Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 str.), kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. spalio 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), namų kambaryje, A. D. ant lovos sėdinčiam sūnui D. Č. odiniu diržu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į kairę ir dešinę šlaunį, o pastarajam bandant užsidengti kojas kaire ranka nuo suduodamų smūgių, sudavė diržu per kairę ranką, o kai D. Č. pasisuko dešiniu šonu, sudavė pastarajam ne mažiau dviejų smūgių diržu į kairę sėdmenų sritį, taip D. Č. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. D. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje namo grįžęs sūnus D. Č. atrodė akivaizdžiai apsvaigęs, svirduliavo ir sunkiai laikėsi ant kojų, nors alkoholio kvapo nejuto. Paklausus kur buvo ir ką vartojo, sūnus jam melavo, todėl, supykęs ir siekdamas sūnų paauklėti bei priversti sakyti tiesą, išsitraukęs kelnių diržą juo sudavė D. Č. smūgius į kojas ir sėdmenis. Dalis šių smūgių galėjo kliūti ir į ranką, kuria sūnus bandė nuo smūgių prisidengti kojas. Gailisi mušęs sūnų (b. l. 88-89, 97-98).

Be kaltinamojo A. D. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

2017 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 9-10) ir jo prieduose – fotolentelėse (b. l. 11-12) užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – namas, jo butas, virtuvė ir kambarys, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grįžo namo kiek apsvaigęs, nes prieš tai vyras vardu Ernestas jam davė parūkyti, kaip jis suprato, narkotinių medžiagų. Namuose rado atėjusį tėvą A. D., kuris gyvena atskirai. Tėvas suprato, kad jis apsvaigęs, klausinėjo, kas jam davė rūkyti narkotinių medžiagų. Jis tėvui melavo, todėl šis, reikalaudamas pasakyti tiesą, išsitraukė iš kelnių diržą, kuriuo sudavė jam ne mažiau dešimt smūgių į abi kojas - priekinę ir šoninę abiejų blauzdų dalis. Ji dengėsi kaire ranka nuo tėvo smūgių diržu, todėl į šią ranką taip pat kliuvo dalis smūgių. Kis pasisuko ir tėvas diržu sudavė jam dar ne mažiau dviejų kartus į kairiąją sėdmenų pusę. Dėl tėvo smūgiu juto fizinį skausmą. Tėvas jo niekada anksčiau jo nėra mušęs (b. l. 22-23, 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2017 m. spalio 25 d. išvadoje Nr. G 1899/2017(03) nurodyta, kad D. Č. dėl poodinių kraujosruvų kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 54).

Liudytoja L. Č. parodė, kad kaltinime nurodytos dienos vakare sūnus D. Č. ilgai negrįžo namo, buvo išsijungęs telefoną, todėl su į namus atėjusiu sugyventiniu A. D., kuris gyvena atskirai, namie laukė sūnaus. D. Č. grįžo apie 20.30 val., jis labai keistai elgėsi, drebėjo, buvo išbalęs, akių vyzdžiai išsiplėtę, todėl suprato, kad sūnus vartojo narkotines medžiagas. A. D. ėmė sūnų klausinėti ką ir kur šis vartojo. Kai D. Č. ėmė išsisukinėti ir meluoti, A. D. iš kelnių išsivėrė diržą ir juo ant lovos sėdinčiam sūnui sudavė smūgius į kojas ir sėdmenis (b. l. 46-47, 48).

Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis dėl netinkamo D. Č. elgesio Savivaldybės vaiko gerovės komisijai iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato buvo perduota informacija, kad 2017 m. D. Č. tris kartus dalyvavo nusikalstamose veikose (b. l. 16).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

A. D. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, tyčia mušdamas savo šeimos narį – sūnui D. Č., sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. D. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. D., būdama neteistas (BK 97 str., b. l. 76-77), baustas administracine tvarka (b. l. 69-71), dirbantis UAB „Šilutės polderiai“ darbininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 67), padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą, prokurorės prašymą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. D. bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

A. D. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

A. D., vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigotinas du (2) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. D. kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo – naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant jį du (2) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį du (2) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. D. kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Kaltinamasis turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų, nuo šio įsakymo įteikimo dienos, paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.