Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. Š. skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m gegužės 11 d. nutarties, kuria teismas patenkino nuteistojo Romualdo J. S. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus prašymą dėl nuteistajam R. J. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, paskirtos baudos, nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos bei proceso išlaidų sumokėjimo termino pratęsimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, R. J. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3 900 Lt/1 129,52 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1 d. ir 167 str. 1 d. R. J. S. išteisintas. Nuteistajam išaiškinta, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei nurodyta, kad jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis. Nuosprendžiu civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. J. S. nukentėjusiajai M. Š. priteista 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 6 226 Lt (1 802,48 Eur) proceso išlaidų.

2014-04-24 Palangos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo R. J. S. gynėjo advokato R. Girevičiaus prašymas pratęsti nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi nukentėjusiajai M. Š. priteistą 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 802,48 Eur proceso išlaidų, iš viso 3 250,58 Eur sumokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad nuteistasis R. J. S. sumokėti nurodytais terminais priteistas labai dideles sumas neturi objektyvių galimybių, nes vienintelės jo gaunamos pajamos yra senatvės ir valstybinės pensijos, kurių bendra suma yra apie 300 Eur. Pažymėjo, kad R. J. S. notaru nebedirba nuo 2008-07-14, kitų pajamų negauna. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-28 sprendimą M. Š. jis privalo sumokėti dar 9129,40 Eur. Be to, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1141-83/2012 R. J. S. priklausančiam nekilnojamajam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl jo realizuoti jis negali, be to, per trumpą laiką to nebūtų galima padaryti.

Skundžiama 2015 m gegužės 11 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas nuteistojo R. J. S. gynėjo advokato R. Girevičiaus prašymą dėl nuteistajam R. J. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, paskirtos baudos sumokėjimo terminą pratęsė, t. y. nustatė, kad R. J. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, pagal BK 168 str. 1 d. paskirtą 30 MGL (3 900 Lt/1 129,52 Eur) dydžio baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nuosprendžiu iš R. J. S. nukentėjusiajai M. Š. priteistos 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 802,48 Eur (6 226 Lt) proceso išlaidų, iš viso 3 250,58 Eur, mokėjimą išdėstė 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai sumokant po 180,59 Eur.

Prokuroro skunde pažymima, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato teismui galimybės išdėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis. BPK 361 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Nustatymas kito termino baudai sumokėti būtų įsiteisėjusio nuosprendžio esmės keitimas. BPK 361 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Ši norma yra diskrecinio pobūdžio ir jos taikymas suteikia teismui teisę savo nuožiūra įvertinti vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus, nuspręsti, ar reikia juos pašalinti taikant būtent šią normą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju jokių abejonių ir neaiškumų nekyla, nes aiškus ir baudos dydis, ir jos sumokėjimo terminas. Galima sutikti su tuo, kad R. J. S. nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius gali būti sudėtinga, tačiau nuteistasis, nesutikdamas su jam paskirta bausme, turi teisę apskųsti nuosprendį kasacine tvarka, nuosprendis yra įsiteisėjęs. 2015-04-21 byloje išduotas vykdomasis raštas.

Įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, ir tik vykdymo metu nustačius, kad nuteistasis tikrai neturi lėšų baudai sumokėti, gali būti priimamas sprendimas dėl bausmės keitimo įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad prašyme taip pat keliamas klausimas ir dėl civilinio ieškinio sumokėjimo, apie tai neinformavo civilinio ieškovo ir jo atstovų, priėmęs sprendimą dėl civilinio ieškinio pažeidė civilinio ieškovo procesines teises.

Visų pirma pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismas R. J. S. advokato R. Girevičiaus prašymą išnagrinėjo jai (nukentėjusiajai) apie tai nepranešęs, t. y. ji, M. Š., iš teismo negavo jokio pranešimo apie tai, kad teismui yra pateiktas tokio pobūdžio prašymas. Taigi jai nebuvo žinoma apie tokio prašymo pateikimą ir nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pateiktu prašymu bei pateikti savo poziciją, nors pateikto prašymo reikalavimai turėjo įtakos jos interesams. Ji gavo tik jau skundžiamą teismo nutartį, kuria nuteistojo gynėjo prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjo teigimu, teismas šiuo atveju buvo šališkas dėl R. J. S.. Tuo tarpu jai nebuvo suteikta galimybė apginti savo teises ir teisėtus interesus, nebuvo užtikrintos norminiuose teisės aktuose numatytos jos procesinės teisės. Šis procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, dėl to ginčijama teismo nutartis turi būti panaikinta.

Be to, M. Š. pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pratęsti R. J. S. paskirtos baudos mokėjimo terminą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes tokios galimybės nei BPK, nei BVK nenumato. Vadovaujantis BPK ir BVK galimybė teismui išdėstyti paskirtos baudos vykdymą dalimis ar pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą yra numatyta tik priimant nuosprendį, o ne nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip yra šiuo atveju.

Kaip nurodoma teismų praktikoje, bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. BVK 22 str. numatyta, kad bauda savanoriškai gali būti sumokėta per 2 mėnesius arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį (šiuo atveju per keturis mėnesius). Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

M. Š. pažymi, kad nuosprendis, kuriuo R. J. S. paskirta bauda, įgijo teisinę galią (įsiteisėjo) 2015-04-15 ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka. Nuosprendį priėmusio teismo nustatytas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas rodo teismą buvus humanišką, t. y. teismas atsižvelgė į nuteistojo R. J. S. padėtį. Nuteistajam R. J. S. paskirtos baudos sumokėjimo tvarka buvo išaiškinta ir jam žinoma.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nebuvo jokių teisinių pagrindų tenkinti R. J. S. gynėjo prašymo.

Teismas taip pat tenkino R. J. S. gynėjo prašymo dalį, kuria buvo prašoma 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdėstyti ir jai, M. Š., priteistų 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 802,48 Eur proceso išlaidų, iš viso 3 250,58 Eur, sumokėjimą. Teismas vertino, kad nuteistojo padėtis yra sunki. Nurodė, kad nuteistasis nevengia atlyginti nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistos žalos, tačiau dėl turtinės ir finansinės padėties neturi galimybės atlyginti jos visos iš karto, nes priteisto ieškinio suma yra pakankamai didelė. Nurodoma, kad neva priteisto ieškinio mokėjimo išdėstymu prašyme nurodytam terminui bus užtikrintas tinkamas bei efektyvus nuosprendžio įvykdymas bei neva nebus pažeisti nekentėjusiosios lūkesčiai į visišką ir greitą jai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nes civilinio ieškinio atlyginimo terminas nėra itin ilgas, o padaryta žala bei kitos patirtos išlaidos jai bus atlyginamos nuolatinėmis periodinėmis įmokomis.

Nukentėjusioji su tokiais teismo išsakytais argumentais nesutinka ir teigia, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ir šį nuteistojo gynėjo prašymą, kuris buvo išnagrinėtas formaliai ir pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. M. Š. pažymi, kad išdėsčius priteistą žalos atlyginimą ir proceso išlaidas buvo pažeistos jos teisės ir teisėti lūkesčiai.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (atidedamas) tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Taip pat turi būti nustatyta, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti nukentėjusiojo interesai. Taigi sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Kaip minėta, išdėstyti sprendimo vykdymą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių, tačiau šioje byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių padaryti išvadą dėl nuteistojo itin sunkios materialinės padėties, todėl nuteistojo prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos baudos, priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų sumokėjimo negalėjo būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini.

BPK 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK. Šio kodekso 22 straipsnio, reglamentuojančio baudos bausmės įvykdymo būdus, 1 dalyje nurodyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai ir priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus nuosprendį priėmusiam teismui.

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, R. J. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 168 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3 900 Lt/1 129,52 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1 d. ir 167 str. 1 d. R. J. S. išteisintas. Nuteistajam išaiškinta, kad teismo paskirtą baudą jis privalo sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei nurodyta, kad jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis. Nuosprendžiu civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. J. S. nukentėjusiajai M. Š. priteista 5 000 Lt (1 448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 6 226 Lt (1 802,48 Eur) proceso išlaidų. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 15 d.

Kaip matyti iš Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas R. J. S., jam buvo nustatytas 4 mėnesių terminas paskirtos baudos sumokėjimui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 15 d., vadinasi, šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą nuteistasis R. J. S. turi sumokėti iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. Tačiau 2015 m. balandžio 23 d. nuteistojo R. J. S. atstovas advokatas R. Girevičius kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su prašymu pratęsti nuteistajam paskirtos baudos sumokėjimo terminą iki 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi nukentėjusiajai M. Š. priteistą 1 448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1 802,48 Eur proceso išlaidų, iš viso 3 250,58 Eur, sumokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. J. S. neturi finansinės galimybės iš karto sumokėti paskirtą baudą, priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir proceso išlaidas.

Skundžiama 2015 m gegužės 11 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismas nuteistojo R. J. S. gynėjo advokato R. Girevičiaus prašymą dėl nuteistajam R. J. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, paskirtos baudos sumokėjimo terminą pratęsė, t. y. nustatė, kad R. J. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, pagal BK 168 str. 1 d. paskirtą 30 MGL (3 900 Lt/1 129,52 Eur) dydžio baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nuosprendžiu iš R. J. S. nukentėjusiajai M. Š. priteistos 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 802,48 Eur (6 226 Lt) proceso išlaidų, iš viso 3 250,58 Eur, mokėjimą išdėstė 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai sumokant po 180,59 Eur.

Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su prokuroro ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. Š. skundų argumentais, kad teismas nepagrįstai tenkino nuteistojo R. J. S. atstovo advokato R. Girevičiaus prašymą dėl nuteistajam R. J. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, paskirtos baudos, nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos bei proceso išlaidų sumokėjimo termino pratęsimo.

Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai nenumato galimybės nuteistiems asmenims paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes tokiu atveju iš esmės reikėtų keisti jau įsiteisėjusį nuosprendį. Nei BK 47 straipsnyje, nei BVK 22–24 straipsniuose nėra numatyta galimybė nuteistiesiems pratęsti paskirtos baudos mokėjimą terminą, t. y. išdėstyti baudos mokėjimą dalimis.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK. Šio kodekso 22 straipsnio, reglamentuojančio baudos bausmės įvykdymo būdus, 1 dalyje nurodyta, kad baudos bausmė įvykdoma savanoriškai ir priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus nuosprendį priėmusiam teismui. Tuo tarpu, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalies ir BVK 24–25 straipsnių nuostatas, pasibaigus savanoriškam baudos bausmės sumokėjimo terminui, dėl nesumokėtos baudos vykdymo turi būti pradėtas priverstinio baudos bausmės vykdymo procesas. Tuo tarpu, kaip minėta, R. J. S. atstovas, nesuėjus savanoriškam baudos bausmės įvykdymo terminui, pateikė teismui prašymą pratęsti nuteistajam R. J. S. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą, nurodydamas, jog R. J. S. neturi finansinių galimybių iš karto susimokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, priteistą neturtinę žalą ir proceso išlaidas.

Pažymėtina, jog BVK 22 straipsnis nustato baudos bausmės įvykdymo būdus – savanorišką ir priverstinį. Kaip minėta, savanoriško baudos bausmės įvykdymo terminas baigsis 2015 m. rugpjūčio 15 d., taigi iki šios dienos nuteistasis R. J. S. turi galimybę savanoriškai sumokėti nuosprendžiu jam paskirtą baudą. Tuo tarpu, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, pagal BPK 352 straipsnio 2 dalies ir BVK 24–25 straipsnių nuostatas, pasibaigus savanoriškam baudos bausmės sumokėjimo terminui, dėl nesumokėtos baudos vykdymo turi būti pradėtas priverstinio baudos bausmės vykdymo procesas.

BVK 24 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinis baudos įvykdymas yra tada, kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis per teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos.

Kartu pažymėtina, kad pagal BVK 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti areštu. Jei asmuo nevengia sumokėti teismo paskirtos baudos, tačiau neturi pakankamai turto ar pajamų, ji negali būti keičiama areštu. Ar asmuo neturi lėšų sumokėti baudą, ar jis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į antstolio teikime nurodytas aplinkybes.

Šiuo atveju, kaip minėta, savanoriško baudos bausmės įvykdymo terminas nuteistajam R. J. S. baigsis 2015 m. rugpjūčio 15 d., taigi iki šios dienos jis turi galimybę savanoriškai sumokėti nuosprendžiu jam paskirtą baudą, nes, kaip minėta, teismas negali pakeisti arba nustatyti baudos bausmės vykdymo tvarką, nes tokiu atveju iš esmės reikėtų keisti jau įsiteisėjusį nuosprendį. Tuo tarpu, jeigu nuteistasis R. J. S. iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. nesumokės teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, remiantis minėtomis BVK nuostatomis, pasibaigus savanoriškam baudos bausmės sumokėjimo terminui, jam bus pradėtas priverstinio baudos bausmės vykdymo procesas, kurį pagal kompetenciją vykdo antstolis.

Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, nepaisant to, kad nuteistojo R. J. S. atstovas prašė pratęsti ir nukentėjusiajai R. Š. priteistos neturtinės žalos sumokėjimo terminą, apie tai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. Š. bei jos atstovų neinformavo ir priėmęs sprendimą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, iš R. J. S. nukentėjusiajai M. Š. priteistos 1 448,10 Eur (5 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 802,48 Eur (6 226 Lt) proceso išlaidų, iš viso 3 250,58 Eur, mokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui, pažeidė civilinės ieškovės procesines teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, o prokuroro ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės R. Š. skundai tenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. Š. skundus tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m gegužės 11 d. nutartį ir nuteistojo Romualdo J. S. atstovo advokato Ramūno Girevičiaus prašymą dėl nuteistajam R. J. S. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, paskirtos baudos, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Š. priteistos neturtinės žalos bei proceso išlaidų sumokėjimo termino pratęsimo atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.