Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus įgaliotai atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo P. G. A. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1464-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1464-2025 (toliau ir – Nutarimas) P. G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 515 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 18 val. 40 min. kaip keleivis atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos autobusu „VDL“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir žodžiu deklaravo, kad gabena draudžiamus daiktus. Atlikus muitinį patikrinimą, P. G. A. asmeniniuose daiktuose buvo rasta konjakas „T.“ (0,5 l, 40%), kurio vertė – 8,554 Eur, ir spiritinis gėrimas „V. D.“ (0,5 l, 17,5%), kurio vertė – 3,742 Eur. Bendra sulaikytų prekių vertė – 12,296 Eur. Įveždamas prekes, kurios yra įrašytos į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau ir – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) XXVII priedą, P. G. A. pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamu Institucijos Nutarimu P. G. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant du 0,5 l talpos butelius alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. A. palaikė savo skundą bei paaiškino, jog 2025 m. rugpjūčio 29 d. jis važiavo iš Baltarusijos Respublikos tranzitu per Lietuvos Respubliką į (duomenys neskelbtini), kurioje ir gyvena. Muitinės patikrinimo metu pas jį rado du butelius alkoholio, kurio bendra vertė buvo apie 12 Eur. Tas alkoholis buvo skirtas jo asmeniniam naudojimui, jis neturėjo tikslo juos slėpti. Jis bendradarbiavo su muitinės pareigūnais, pats jiems nurodė apie turimus alkoholinius gėrimus. Tą pačią dieną jis pasirašė ataskaitą, pranešimą, bet nesuprato, kad pasirašė ir dėl bylos nagrinėjimo laiko. Jis galvojo, kad pasirašė tik už pirminį savo paaiškinimą. Prieš atvykdamas į Europos Sąjungą, jis pasitikrino galiojančias taisykles ir nesuprato, kad toje situacijoje ką nors pažeis. Internete jam sunkiai sekėsi rasti aiškią informaciją dėl taikomų ribojimų bei sankcijų. Atvykęs į pasienio postą, ten nematė jokių specifinių ženklų ar pranešimų, informuojančių, kad jo pasirinktas elgesio modelis prieštarauja įstatymams. Vėliau muitinės pareigūnas jam paaiškino, jog jis net negalėtų atvykti į pasienio postą su draudžiamais daiktais, nes tai jau būtų laikoma prekių įvežimu. Jo kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini). Jis tikrai neturėjo tikslo pažeisti galiojančias taisykles. Pažeidimas buvo netyčinis, smulkus. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis keliavo tokiu maršrutu, kadangi jo sutuoktinės artimieji gyvena (duomenys neskelbtini), todėl beveik kasmet rugpjūčio mėnesį jie važiuoja tokiu maršrutu į Baltarusijos Respubliką. Internete jis nerado aiškios informacijos dėl Baltarusijos Respublikai taikomų sankcijų bei jų pobūdžio, todėl ir nežinojo, kad net ir nedidelis alkoholio kiekis yra draudžiamas. Muitinio tikrinimo metu jis iš karto žodžiu pareiškė, kad turi alkoholinių gėrimų, o paskui jam davė užpildyti ir deklaraciją. Jo turėto alkoholio vertė yra minimali, šį pažeidimą padarė netyčia, todėl 200 Eur dydžio bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Šiuo metu jis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), turintis 7 metų vaiką, taip pat turintis būsto paskolą. Prašo panaikinti baudą, paskiriant jam įspėjimą.

Institucijos įgaliota atstovė teisme nurodė, jog P. G. A. nėra traukiamas atsakomybėn už neleistinų prekių slėpimą. Tyrimo metu šis asmuo buvo pasirašytinai supažindintas su visais dokumentais. Norėdamas pats dalyvauti bylos nagrinėjime jis galėjo dėl to pateikti prašymą el. paštu. Papildomus duomenis jis taip pat galėjo pateikti el. paštu. Aktualūs draudimai įvežti alkoholinius gėrimus iš Baltarusijos Respublikos galioja visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir (duomenys neskelbtini). Tai nebuvo vien Lietuvos Respublikos nacionalinis draudimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedėjo maksimalių pastangų, kad gautų jam aktualią informaciją dėl taikomų muitinių ribojimų. Vykdamas į Baltarusijos Respubliką pro Lietuvos Respubliką jis galėjo pasiteirauti Lietuvos muitinės specialistų dėl to, ką yra draudžiama įvežti iš Baltarusijos Respublikos. P. G. A. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) valstybėje, reguliariai važinėja pas artimuosius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), tai mažai tikėtina, kad šiam asmeniui nebuvo žinoma bendra politinė situacija ir kad Baltarusijos Respublikai yra taikomos plataus spektro sankcijos. Dėl to šis asmuo ir turėjo prisiimti riziką dėl galimų draudimų taikymo. Šiai bylai aktualaus Reglamento reikalavimai yra taikomi nepriklausomai nuo įvežamų prekių vertės. Šio Reglamento nuostatos buvo keičiamos ir sugriežtintos Rusijos Federacijai pradėjus karą prieš Ukrainos Respubliką. Visa informacija apie Baltarusijos Respublikai taikomus apribojimus yra viešai pasiekiama internete. Atvykęs į Lietuvos pasienio punktą su baltarusišku alkoholiu P. G. A. jau negalėjo išvengti pažeidimo padarymo, kadangi net ir pačiam asmeniui apie tai pranešus, laikoma, kad asmuo pats deklaruoja vežantis draudžiamas prekes. Muitinės poste informacija dėl draudžiamų įvežti daiktų nėra išviešinta, tačiau visa tokia informacija tikrai prieinama internete. Nors pagal vežtų alkoholinių gėrimų vertę paskirta bauda yra pakankamai didelė, tačiau pagal aktualaus Reglamento nuostatas prekių vertė neturi jokios reikšmės atsakomybės klausimui. Anksčiau P. G. A. nėra padaręs panašaus pobūdžio teisės pažeidimų. Tarptautinių sankcijų taikymo teisės aktai prieinami visiems asmenims, todėl visi asmenys turi pareigą domėtis bei laikytis tų teisės aktų, jeigu juos tai kažkaip liečia. Šiuo atveju teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, todėl P. G. A. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninant jo teisinę padėtį. Prašė palikti Institucijos Nutarimą galioti nepakeistą ir netenkinti P. G. A. skundo.

Institucijos Nutarimas pakeičiamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka reglamentuoja ANK XXXIII skyrius. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 Eur iki 6 000 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 Eur iki 6 000 Eur. Be to, už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Susipažinus su visa teismui pateikta bylos medžiaga bei išklausius visus proceso dalyvius, pažymima, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, jo padarymo aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. A. iš esmės sutinka su padarytu nusižengimu, jis pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. P. G. A. paaiškino, jog inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė dėl aiškios informacijos trūkumo, nežinodamas galiojančių teisės aktų reikalavimų bei neturėdamas jokios tyčios elgtis priešingai nei reikalauja teisės aktai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. A. skundu iš esmės kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo panaikinti jam paskirtą piniginę baudą, paskiriant įspėjimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje P. G. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 18 val. 40 min. kaip keleivis atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos autobusu „VDL“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir žodžiu deklaravo, kad gabena draudžiamus daiktus. Atlikus muitinį patikrinimą, P. G. A. asmeniniuose daiktuose buvo rasta konjakas „T.“ (0,5 l, 40%), kurio vertė – 8,554 Eur, ir spiritinis gėrimas „V. D.“ (0,5 l, 17,5%), kurio vertė – 3,742 Eur. Bendra sulaikytų prekių vertė – 12,296 Eur. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais P. G. A., įveždamas prekes, kurios yra įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 765/2006) XXVII priedą, pažeidė to paties Reglamento (EB) Nr. 765/2006 l ra straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo padarė ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 515 straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, nurodanti, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurių sukonkretinimo būtina ieškoti kitų teisės aktų teisės normose.

Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste yra aktualus Institucijos Nutarime nurodytas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006, kurio 1ra straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d.) numatyta, jog draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Europos Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. To paties Reglamento (EB) Nr. 765/2006 XXVII priede yra nurodytas šio reglamento 1ra straipsnyje numatytų prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašas, į kurį patenka ir nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai (KN kodas 2208).

Taigi pirmiau aptartas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 reguliavimas draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Europos Sąjungą prekes (nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai (KN kodas 2208)), leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. A. teigia nežinojęs paminėtų apribojimų dėl alkoholinių gėrimų gabenimo apribojimų, tačiau visgi pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Todėl konstatuojama, jog 2025 m. rugpjūčio 29 d. apie 18 val. 40 min. P. G. A., kaip keleivis atvykęs į (duomenys neskelbtini) esantį Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos autobusu „VDL“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir žodžiu deklaravęs, kad gabena draudžiamus daiktus ir muitinio patikrinimo metu radus konjaką „T.“ (0,5 l, 40%), kurio vertė – 8,554 Eur, ir spiritinį gėrimą „V. D.“ (0,5 l, 17,5%), kurio vertė – 3,742 Eur (bendra sulaikytų prekių vertė – 12,296 Eur), tuo pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog P. G. A. buvo paskirta ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (200 Eur) bei administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant du 0,5 l talpos butelius alkoholinių gėrimų, nepaženklintus Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka. P. G. A. prašo švelninti jo teisinę padėtį ir panaikinti jam paskirtą baudą, paskiriant įspėjimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija tiek pateiktame atsiliepime, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog P. G. A. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi jo byloje nenustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas jam švelninti teisinę padėtį. Susipažinęs su visais pateiktais duomenimis, teismas visgi daro išvadą, kad tokia Nutarimą priėmusios Institucijos išvada yra nepagrįsta ir neteisinga.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Taigi, parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, jog P. G. A. įvykdytu administraciniu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta. Byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog jis prisipažino padaręs inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Verta pažymėti ir atkreipti dėmesį, jog P. G. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažino jau nuo pat jo nustatymo momento, pats geranoriškai pateikė neleistinas prekes (alkoholinius gėrimus), jis nepiktnaudžiavo savo turimomis procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju P. G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų apie ankstesnį P. G. A. teistumą ar baustumą administracine tvarka Lietuvos Respublikoje. P. G. A. teigimu, jis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), turintis nepilnametį išlaikytinį, taip pat turintis ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų – būsto kreditą. Nagrinėjamu atveju individualizuojant administracinę nuobaudą, svarbu atsižvelgti į šio administracinio nusižengimo padarymo būdą, aplinkybes, tai, kad P. G. A. niekaip nesiekė nuslėpti draudžiamas prekes, pats jas pateikė muitiniam tikrinimui, o tų prekių vertė yra nedidelė – 12,296 Eur. Įvertintina ir tai, jog, kaip nurodė pats P. G. A., jam buvo labai sudėtinga rasti teisės aktus dėl taikomų sankcijų bei apribojimų, susijusių su Baltarusijos Respublika.

Teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog dabartinis P. G. A. įvykdytas teisės pažeidimas buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, o vertinant bylos duomenų visumą, galima spręsti, jog nusižengimas įvykdytas neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis). P. G. A. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti visuotinai priimtinas elgesio normas, tarp teismui pateiktos medžiagos nėra jokių kitų išskirtinai neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Taigi teismas visas pirmiau nustatytas aplinkybes dėl P. G. A. asmenybę charakterizuojančių duomenų, jo šeiminių ypatybių, vykdomos darbinės veiklos, administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių bei paties pažeidėjo nuoširdaus prisipažinimo nagrinėjamos bylos kontekste pripažįsta išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, leidžiančiomis sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei P. G. A. charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, jog jis yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl jam gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijais, konstatuojama, jog ne teismo tvarka priimtu Nutarimu P. G. A. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant du 0,5 l talpos butelius alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka – yra aiškiai per griežta, neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties sankcija. Dėl to, pateiktas skundas tenkinamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam P. G. A. pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos – 200 Eur baudos dydis sumažinamas iki 50 Eur baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1464-2025, kuriuo P. G. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis to paties kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, šiuo nutarimu P. G. A. paskirtos administracinės nuobaudos – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudos dydį sumažinti iki 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudos.

Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.