Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-834-348/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
1S-834-348/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Rimas Švirinas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-834-348/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė) ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016 m. balandžio 20 d. priimto nutarimo netaikyti G. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., nuteistas 2014-08-28 Norvegijos karalystės Ringerike pirmos instancijos teismo pagal Norvegijos BK 192 & 1 d. a raidės, pagal 2 d. a raidės, pagal BK 49 & BK 257 &, pagal 258 &. BK 63 & 1 d. 64 & 1 d. - 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo.

Pagal Norvegijos Karalystės Borgarting apeliacinio teismo nuosprendį galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

2015-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė pagal Norvegijos BK suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 63 str. paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Užskaityta 352 dienos.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-08-28, bausmės pabaiga – 2017-09-10.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 435, kuriuo nutarė G. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Šį nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. B. skundą dėl Komisijos 2016-04-20 nutarimo, konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos G. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. B. skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį, panaikinti Komisijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataiso įstaigos, nustatant baudžiamojo poveikio priemones.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, t. y., jog yra įvykdęs socialinės reabilitacijos programą bei Komisijos numatytas priemones, lanko socialinės reabilitacijos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, kad bausmės atlikimo metu buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis. Atlikdamas bausmę mokėsi 12 klasėje, buvo du kartus paskatintas, siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, yra motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Buvo išleistas trims paroms pas savo šeimą, jokių pažeidimų nepadarė. Narkotinių medžiagų nevartoja ir ateityje neketina vartoti. Taip pat skundo autorius pažymi, kad turi šeimą, su kuria palaiko glaudžius ryšius. Dengia priteistą ieškinį. Paleistas iš pataisos įstaigos turi galimybę pradėti dirbti autošaltkalviu. Apelianto teigimu, teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo G. B. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo socialinės reabilitacijos, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtin sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. B. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 60 balų (sumažėjo nuo 65 balų). Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, kad atsižvelgiant į teigiamus pokyčius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime bei į tai, kad nuteistasis įvykdė individualų socialinės reabilitacijos planą, yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau išvadoje taip pat pažymėta, jog kriminogeniniais veiksniais visgi išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius, amžius pirmo teistumo metu), gyvenimo stilius ir draugai (netinkamas elgesio modelio pasirinkimas), mąstymas ir elgesys (netinkamas elgesio modelio pasirinkimas). Ir nors skunde nuteistasis G. B. ir akcentuoja savo pastangas taisytis, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu byloje dar nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šiuo metu nuteistasis G. B. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis 2015-10-15 buvo baustas drausmine nuobauda už grubų vidaus taisyklių pažeidimą (alkoholinių gėrimų vartojimą ir laikymą). Ši nuobauda prieš terminą buvo panaikinta tik 2016-03-23.

Apeliantas skunde G. B. akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius, iš jau minėtos Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis dirbo, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija, darbas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad G. B. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, ir nors jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo penkiais balais, tačiau vis tik išlieka vidutinis, todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o pagrindo priimti priešingą sprendimą, nei nurodytas Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje, aukštesnysis teismas nenustatė. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo 2016-05-26 nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisSvetlana JurgaitienėRimas Švirinas