Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-23 · Administracinė byla Nr. I-109-279/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
I-109-279/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00340-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Panevėžio apygardos teismo
Kategorijos
Administracinės bylos Nr. I-109-279-2018
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00340-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2018 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjai E. K., pareiškėjos atstovui advokatui A. K.,atsakovo Panevėžio apygardos teismo atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Panevėžio apygardos teismui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu , kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja E. K. skunde (b. l. 2-9) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismo (toliau – ir Teismo) pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ buvo priimtas remiantis 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. BV-214 (toliau – ir Tyrimo išvada, ir Išvada), kuria konstatuota ,jog teisėjo padėjėja E. K. padarė du tarnybinius nusižengimus: 1) nustatytu teisėjo Eigirdo Činkos (toliau – ir E. Činka) laiku nepateikė teisėjui sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/207; ir 2) laiku neparengė procesinio sprendimo projekto (aprašomosios dalies) civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, šio projekto nepateikė teisėjui, apie tai, kad šis projektas nebus parengtas neinformavo teisėją ir bylos jam negrąžino. Už šiuos du tarnybinius nusižengimus pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

E. K. su jai paskirta tarnybine nuobauda nesutiko, teigė, kad ji paskirta nepagrįstai, kadangi minėtų tarnybinių nusižengimų ji nepadarė, o tarnybines pareigas atliko tinkamai. Procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 parengė ir procesinio sprendimo projekto failą ji įkėlė teisėjui į kompiuterį per teismo kompiuterių tinklą laiku ir tinkamai iki savo kasmetinių atostogų pradžios, t. y. 2017 m. liepos 10 d. Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų leidžiančiu teigti priešingai, t.y. kad ji procesinio sprendimo failo teisėjui nepateikė. E. K. teigia, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog teisėjo E. Činkos paaiškinimai patvirtina tai, kad sprendimo projektas nebuvo laiku pateiktas teisėjui. Teisėjas E. Činka savo 2017 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime nenurodo, kad procesinio sprendimo projektas nebuvo jam įkeltas ir pats nesiima vertinti, ar dėl techninių kliūčių, procesinio sprendimo projekto failas galėjo jo nepasiekti. Pareiškėja teigia, kad E. Činkos paaiškinime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teisėjas procesinio sprendimo projekto failo pasigedo tik praėjus mėnesiui nuo failo įkėlimo dienos, t. y. 2017 m. liepos 31 d., grįžęs į darbą po savo kasmetinių atostogų. Pareiškėja pažymi, kad per šį laiko tarpą teisėjas nesidomėjo ir netikrino, ar procesinio sprendimo projektas buvo įkeltas į kompiuterių tinklą, svarsto, kad failas galėjo būti teisėjo ištrintas. E. K. teigia, kad tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad E. Činkos kompiuterio apžiūra patvirtina aplinkybę dėl procesinio projekto teisėjui nepateikimo. Ji teigia, kad teisėjo kompiuterio apžiūra neinformatyvi ir nelogiška, kadangi atlikta tik 2017 m. rugsėjo 8 d., be to, apžiūrai buvo pateiktas tik aplankas „Gauti iš E.“, o siekiant patikrinti, ar procesinio sprendimo failas teisėjui nebuvo perduotas, turėjo būti atlikta išsami viso kompiuterio ir kompiuterinio tinklo analizė. Pareiškėja pažymi, kad iš teisėjo kompiuterio apžiūrų matyti, kad visi kompiuterio duomenys netirti, nurodo, kad nebuvo apžiūrėta ištrintų failų šiukšliadėžė, kas svarbu nustatant, ar procesinio sprendimo projekto failas tikrai nebuvo perduotas, ar nebuvo netyčia teisėjo pašalintas ir t. t. E. K. teigimu, aplinkybę, kad procesinio sprendimo failą ji iki savo atostogų pradžios perdavė teisėjui E. Činkai, patvirtina teisėjo bei raštinės vedėjos V. R. (toliau - ir V. R.) paaiškinimai, iš kurių matyti, kad juos pareiškėja buvo informavusi apie tai, jog procesinio sprendimo projektą ji buvo parengusi ir perdavusi teisėjui E. Činkai. Pareiškėja pažymi, kad jokio tikslo neperduoti teisėjui jau parengto procesinio sprendimo projekto ji neturėjo ir negalėjo turėti, visiškai paneigia abejones, kad procesinio sprendimo projekto ji galėjo neperduoti tyčia. Pareiškėja pastebi, kad iš Tarnybinio nusižengimo išvados 14.4 punkte nurodytos aplinkybės, kad ji ignoravo teisėjo E. Činkos prašymus (perduotus SMS žinute ir per raštinės vedėją V. R.), yra perteklinės, kadangi tuo kaltinama ji nebuvo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog ji ignoravo teisėjo E. Činkos prašymus, nėra įrodyta. E. K. nurodo, kad su raštinės vedėja V. R. 2017 m. rugpjūčio 11 d. (savo atostogų metu) ji kalbėjo telefonu ir tik tada sužinojo, kad teisėjas E. Činka ieško procesinio sprendimo projekto. Tuo metu pareiškėja V. R. nurodė, kad teismo dokumento failas jau yra įkeltas teisėjui į kompiuterinę sistemą. Netrukus po pirmojo pokalbio nusprendė dar kartą paskambinti raštinės vedėjai ir pasakyti savo darbinio kompiuterio slaptažodį, kad būtų galimybė pasiekti jos kompiuteryje esantį teismo procesinį sprendimą. Ji teigia, kad nepagrįstai ir neteisėtai ji kaltinama tuo, kad būdama kasmetinėse atostogose ignoravo teisėjo E. Činkos prašymus dėl procesinio sprendimo projekto. E. K. atkreipia dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo visiškai ignoruota aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teisme dirba du informacinių technologijų specialistai ir faktiškai yra visos techninės galimybės prieiti prie kiekvieno darbuotojo kompiuterio duomenų, esant tokiam poreikiui kai nėra paties darbuotojo, tai, pokalbio metu, patvirtino ir viena iš teismo informacinių technologijų specialistų E. L. Pareiškėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neobjektyviai ir nevisapusiškai ištirtos ir įvertintos aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu kaltinama, remtasi ne faktais, o prielaidomis.

Dėl procesinio sprendimo projekto (be motyvacinės ir rezoliucinės dalių) civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 pareiškėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad teisėjas E. Činka jai būtų davęs nurodymą parengti procesinio sprendimo projekto aprašomąją dalį, taip pat nenustatyta, koks konkretus laikas buvo nustatytas procesinio sprendimo aprašomajai daliai parengti. Pažymi, kad tarnybinė nuobauda jai buvo skirta būtent už tai, kad ji laiku neparengė aprašomosios procesinio sprendimo dalies. E. K. teigia, kad iš teisėjo E. Činkos nebuvo gavusi nurodymo parengti procesinio sprendimo aprašomąją dalį byloje Nr. e2A-553-755/2017, teisėjas pačios bylos jai niekada nedavė ir apie šią bylą su ja nekalbėjo. Paaiškina, kad laikotarpiu nuo jos ligos iki kasmetinių atostogų pradžios, t. y. nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 7 d., su teisėju E. Činka buvo aptarusi pagrindinius darbus, kuriuos ji ir atliko. Pažymi, kad su teisėju nėra kalbėjusi apie procesinio sprendimo aprašomosios dalies projekto parengimą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 iki jos kasmetinių atostogų pradžios, pabrėžia, kad bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jos kasmetinių atostogų metu. Pareiškėja nurodo, kad pagal susiklosčiusią su teisėju E. Činka darbo praktiką, procesinių sprendimų aprašomųjų dalių projektus ji rengdavo ir pateikdavo teisėjui prieš 1-2 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tarnybinė nuobauda už procesinio sprendimo aprašomosios dalies projekto neparengimą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 jai buvo paskirta už pareigų neatlikimą jos kasmetinių atostogų metu, kas, anot pareiškėjos, yra visiškai neteisėta. Pareiškėja teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog vairuotojo V. J. (toliau – ir V. J.) paaiškinimas apie tai, kad teisėjas E. Činka iš jos kabineto pasiėmė bylą, patvirtina aplinkybę, kad teisėjas E. Činka pavedė parengti procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017. Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokią konkrečiai bylą iš pareiškėjos kabineto pasiėmė teisėjas, kadangi jos darbo kabinete buvo laikoma ne viena civilinė byla. Teisme nėra nustatytos tvarkos, pagal kurią, vienas darbuotojas atiduodamas, o kitas priimdamas bylą savo žinion, tai pasirašytinai pažymėtų atitinkamame žurnale. E. K. nurodo, kad grįžusi į darbą po ligos matė, kad jos spintoje yra atneštos ir sudėtos bylos, todėl neatmeta galimybės, kad civilinę bylą Nr. e2A-553-755/2017 jai į kabinetą galėjo atnešti sekretorė ar teisėjas jos ligos metu. Pažymi, kad jos elgesys nesukliudė teisėjui E. Činkai kreiptis į Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl pavedimo rengti procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą kitam teisėjo padėjėjui. Pareiškėja teigia, kad dalyje dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nepagrįstai nurodyta, kad ji tarnybiniam tyrimui nepadėjo, nurodo, kad tyrimo eigoje pakeitus tarnybinį nusižengimą tyrusį M. J. (toliau – ir M. J.), toliau tyrimą vykdžiusi L. M. (toliau ir L. M.) jos į apklausą nebekvietė ir nieko papildomai neprašė paaiškinti. Vadovaudamasi tuo, kas buvo išdėstyta teismo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr.V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išvadas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas A. K. prašė tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti jai paskirtą tarnybinę nuobaudą, nurodydamas iš esmės analogiškus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į skundą (b. l. 76-81) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovas Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. atsiliepime nurodė, bei jo atstovė L. M. teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-33, priimtu atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr. BV-214, buvo pripažinta, jog teisėjo padėjėja E. K. padarė du tarnybinius nusižengimus už kuriuos jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pirmasis tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad teisėjo padėjėja E. K. nepateikė teisėjui E. Činkai procesinio sprendimo projekto (su motyvuojamaja ir rezoliucine dalimis) civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017. Nurodo, kad teisėjo padėjėja E. K. su teisėju E. Činka duomenimis (dokumentais, procesinių sprendimų projektais) tarpusavyje keitėsi naudodamiesi Panevėžio apygardos teisme veikiančiu vietiniu kompiuterių tinklu, duomenis vienas kitam įkeldami į specialius kiekvieno iš jų kompiuteriuose sukurtus aplankus. Galimybę prieiti prie šių aplankų turėjo ir turi tik konkretus teisėjas ir jo padėjėjas. Pareiškėja E. K. visus savo parengtus dokumentus įkeldavo į teisėjo E. Činkos tarnybiniame kompiuteryje esantį aplanką „Gauti iš E.“. E. K. iki jos atostogų pradžios, t. y. iki 2017 m. liepos 10 d. procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 turėjo įkelti į teisėjo E. Činkos kompiuteryje esantį aplanką „Gauti iš E.“. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad teisėjo tarnybiniame kompiuteryje esančiame aplanke procesinio sprendimo projekto (su motyvacine ir rezoliucine dalimis), kurį pareiškėja būtų įkėlusi prieš savo atostogas, t. y. iki 2017 m. liepos 10 d., nebuvo. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad informacinių technologijų specialisto J. N. (toliau – ir J. E.) tarnybinis pranešimas kelia abejones, traktuotinas jos naudai. Pažymi, kad tarnybiniame pranešime J. E. nurodė tik tai, kad teismo tinklas neturi galimybės užfiksuoti duomenų pasikeitimo tarp tarnybinių kompiuterių tikslaus laiko. Tačiau šie duomenys objektyviai užfiksuojami dokumentų (failų) sukūrimo, modifikavimo ir kituose metaduomenyse, kurių pakeisti (suklastoti) nėra galimybės. Iš šių duomenų matyti, kad procesinio sprendimo projektas civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 (su motyvacine ir rezoliucine dalimis), buvo parengtas iki 2017 m. liepos 7 d., tačiau teisėjui E. Činkai iki 2017 m. liepos 10 d. nebuvo perduotas, jis buvo perduotas (sukurtas aplanke „Gauti iš E.“) tik po pareiškėjos atostogų, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad teisėjas E. Činka neva pareiškėjos įkeltą procesinio sprendimo projektą laikė teismo kompiuterių tinkle ir jo neįkėlė į savo kompiuterį, teigia, kad jokiame kompiuterių tinkle dokumentai (failai) savaime negali egzistuoti. Kompiuterių tinklas yra tik priemonė dokumentams (failams) perduoti iš vieno kompiuterio į kitą. Aplankas „Gauti iš E.“ buvo sukurtas ne teismo kompiuterių tinkle, o E. Činkos tarnybiniame kompiuteryje, prie kurio prieiga papildomai buvo sukurta tik pareiškėjai E. K. Įkeldama atitinkamus dokumentus į aplanką „Gauti iš E.“ pareiškėja savaime šiuos dokumentus įkeldavo į teisėjo E. Činkos tarnybinį kompiuterį. Kaip buvo nustatyta E. Činkos tarnybinio kompiuterio apžiūros metu, visi pareiškėjos per teismo kompiuterių tinklą į minėtą aplanką įkelti dokumentai buvo saugomi ne kur nors kitur, o būtent teisėjo E. Činkos tarnybiniame kompiuteryje. Teisėjui pakako įsijungti savo tarnybinį kompiuterį, įeiti į jo kompiuteryje esantį aplanką „Gauti iš E.“ ir jis jau galėjo naudotis pareiškėjos įkeltais dokumentais. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad procesinio sprendimo projektas pas teisėją galėjo nepatekti ir būti prarastas dėl techninių kliūčių. Esant techninėms kliūtims teismo kompiuterių tinklas perkelti duomenų neleidžia ir visais atvejais darbuotojai yra informuojami apie tai, kad perduoti duomenų nėra galimybės, šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino liudytoja E. L. Pažymėjo, kad tikėti pareiškėjos teiginiu apie tai, kad ji negavo teisėjo E. Činkos siųstos SMS žinutės nėra jokio pagrindo, kadangi tokį telefono numerį (860265239) pareiškėja yra nurodžiusi, kaip jos naudojamą. Apie jokius telefono numerio pasikeitimus pareiškėja Panevėžio apygardos teismo nėra informavusi. Atsakovas ypatingai atkreipia teismo dėmesį į aplinkybę, nurodytą pareiškėjos, jog ji pasakė savo tarnybinio kompiuterio slaptažodį kitiems darbuotojams, kurie turėjo galimybę prisijungti prie jos tarnybinio kompiuterio ir perduoti parengtą projektą teisėjui E. Činkai. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja iš tiesų procesinio sprendimo nepateikė, nes kitu atveju ji būtų nurodžiusi ne savo tarnybinio kompiuterio slaptažodį, o aplanką, į kurį ji įkėlė minėtą procesinio sprendimo projektą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad antrasis pareiškėjos E. K. tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad teisėjo padėjėja neparengė procesinio sprendimo aprašomosios dalies projekto (be motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių) civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, teisėjo neinformavo apie tai, kad projektas nebus parengtas ir bylos teisėjui negrąžino.

Atsakovas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad teisėjas E. Činka įpareigojo pareiškėją paruošti procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 (be motyvacinės ir rezoliucinės dalių), tačiau pareiškėja to nepadarė, neinformavo teisėjo apie tai, kad projektas nebus paruoštas ir bylos teisėjui negrąžino. Minėtą projektą, pagal nustatytą darbo su teisėju tvarką, ji turėjo parengti iki bylos nagrinėjimo, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau tai jokiu būdu nereiškė, kad ji privalėjo dirbti savo atostogų metu. Teisėjas E. Činka bylą procesinio sprendimo projekto parengimui pareiškėjai perdavė iki jos atostogų pradžios, minėtos bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2017 m. rugpjūčio 1 d., elementaru, kad procesinio sprendimo projektą pareiškėja turėjo parengti ir perduoti teisėjui E. Činkai iki savo atostogų pradžios, matydama, kad to padaryti nesugebės, informuoti apie tai teisėją E. Činką. Atsakovas nurodo, kad tokia savo veikla E. K. neabejotinai prisiėmė visą projekto neparengimo ir jo nepateikimo teisėjui riziką. Tarnybinė nuobauda, šiuo atveju, pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad ji neįvykdė teisėjo nurodymo ir apie tai, kad dėl kokių nors priežasčių ji negalės įvykdyti teisėjo pavedimo, ji neinformavo nurodymą davusio teisėjo. Atsakovas pažymi, kad teisėjo E. Činkos paaiškinime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog jis iš E. K. kabineto pasiėmė būtent civilinę bylą Nr. e2A-553-755/2017, tokį teisėjo paaiškinimą patvirtino teismo vairuotojas V. J. Atsakovas pažymi, kad atmestinos ir pareiškėjos prielaidos, kad minėtą civilinę bylą Nr. e2A-553-755/2017 teisėjas ar posėdžių sekretorė galėjo jai atnešti ligos metu, tačiau teisėjas savo paaiškinime aiškiai nurodė, kad pats asmeniškai perdavė šią bylą pareiškėjai. Netikėti E.Činkos paaiškinimais nėra jokio pagrindo.

Atsakovas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja E. K. nebendradarbiavo su tarnybinį nusižengimą tyrusiais atsakingais asmenimis bei savo elgesiu sunkino įrodymų rinkimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos E. K. kaltė dėl jai inkriminuotų tarnybinių nusižengimų patvirtinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Pareiškėjos pažeidimai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – pareigas, kurių neįvykdė pareiškėja, turėjo vykdyti kiti Teismo darbuotojai. Įvertinus visas ištirtas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į pakankamai netolerantišką pareiškėjos elgesį, į padarytų tarnybinių nusižengimų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes, pareiškėjai buvo paskirta ne pati švelniausia, o griežtesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovas prašo pareiškėjos E. K. skundą, dėl Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-33 panaikinimo, atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja E. K. nuo 2008-01-21 buvo priimta į Panevėžio apygardos teismo teisėjo padėjėjos pareigas ( b.l. 125 ). Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-33 ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2016 m. spalio 7 d. patvarkymu Nr. V-34 teisėjo padėjėjai E.K. buvo pavesta patarti įstatymų bei kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais, padėti rengti bylas nagrinėjimui teismo posėdyje teisėjui E.Činkai ( b.l. 62-65)

Byloje ginčas kilęs dėl Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas , teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai skundžiamu įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalimi , 3 dalies 2 punktu , 30 straipsnio1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 14.1 punktu ir atsižvelgus į 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. BV-214, paskirta tarnybinė nuobauda-papeikimas, pripažinus, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktų nuostatas, Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 11,12,13, 14 ir 15 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3;2.5;5.2;9.3 punktų reikalavimus ir konstatavus, jog pareiškėja padarė du tarnybinius nusižengimus: 1) laiku nepateikė teisėjui E.Činkai sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 ir 2) laiku neparengė procesinio sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, šio projekto nepateikė teisėjui E.Činkai, apie tai, kad projektas nebus parengtas, teisėjo neinformavo ir minėtos bylos teisėjui negrąžino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ( toliau -ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės ( toliau -ir Taisyklės).

Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas formaliai, jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, ji tarnybines pareigas atliko tinkamai, tarnybinių nusižengimų, už kuriuos jai paskirta tarnybinė nuobauda, nepadarė.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra atkreipęs dėmesį, jog konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje A62-200/2011).

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis vėliau priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto (ginčijamo įsakymo) motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (pvz., LVAT sprendimas administracinėje bylose Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010).

Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjai E.K. paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą teisės taikymo požiūriu, būtina vadovautis nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyti pareiškėjos tariamai padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie pagal nurodytas materialinės teisės normas atitinka tarnybinių nusižengimų sampratą, t. y. ar jis gali būti laikomas tarnybiniu nusižengimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, taip pat siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438–706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).

E. K. pagal Tyrimo išvadą ir skundžiamą Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą V-33 pripažinta padariusi du tarnybinius nusižengimus.

Visu pirma, atsakovo teigimu, pareiškėja E. K. laiku nepateikė teisėjui E.Činkai sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017.

Pagal Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.V-9 , pareiškėjai pavesta rinkti teisėjui reikalingus įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teisinę bei kitą informaciją, analizuoti ir teikti išvadas ( 11 punktas), analizuoti teismo posėdžiui rengiamų bylų medžiagą, įvertinti ir apibendrinti bylose esančias teisės problemas, teikti motyvuotas išvadas dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų sprendimo , teikti pasiūlymus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ( 12 punktas), rengti procesinių dokumentų projektus ( 13 punktas), teisėjo pavedimu nagrinėti teisme gautus asmenų skundus, pareiškimus ar prašymus ir juos išnagrinėjus pateikti savo pasiūlymus dėl juose iškeltų klausimų , parengti reikiamus raštus ( 14 punktas), vykdyti teisėjo pavedimus dėl įrodymų išreikalavimo ir kitus nurodymus, susijusius su bylos nagrinėjimu ( 15 punktas), bei atlikti kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

Tyrimo metu nustatyta, kad teisėjas E.Činka 2017 m. birželio 7 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2A-289-755/2017, sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. E. K. po ligos grįžo į darbą 2017m. birželio 26 d. , teisėjas kitą dieną, t.y. 2017 m. birželio 27 d., pavedė E. K. iki pareiškėjos kasmetinių atostogų pradžios , t.y. iki 2017 m. liepos 10 d., parengti ir pateikti teisėjui procesinio sprendimo projektą ( su motyvacine ir rezoliucine dalimis) civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017.

E. K. tiek tarnybinio tyrimo , tiek ir teismo posėdžio metu pripažino gavusi iš teisėjo E.Činkos minėtą užduotį. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad E. K. 2017 m. liepos 7 d. ( t.y. iki savo atostogų ) parengė procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017, tai patvirtina Tyrimo metu surinkti duomenys. Tačiau Pareiškėja E. K. tvirtina, kad ji tarnybines pareigas atliko tinkamai, ir ji ne tik procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 parengė, bet ir šio sprendimo projekto failą iki 2017 m. liepos 10 d. įkėlė teisėjui į jo kompiuteryje sukurtą tam skirtą aplanką „Gauti iš E.“, tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu ji kaltinama, nepadarė. Apie įvykdytą užduotį ji informavo teisėją E.Činką, tačiau teisėjas įkelto failo savo kompiuteryje tuo metu nepatikrino, o procesinio sprendimo projekto failo pasigedo grįžęs į darbą po atostogų 2017-07-31. Pareiškėja nurodo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo vertinamos aplinkybės, ar procesinio sprendimo projekto failas per kompiuterių tinklą galėjo nepersikelti į teisėjo kompiuterį, ar galėjo būti prarastas tinkle dėl techninių kliūčių, taip pat ir tai, kad failą neatsargiai galėjo prarasti pats teisėjas, kai failas jau buvo įkeltas į jo kompiuterį. Be to E. K. tvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo visiškai ignoruota aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teisme dirba du informacinių technologijų specialistai ir faktiškai buvo visos techninės galimybės prieiti prie kiekvieno darbuotojo kompiuterio duomenų, esant tokiam poreikiui kai nėra paties darbuotojo, ir gauti reikiamą dokumentą.

Pareiškėjos argumentus , kad ji iki 2017 m. liepos 10 d. įkėlė sprendimo projektą teisėjui į jo kompiuteryje sukurtą tam skirtą aplanką „Gauti iš E.“, paneigia tarnybinio nusižengimo metu surinkti duomenys. Iš pareiškėjos E. K. ir teisėjo E.Činkos paaiškinimų matyti, kad jie dokumentais, procesinių sprendimų projektais tarpusavyje keitėsi naudodamiesi Panevėžio apygardos teisme veikiančiu vietiniu kompiuterių tinklu. Teisėjo ir padėjėjo tarnybiniuose kompiuteriuose yra sukurti specialūs aplankai. Leidimus prieiti prie šių aplankų turi tik konkretus teisėjas ir jo padėjėjas, šie aplankai yra apsaugoti nuo kitų teismo darbuotojų. Pareiškėja E. K. visus savo sukurtus dokumentus, parengtus procesinių sprendimų projektus įkeldavo į teisėjo E.Činkos tarnybiniame kompiuteryje esantį aplanką „Gauti iš E.“. Tai, kad sprendimo projektas nebuvo pateiktas teisėjui E.Činkai, patvirtina paties teisėjo tiek tarnybinio tyrimo metu duoti paaiškinimai, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai. Nustatyta, kad E.Činka nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atostogavo, o grįžęs iš atostogų , ketino susipažinti su E. K. parengtu sprendimo projektu, tačiau savo aplanke „ Gauti iš E.“ jo nerado. Kadangi kolegijos narė Z.Mickevičiūtė procesinio sprendimo paskelbimo dieną- 2017 m. rugpjūčio 7 d., atostogavo, procesinio sprendimo paskelbimo laikas buvo perkeltas į 2017 m. rugpjūčio 22 d. Teismas pažymi, kad netikėti E.Činkos parodymais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėja E. K. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių teisėjas E.Činka galėtų būti suinteresuotas apkalbėti ją nepagrįstai kaltindamas tarnybinio nusižengimo padarymu.

Tyrimo metu buvo atlikta teisėjo E.Činkos tarnybinio stacionaraus kompiuterio apžiūra. Jos metu nustatyta, kad teisėjo kompiuteryje esančiame aplanke „ Gauta iš E.“ yra tik du procesinių sprendimų projektai civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017. Failų pavadinimai „ e2A-289 G. D. V. J. sk. atmestas“ ir „e2A-28 G. D. V. J. apraš. d.“ Iš šių failų metoduomenų matyti, kad failas pavadinimu „e2A-289-755/2017 G. D. V. J. apraš. d.“( procesinio sprendimo projektas be motyvacinės ir rezoliucinės dalių ) teisėjo E.Činkos kompiuteryje sukurtas 2017 m. balandžio 11 d., o failas pavadinimu „ e2A-289 G. D. V. J. sk. atmestas“) procesinio sprendimo projektas su motyvacine ir rezoliucine dalimi sukurtas 2017 m. rugpjūčio 16 d. Teisėjo E.Činkos kompiuteryje esančiame aplanke „ Gauta iš E.“ civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 jokių kitų parengtų ir pateiktų procesinių sprendimų projektų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. liepos 10 d. nėra. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas M. J., atlikęs tiek E.Činkos, tiek ir E. K. kompiuterių apžiūrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad E.Činka siuntė E. K. SMS žinutę telefono numeriu 86026539 , kurį pareiškėja yra nurodžiusi atsakovui ir, kuris yra įrašytas į Panevėžio apygardos teismo darbuotojų telefonų sąrašą, kad E. K. persiųstų sprendimo projektą į aplanką ( b.l. 30), tačiau pareiškėja tvirtina, kad SMS žinutės iš E.Činkos negavo, nes minėtu telefono numeriu tuo metu nesinaudojo. Liudytoja apklausta teismo raštinės vedėja V. R. patvirtino perdavusi E.Činkos prašymą E. K., kad ši jam į kompiuterį perkeltų sprendimo projektą, tačiau E. K. jai atsakiusi, jog sprendimo projektas yra perduotas teisėjui. Tyrimo metu nustatyta, kad teisėjo padėjėja E. K. , grįžusi į darbą po atostogų 2017 m. rugpjūčio 16 d. , negalėjo nurodyti teisėjui E.Činkai, į kurį aplanką ji įkėlė iki savo atostogų sprendimo projektą, todėl sprendimo projektą minėtoje civilinėje byloje į teisėjo kompiuterio aplanką „ Gauta iš E.“ įkėlė 2017 m. rugpjūčio 16 d.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta informatikė E. L. paneigė pareiškėjos argumentus , kad procesinio sprendimo projektas teisėjo kompiuterio galėjo nepasiekti ir būti prarastas dėl techninių kliūčių. Ji nurodė, jog esant techninėms kliūtims teismo kompiuterių tinklas perkelti dokumentų neleidžia ir visais atvejais informuoja teismo darbuotoją apie tai, kad perkelti dokumentų nėra galimybės. Nurodė, kad tuo atveju jei failą neatsargiai būtų praradęs pats teisėjas E.Činka, jis būtų patekęs į teisėjo kompiuterio aplanką „ Šiukšlinė“.

Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog pareiškėja E. K. teisėjo E.Činkos nustatytu terminu – iki 2017 m. liepos 10 d., parengusi procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 , tačiau jo nepateikusi teisėjui , padarė tarnybinį nusižengimą. Pažymėtina, kad parengtą procesinio sprendimo projektą perduoti teisėjui E.Činkai buvo pareiškėjos E. K. pareiga. Tai, kad teisme dirbantys informatikai turėjo galimybę prisijungti prie pareiškėjos tarnybinio kompiuterio ir perduoti procesinio sprendimo projektą teisėjui E.Činkai, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės už savo pareigų nevykdymą.

Antrasis tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu kaltinama pareiškėja, yra tai, kad ji civilinėje byloje Nr.e2A-553-755/2017 neparengė procesinio sprendimo ( aprašomosios dalies) projekto iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje 2017 m. rugpjūčio 1 d., apie tai, kad projektas nebus parengtas laiku teisėjo E.Činkos neinformavo ir bylos teisėjui negrąžino.

Pareiškėja E. K. neneigia paties fakto, kad ji neparengė ir nepateikė teisėjui E.Činkai procesinio sprendimo projekto minėtoje civilinėje byloje, tačiau ji tvirtina, kad teisėjas jai nedavė tokio pavedimo , o be to ji parengti sprendimo projekto iki bylos nagrinėjimo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ,negalėjo dėl kasmetinių atostogų.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2017 m. gegužės 24 d. teisėją E.Činką paskyrė pranešėju ir pirmininkaujančiu civilinėje byloje Nr.e2A-553-755/2017. Teisėjas E.Činka tiek tarnybinio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje civilinę bylą Nr.e2A-553-755/2017 susipažinimui ir procesinio sprendimo projektui ( aprašomosios dalies) rengti iki teismo posėdžio, 2017 m. rugpjūčio 1 d., perdavė teisėjo padėjėjai E. K. Tačiau E. K. jam iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. procesinio sprendimo projekto neparengė, bylos negrąžino, todėl jam pačiam teko bylą paimti iš teisėjo padėjėjos kabineto ir rengtis bylos nagrinėjimui. Teismo vertinimu , nepagrįsti E. K. argumentai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad civilinę bylą Nr.e2A-553-755/2017 teisėjas E.Činka pasiėmė iš jos kabineto. Teisėjas E.Činka aiškai ir konkrečiai nurodė, kad jis iš pareiškėjos kabineto pasiėmė būtent civilinę bylą Nr.e2A-553-755/2017. E.Činkos paaiškinimą patvirtina liudytojo V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad teisėjas E.Činka vieną kartą prašė įleisti jį į teisėjo padėjėjos E. K. kabinetą, iš kur teisėjas pasiėmė bylą. Atmestinos pareiškėjos prielaidos, kad civilinę bylą Nr.e2A-553-755/2017 teisėjas ar posėdžių sekretorė galėjo atnešti į jos kabinetą jai nežinant, jos ligos ar atostogų metu, nes teisėjas E.Činka nedviprasmiškai nurodė, jog jis pats asmeniškai minėtą civilinę bylą perdavė pareiškėjai. Netikėti E.Činkos parodymais teismui nėra jokio pagrindo. Be to pažymėtina, kad pati pareiškėja E. K. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių teisėjas E.Činka galėtų būti suinteresuotas apkalbėti ją nepagrįstai kaltindamas tarnybinio nusižengimo padarymu.

Pareiškėja E. K. tvirtina, kad jei ji ir būtų gavusi iš teisėjo pavedimą parengti procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr.e2A-553-755/2017 iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., to padaryti būtų negalėjusi , nes atostogavo. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. K. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. birželio 26 d. sirgo, o nuo 2017 m. liepos 10 d. atostogavo, į darbą grįžo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad laikotarpis nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ( imtinai) buvo pakankamas, kad pareiškėja įvertinusi savo turimą darbo krūvį, kitas svarbias aplinkybes, tinkamai įvykdytų teisėjo pavedimą, parengtų procesinio sprendimo projektą ( aprašomąją dalį ) civilinėje byloje Nr.e2A-553-755/2017 arba prieš savo kasmetines atostogas informuotų teisėją E.Činką, kad ji nesuspės įvykdyti jo pavedimo ir , kad teisėjas galėtų kreiptis į Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl pavedimo kitam teisėjo padėjėjui rengti minėtą projektą , ar kitaip organizuoti darbą.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta , teismas daro išvadą, kad teisėjo padėjėja E. K. teisėjo E.Činkos pavedimu nustatytu laiku neparengusi procesinio sprendimo projekto ( aprašomosios dalies), civilinėje byloje Nr.e2A-553-755/2017, neinformavusi teisėjo, kad projektas laiku nebus parengtas, ir negrąžinusi teisėjui bylos, padarė tarnybinį nusižengimą.

Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių objektyvių, pareiškėjos neveikimą pateisinančių aplinkybių.

Teismas pažymi, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 įsakymu Nr. V-9 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 14 punkto reikalavimus – teisėjo pavedimu nagrinėti teisme gautus asmenų skundus, pareiškimus ar prašymus ir juos išnagrinėjus pateikti savo pasiūlymus dėl juose iškeltų klausimų, parengti reikiamus raštus. Tačiau nei tarnybinio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai buvo duotas tokio pobūdžio pavedimas, kurio ji būtų neįvykdžiusi ir pažeidusi Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 14 punkto reikalavimus, todėl jis šalintinas iš pareiškėjai reiškiamo kaltinimo.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojui yra skiriama tarnybinė nuobauda, yra apibrėžiamas, kaip „valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės“. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami minėtoje VTĮ nuostatoje, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Taigi akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą. (LVAT 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinė byla Nr. A552-2748/2012).

Įvertinus ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už padarytus du tarnybinius nusižengimus buvo priimtas išsamiai išnagrinėjus tarnybinių nusižengimų aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinių nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius.

Teismas jokių esminių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Taisyklių ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Iš esmės sutiktina su atsakovo pozicija, jog aplinkybės, susijusios su tarnybiniais nusižengimais, buvo išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir motyvuotai išdėstytos Išvadoje, kuri yra ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis, todėl pareiškėjos argumentai tuo aspektu, jog nebuvo atliktas objektyvus tyrimas, nebuvo įvertintos svarbios aplinkybės, yra nepagrįsti. Darytina išvada, jog tarnybiniai nusižengimai įrodyti, nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos E. K. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė