinio teismo posėdyje vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad nukentėjusiajai gyventi su motina, kuri šioje byloje yra įtariamoji, yra nesaugu, be to, susitikimai su motina šioje situacijoje neigiamai veikia nepilnametę nukentėjusiąją, todėl jų bendravimas šioje situacijoje turėtų būti apribotas, šiuo metu nukentėjusioji gyvena pas tėvo seserį, kur ji jaučiasi saugi, Šias aplinkybes patvirtino ir apklausta R. S. pas kurią gyvena nukentėjusioji. Apylinkės teismas įpareigodamas įtariamąją I. M. nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G., V. S., R. S., M. G., D. N., nurodė, kad šie asmenys yra susiję su tuo, dėl ko B. K. yra pripažinta nukentėjusiąja kitoje byloje arba yra jos giminaičiai su kuriais ji šiuo metu gyvena. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad K. G. yra I. M. sugyventinis, įtariamasis kitoje byloje ( kurioje B. K. pripažinta nukentėjusiąja dėl jos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo ir dėl ko įtariamoji galimai darė poveikį nukentėjusiajai dėl jos parodymų pakeitimo), M. G. yra jo sūnus, o D. N. - brolis, R. S. yra nukentėjusiosios tėvo sesuo, o V. S. - jos dukra, su šiais asmenimis nukentėjusioji šiuo metu gyvena. Šiuo įpareigojimu siekiama dvejopų tikslų: kad įtariamoji neieškotų kontaktų su asmenimis, galinčiais trukdyti nustatyti procese tiesą siekiant, kad įtariamoji neieškotų kontaktų su nukentėjusiąja per asmenis su kuriais ji gyvena, darydama jai neigiamą įtaką, todėl įtariamosios skunde nurodytas motyvas, kad šiems asmenims ji nedarė poveikio, nėra pagrindo šių įpareigojimų neskirti, nes toks įtariamosios poveikis per šiuos asmenis yra galimas. Įtariamosios skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas uždrausdamas bet kokį bendravimą (tame tarpe ir laiškais) su dukters tėvu K. G., apribojo galimybę gauti informaciją apie vaiką, nutraukė socialinius ryšius su šeima, atmetamas. Pažymėtina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi I. M. buvo įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G., bet K. G. rašyti laiškus, gauti dukros G. G. priešinius nėra ribojama. Taip pat pažymėtina, kad informacija apie vaiką, K. G. gali gauti per kitus asmenis, su kuriais matytis jam teisė nėra ribojama. Pirmos instancijos teismas įvertino visas aplinkybes ir nurodė motyvus dėl kurių yra skiriama ši kardomoji priemonė, kurių I. M. skunde iš esmės neginčija, nurodydama tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir pirmos instancijos teisme svarstant šios kardomosios priemonės skyrimo klausimą. Nesant įtariamosios skunde naujų ir teismo neįvertintų aplinkybių, apeliacinis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais dėl nurodytos kardomosios priemonės skyrimo ir dar kartą jų nenagrinėja.

Pažymėtina, kad šios kardomosios priemonės taikymas nereiškia, jog įtariamoji yra padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ar yra vertinama, kad ji tai padarė. Priešingai, ši priemonė yra skirta tam, kad galimai nuo įtariamosios poveikio nukentėjusioji būtų apsaugota, o susiklosčiusi konfliktinė situacija nebūtų toliau aštrinama. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimas nedaro ir negali daryti jokios įtakos galutinio procesinio sprendimo šiame tyrime bei įtariamosios kaltės vertinimui. Ši priemonė yra laikina, apie susiklosčiusią situaciją yra žinoma vaikų teisių apsaugos skyriui, kurie stebi, kad nebūtų pažeisti nepilnametės nukentėjusiosios interesai dėl gyvenamosios vietos ir toks sprendimas yra labiau priimtinas nei nukentėjusiosios palikimas būti nesaugioje konfliktiškoje aplinkoje.

Taigi, įtariamosios skunde nurodyti argumentai, nepaneigia kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios bei paskirtų įpareigojimų pagrįstumo. Teismo nuomone, šioje bylos tyrimo stadijoje, nepaskyrus skundžiamos kardomosios priemonės, nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai, nebus užtikrintas nukentėjusiosios saugumas.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo teisėjo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti įtariamosios I. M. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.