- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- 2-41-620/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01667-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Rokiškio
- Advokatai
- Odeta Daminaitytė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms I. B., R. M., atsakovo atstovėms Z. K., advokatei Odetai Daminaitytei uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį, atsakovui Viešajai įstaigai Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame ieškinyje (T.1,b.l.1-3) nurodė ir jo atstovės teisme paaiškino, kad vykdydamas Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 14 punkto nuostatas, VSDF valdybos Rokiškio skyrius atliko medicininės dokumentacijos patikrinimą dėl išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumo VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (toliau - VšĮ Rokiškio PASPC) ir 2011 m. balandžio 21 d. aktu Nr. 2G-4, 2011 m. balandžio 21 d. aktu Nr. 2G-5, 2011 m. gegužės 6 d. aktu Nr. 2G-6 ir 2011 m. gegužės 18 d. aktu Nr. 2G-9 nustatė Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 (Žin., 2010, Nr. 89-4740) (toliau -Taisyklės) 40 punkto pažeidimus. 2011 m. balandžio 21 d. aktu Nr. 2G-4 buvo nustatyta 1253,05 Lt, 2011 m. balandžio 21 d. aktu Nr. 2G-5 nustatyta 733,48 Lt, 2011 m. gegužės 6 d. aktu Nr. 2G-6 nustatyta 1803,10 Lt, 2011 m. gegužės 18 d. aktu Nr. 2G-9 nustatyta 384,10 Lt VSD fondo biudžetui padaryta žala. Bendra žalos suma - 4173,73 Lt.
VšĮ Rokiškio PASPC nesutiko su minėtuose aktuose pateiktomis išvadomis bei aktais nustatytos žalos VSD fondo biudžetui dydžiu ir kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) su prašymu išnagrinėti VSDF valdybos Rokiškio skyriaus 2011 m. balandžio 21 d. akte Nr. 2G-4, 2011 m. balandžio 21 d. akte Nr. 2G-5, 2011 m. gegužės 6 d. akte Nr. 2G-6 ir 2011 m. gegužės 18 d. akte Nr. 2G-9 pateiktas išvadas bei žalos VSDF biudžetui nustatymo teisingumą.
Fondo valdyba, išnagrinėjusi VšĮ Rokiškio PASPC prašymą nustatė, kad VSDF valdybos Rokiškio skyrius tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir tęsimą ir teisingai nustatė VSD fondo biudžetui padarytą žalą. Taip pat atsakovas buvo informuotas, kad per 20 dienų nuo Fondo valdybos sprendimo gavimo dienos turi teisę apskųsti VSDF valdybos Rokiškio skyriaus bei Fondo valdybos sprendimus Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.
VSDF valdybos Rokiškio skyrius 2011 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (4.10) 4R-4549 bei 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (4.10) 4R-4938 kreipėsi į atsakovą su prašymu geranoriškai sumokėti 4173,73 Lt žalą ,tačiau iki šiol žala neatlyginta.
Pagal Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-306 patvirtintų Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų, žalos atlyginimo skyrimo ir mokėjimo, nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, draudimo sumų apskaičiavimo bei nedarbingumo kontrolės taisyklių 69 punkto reikalavimus, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau - ASPĮ) nurodytu laiku (per 30 kalendorinių dienų nuo akto gavimo ASPĮ dienos, o apskundus patikrinimo aktą Fondo valdybai ir esant pastarosios išvadai, kad pažeidimai ir žala nustatyti teisėtai ir pagrįstai, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Fondo valdybos išvados gavimo dienos) negrąžina į Fondo biudžetą nepagrįstai išmokėtų sumų, žala išieškoma teismine tvarka.
Nevykdydamas įpareigojimo atlyginti VSD fondo biudžetui padarytą 4173,73 Lt žalą atsakovas pažeidė ir 2010-02-03 Sutarties Nr. (6.102) 8R-3/PS10/03-17 „Dėl teisės išduoti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei elektroninius nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus", sudarytos tarp VSDF valdybos Rokiškio skyriaus ir VšĮ Rokiškio PASPC, 6.1. ir 6.2. punktų nuostatas.
Vadovaudamiesi Taisyklių 114 punktu, ligos ir motinystės pašalpų sumas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar išduotus pažeidžiant Taisykles elektroninius pažymėjimus, Fondo valdybos teritoriniai skyriai teisės aktų nustatyta tvarka išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis LR CPK 29 str., LR CK 6.290 str. 3 d., Teismo prašo:
Priteisti ieškovui iš VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, buveinė: Juodupės g. 1A, LT-42106, Rokiškis, JAR kodas 173223934, 4173,73 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt tris Lt 73 ct) bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (T.1,b.l.29-35) bei jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
prašo teismo taikyti civilinę atsakomybę. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek
sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės
sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies
neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės
taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos
(nuostolių) ryšį.
Ieškiniu ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių civilinės
patvirtinančių, kad atsakovas iš tiesų padarė aktuose nurodytus pažeidimus, o tik nurodė, kad
2011-04-21 aktu Nr. 2G-4, 2G-5, 2011-05-06 aktu Nr. 2G-6 ir 2011-05-18 aktu Nr. 2G-9 buvo
nustatyti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų
pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-
356, 40 punkto pažeidimai bei šiuose aktuose užfiksuota, kad dėl šių pažeidimų ieškovui
padaryta 4173,73Lt žala.
Ieškovas ieškiniu privalo pagrįsti, kad aktuose užfiksuoti ir atsakovo ginčijami pažeidimai iš tiesų buvo ir jų pasekoje ieškovui buvo padaryta juose nurodyta žala. Tokių argumentų ir įrodymų ieškovas nepateikė.
reglamentuoja 2010-02-03 pasirašyta sutartis „Dėl teisės išduoti elektroninius nedarbingumo
pažymėjimus bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus" Nr. (6.102) 8R-
3/PS10/03-17 (toliau tekste- Sutartis) bei Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei
Elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/Al-356. Pagal Taisyklių 6 p.
elektroninius pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ir gydytojų konsultacinės komisijos (toliau tekste- GKK) pirmininkas. . Pagal Taisyklių 8p.
taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji
specialistai (nedarbingumo kontrolei). Pagal Sutarties 3.2. p. vykdydamos sutarties sąlygas šalys vadovaujasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Medicinos praktikos įstatymu, Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais bei teisės aktais.
bet tarp sutarties šalių susiformuoja mišrus teisinis santykis, suponuotas a priori vienos iš
sutarties šalių išskirtine teisine padėtimi dėl jos kaip viešojo administravimo subjekto, turinčio
įgalinimus kontroliuoti išduodamų elektroninių nedarbingumo bei gimdymo ir nėštumo
atostogų pažymėjimų teisėtumą ir pagrįstumą. Šie administracinio pobūdžio santykiai lemia
specifinę, atliekant kontrolės funkcijas priimamų teisės aktų teisinę reikšmę, nes šiuo atveju
patikrinimu nustatyti teisės pažeidimų faktiniai ir teisiniai pagrindai yra nagrinėjamo
ginčo sudėtinė dalis. Tai, kad šalis nepasinaudojo teise ginčyti šiuos aktus administracine
tvarka, nesudaro pagrindo civilinį ginčą nagrinėjantį teismą šiuose aktuose nurodytas aplinkybes laikyti visiškai įrodytomis.
Sutarties punktai nuo 6.1.1. iki 6.1.8 punkto apibrėžia, kokie atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėtais. Iš esmės patikrinimo aktuose 2G-4, 2G-5, 2G-6, 2G-9 yra fiksuojamas vienas ir tas pats pažeidimas nedarbingumų pažymėjimų išdavimas be GKK komisijos išvados. Sutarties 6.1.5 p. numato, kad neteisėtu veiksmu pagal Sutartį yra laikomas atvejis, kai elektroninis pažymėjimas išduotas be GKK išvados, kai pagal taisykles būtina GKK išvada.
Atsakovas ginčija, kad D. P. ir G. B. laikinojo nedarbingumo pažymėjimai ED 1766521, ED 1772870, ED 1836670, ED 1933555 išduoti nesant GKK komisijos išvados:
-D. P. darbingumas vertintas GKK komisijoje 2011-01-17 ir 2011-02-21 dienomis;
-G. B. darbingumas vertintas GKK 2011-02-07 ir 2011-04-20.
Atsakovas neginčija, kad kiti aktuose nurodyti nedarbingumo pažymėjimai, t.y., ED Nr. 1706702, ED Nr. 1758141, ED Nr. 1694419, ED Nr. 1735559, ED Nr. 726666, ED Nr. 1829939,ED Nr. 1875094, ED Nr. 1668654, ED Nr. 1726103, ED Nr. 1786954, ED 1943586, ED Nr.1877680, ED Nr. 193389 buvo išduoti aktuose nurodytiems asmenims, nesant GKK išvados, tačiau nesutinka su šių veiksmų vertinimu kaip neteisėtų, nes pagal Taisyklių nuostatas GKK išvada išduodant šiuos pažymėjimus nebuvo būtina.
Taisyklių 9 punktas nustato, kad elektroniniai pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį. Pagal Taisyklių 10 punktą gydytojui išduodančiam nedarbingumo pažymėjimą tenka prievolė apžiūrėti ir aprašyti medicininiuose dokumentuose objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžiamas pažymėjimų išdavimas ir užbaigimas. Pagal Taisyklių nuostatas išduodant laikinojo nedarbingumo pažymėjimą gydytojui GKK išvada yra būtina Taisyklių 37 ir 38 punktuose numatytais atvejais, tai yra, kai darbingo amžiaus asmenys yra laikinai nedarbingi ilgesnį terminą nei numatyta taisyklių 36 punkte, tačiau jų sveikatos sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, bei kai asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių yra nedarbingi ilgesnį terminą nei numatyta Taisyklių 36 punkte.
Taisyklių 36 punkte nustatytų terminai išduodant nedarbingumo pažymėjimus nebuvo viršyti šiais atvejais: J. D. buvo pripažinta laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2011-02-21 iki 2011-04-01 (40 dienų), V. K. laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-03-28 (61 diena), M. P. laikotarpiu nuo 2011-03-03 iki 2011-03-25 (22 diena), D. V. laikotarpiu nuo 2011-03-08 iki 2011-04-20 (44 dienos), I. Č. laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-04-07 (67 dienos), M. N. laikotarpiu nuo 2011-01-29 iki 2011-04-29 (91 diena). Atsakovo nuomone, šiais atvejais gydytojui išduodant aktuose nurodytus nedarbingumo pažymėjimus, GKK išvada pagal Taisyklių nuostatas nebuvo būtina.
Tik dviem atvejais iš nurodytų patikrinimo akte laikinojo nedarbingumo trukmė viršijo taisyklių 36 punkte nurodytą trukmę. D. P. buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-03-31 (192 dienos ), G. B. laikotarpiu nuo 2010-11-05 iki 2011-04-21 (168 dienos). Tačiau šių asmenų būklė buvo įvertinta GKK posėdžiuose.
Patikrinimo aktuose kaip Taisyklių pažeidimas, nurodomi atvejai, kad nauji nedarbingumo pažymėjimai išduoti asmenims, kurie neatvyko į GKK pagal ieškovo reikalavimą. Atsakovas ginčija, kad asmenims neatvykus pagal ieškovo kvietimą į GKK gydantis gydytojas neturėjo teisės išduoti nedarbingumo pažymėjimo.
Ieškovas nepagrįstai taisyklių 40 punkto nuostatas patikrinimo akte vertina atsietai nuo
taisyklių 36, 37, 38 punktų nuostatų ir bet kokį paciento neatvykimą į GKK posėdį vertina, kaip
pagrindą gydytojui atsisakyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Elektroninių pažymėjimų
neišdavimo besąlyginiai pagrindai yra nustatyti taisyklių VI skyriuje. Tuo tarpu 40 punktas yra
taisyklių V skyriuje, apibrėžiančiame laikinojo nedarbingumo trukmę, todėl šio punkto nuostata
taikytina ta apimtimi, kiek tai siejasi su privalomu siuntimu į GKK nedarbingumo trukmei
viršijant Taisyklių 36 punkte nustatytus terminus.
Asmens neatvykimas į GKK posėdį, nesant Taisyklių 37, 38 punktuose numatytų pagrindų, yra pagrindas konstatuoti elgesių taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą, o ne atsisakyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
Atsakovas daro išvadą, kad išduodant nedarbingumo pažymėjimus ED Nr. 1706702, ED Nr.1758141, ED Nr. 1694419, ED Nr. 1735559, ED Nr. 726666, ED Nr. 1766521, ED Nr. 1829939, ED Nr. 1875094, ED Nr. 1668654, ED Nr. 1726103, ED Nr. 1786954, ED Nr. 1772870, EDNr.1836670, ED Nr. 1933555, ED Nr. 1877680, ED Nr. 1933899, ED Nr. 1877680,ED Nr.1933899 nebuvo pažeistas Taisyklių 40 punktas.
Negana to, net jei Taisyklių 40 punktą teismas laikytų taikytiną ir tais atvejais, kai asmuo į GKK neatvyksta iškviestas ieškovo, o ne nukreiptas gydytojo, pažymėtina, kad ir šio pažeidimo ieškovas nepadarė.
Ieškovo patikrinimuose nurodytas žalos kilimas siejamas su tuo faktu, kad pagal tariamai nepagrįstai išduotus elektroninius pažymėjimus buvo išmokėtos ligos pašalpos nedarbingumo pažymėjimuose nurodytiems asmenims aktuose nurodytai žalos sumai.
Atsakovas ginčija priežastinio ryšio tarp patikrinimo aktuose nurodytų pažeidimų ir ieškovui tariamai kilusios žalos buvimą.
Pagal Taisyklių 50 p. asmuo Fondo valdybos ar jo teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui pareikalavus, privalo atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK darbingumui patikrinti. Pagal taisyklių 51 punktą neatvykimas į GKK yra laikomas paciento elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu.
Jeigu nedarbingumo metu buvo pažeistos elgesio taisyklės apie tai pažymima išduodant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti tiek gydantis gydytojas, tiek Fondo valdybos ar jo teritorinių skyrių vyriausieji specialistai. (Taisyklių 53, 54 punktai).
Asmenims pagal ieškovo teikimą neatvykus į GKK posėdį, ieškovas turėjo priimti sprendimą dėl elgesio taisyklių pažeidimo ir spręsti paskirtos ligos pašalpos nutraukimo klausimą. To padaryta nebuvo, todėl ieškovui padaryta žala nėra atsakovo veiksmų rezultatas, o jo paties neveikimo kaip numato teisės aktai pasekmė. Galimai nepagrįstą ligos pašalpos išmokėjimą sąlygojo ne atsakovo darbuotojų galimai neteisėti veiksmai, bet paties ieškovo neveikimas, taip kaip jį įpareigoja veikti įstatymai.
Apie tai, kad patikrinimo aktuose nurodyti asmenys, pažeidė elgesio taisykles ir į GKK
posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, gydytojai išduodantys nedarbingumo pažymėjimus
nebuvo informuoti. Taisyklėse numatytų pagrindų gydytojui išduoti siuntimą į GKK nebuvo.
Teikimuose nurodyti asmenys buvo tik supažindinami su ieškovo kvietimu atvykti pasitikrinti
darbingumo į GKK. Dėl šių priežasčių net ir objektyviai gydytojai, išduodantys nedarbingumo
pažymėjimus negalėjo žinoti, kad ieškovo kvietimu asmenys neatvyko į artimiausią GKK posėdį, ir jeigu neatvyko, tai ar buvo ieškovui nurodytos tokį neatvykimą pateisinančios priežastys.
Pagal Sutarties 4.1.5 punktą, ieškovas įsipareigojo, skyriui iškvietus laikinai nedarbingą asmenį į GKK posėdį darbingumo patikrinimui, apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti Įstaigą, gydantį gydytoją ir GKK. Ieškovas šio savo sutartinio įsipareigojimo nevykdė, o atsiųsdavo tik teikimus, kuriuose nurodydavo, kad remiantis taisyklių 115 punktu prašo iškviesti į artimiausią GKK posėdį teikimuose nurodytus asmenis. Taisyklės ir kiti sveikatos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, nenumato prievolės gydančiam gydytojui skirti pacientui atvykti į GKK pagal VSDF skyriaus reikalavimą. Toks gydytojų veikimas traktuotinas kaip paciento teisių pažeidimas ir gydytojo kompetencijos ribų viršijamas. Dėl šios priežasties, reaguodami į ieškovo patikrinimo aktuose nurodytus teikimus, gydytojai pacientą tik supažindindavo su VSDFV reikalavimu, bet ne privaloma tvarka nukreipdavo į GKK. Dėl šios priežasties nėra ir atsakovo darbuotojų kaltės išduodant ginčijamus nedarbingumo pažymėjimus.
Pateiktas ieškinys atmestinas.
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad jiems atlikus patikrinimą dėl išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumo pas atsakovą ,2011 m. balandžio 21 d. aktu Nr.2G-4,2011 m. balandžio 21 d. aktu Nr. 2G-5,2011 m. gegužės 6 d. aktu Nr.2G-6 ir 2011 m. gegužės 18 d. aktu Nr.2G-9 buvo nustatyti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356(toliau Taisyklių) 40 punkto pažeidimai .Gydytojai pagal ieškovo teikimą neiškvietė ligonių, kuriems buvo tęsiamas nedarbingumas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), taip pat, kad gydytojai neįrašė į asmens ambulatorinę kortelę, kad pacientas yra kviečiamas į GKK, taip pat, kad išduoti nedarbingumą galėjo tik iki numatyto GKK posėdžio dienos, bet ne ilgiau.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2010 m. vasario 03 d. ieškovas su atsakovu pasirašė sutartį dėl teisės išduoti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei elektroninius nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus (toliau Sutartis) (T.1,b.l.4-7).Sutartis įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 17 d. ir yra neterminuota. Sutartimi šalys susitarė dėl elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje tvarkos. Sutartis suteikė teisę įstaigos gydytojams pagal jų licencijose nurodytą veiklos sritį išduoti elektroninius pažymėjimus laikinai nedarbingiems asmenims, kurie yra apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialiniu draudimu, registruotiems teritorinėje darbo biržoje bedarbiams bei vidaus sistemos pareigūnams. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2010 m. liepos 21 d. įsakymu patvirtino elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo pažymėjimų išdavimo taisykles. Taisyklių 6 punktas numato, kad elektroninius pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ar GKK pirmininkas.
Ieškovas atliko medicininių dokumentų patikrinimą dėl išduotų elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumo pas atsakovą bei surašė patikrinimo aktus. 2011 m. balandžio 21 d. akte Nr.2G-4 buvo nustatyta kad pacientams J. D., V. K. ir M. P. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai be GKK išvados, t.y. pažeidžiant Taisyklių 40 punkto reikalavimus. Dėl išduotų elektroninių nedarbingumo pažymėjimų VSDFV biudžetui padaryta 1253,05 Lt žala (T.1,b.l.8-9).2011 m. balandžio 21 d. akte Nr. 2G-5 buvo nustatyta kad pacientei D. P. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas be GKK išvados, t.y. pažeidžiant Taisyklių 40 punkto reikalavimus. Dėl išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo VSDFV biudžetui padaryta 733,48 Lt žala (T.1,b.l.10-11).2011 m. gegužės 6 d. akte Nr.2G-6 nurodyta, kad pacientams D. V., I. Č., G. B. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai be GKK išvados, t.y. pažeidžiant Taisyklių 40 punkto reikalavimus. Dėl išduotų elektroninių nedarbingumo pažymėjimų VSDFV biudžetui padaryta 1803,10 Lt žala (T.1,b.l.12-13).2011 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte Nr. 2G-9 buvo nustatyta, kad pacientui M. N. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas be GKK išvados, t.y. pažeidžiant Taisyklių 40 punkto reikalavimus. Dėl išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo VSDFV biudžetui padaryta 384,10 Lt žala (T.1,b.l.14-15).
Atsakovas nesutikdamas su minėtuose aktuose pateiktomis išvadomis ir žalos dydžiu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri peržiūrėjusi patikrinimo aktuose pateiktas išvadas padarė išvadą, kad Rokiškio skyrius tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nedarbingumo pažymėjimų išdavimą ir tęsimą ir nustatė VSDF biudžetui padarytą žalą , o taip pat informavo atsakovą, kad nesutikdami su Rokiškio skyriaus sprendimu bei Fondo valdybos sprendimu per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo gali juos apskųsti Panevėžio apygardos administraciniam teismui (T.1,b.l.16-18).Atsakovas sprendimų neskundė. Kad atsakovas sprendimo neskundė, tai nesudaro pagrindo teismui laikyti minimuose aktuose nurodytas aplinkybes visiškai įrodytomis. Tokie aktai, nors ir neturi didesnės įrodomosios galios įrodinėjimo procese (CPK 176 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis), yra kontroliuojančio subjekto pagal kompetenciją priimtas teisės taikymo aktas ir jame fiksuoti teisės pažeidimai turi būti paneigiami šalies, kuri ginčija juos buvus, iniciatyva teikiant įrodymus. Remiantis bendrosiomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šalis, neigianti buvus pažeidimą, teikia įrodymus, kuriais grindžia tokius savo argumentus, o šalis, veikianti kaip kontrolės funkcijas atlikęs subjektas, šiuo atveju, ieškovas, įgyja pareigą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti tokį kitos šalies ginčijamą pažeidimą buvus.
Faktiškai visuose patikrinimo aktuose fiksuojamas vienas pažeidimas, t.y. nedarbingumo pažymėjimų išdavimas be GKK išvados. Sutarties 6.1 punktas numato, kad atsakovas privalo atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui žalą, padarytą dėl jos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Žala biudžetui yra ligos ir motinystės pašalpų sumos, kurios išmokėtos iš VSDF biudžeto pagal įstaigos nepagrįstai ir/ar neteisėtai išduotus elektroninius pažymėjimas. Pagal sutartį vienu iš neteisėtų veiksmų yra laikoma, kai elektroninis pažymėjimas išduotas be GKK išvados, kai pagal Taisykles būtina GKK išvada. Taisyklių 9 punktas numato, kad elektroniniai pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama-NDNT) nustato darbingumo lygį ar profesinės reabilitacijos poreikį. Gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, kiekvieną kartą privalo apžiūrėti asmenis ir aprašyti medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kurias pagrindžia pažymėjimų išdavimą ir užbaigimą (Taisyklių 10 punktas). Taisyklių V skyrius reglamentuoja laikinojo nedarbingumo trukmę. Išduodant laikinojo nedarbingumo pažymėjimą gydytojui GKK išvada yra būtina tais atvejais, kai darbingo amžiaus asmenys , kurių darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jų sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, yra laikinai nedarbingi ilgesnį terminą nei nustato Taisyklių 36 punktas. GKK išvada taip pat būtina, kai darbingo amžiaus asmenų darbingumo sutrikimas yra laikinas ir jų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų (Taisyklių 37 punktas) bei kai asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių yra nedarbingi ilgesnį terminą nei numatyta Taisyklių 36 punkte (Taisyklių 38 punktas).
Pacientai: J. D. buvo pripažinta laikinai nedarbinga nuo 2011 m. vasario 21 d. iki 2011 m. balandžio 01 d. ( iš viso 40 dienų ), V. K. nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2011 m. kovo 28 d. (iš viso 61 d.), M. P. nuo 2011 m. kovo 3d. iki 2011 m. kovo 25 d. (iš viso 22 diena), D. V. nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 20 d. (iš viso 44 dienos), I. Č. nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2011 m. balandžio 07 d. (iš viso 67 dienos) bei M. N. buvo pripažintas laikinai nedarbingas nuo 2011 m. sausio 29 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. (iš viso 91 diena) (T.1,b.l.153-156).GKK išvada jiems nebūtina, nes pacientai buvo nedarbingi trumpesnį terminą nei numatyta Taisyklių 36 punkte. Laikino nedarbingumo trukmę, nurodytą Taisyklių 36 punkte viršijo pažymėjimai išduoti D. P., kuri buvo nedarbinga nuo 2010 m. spalio 01 d. iki 2011 m. kovo 31 d. (iš viso 192 dienos) bei G. B., kuri buvo nedarbinga nuo 2010 m. lapkričio 05 d. iki 2011 m. balandžio 21 d. (iš viso 168 dienos), tačiau šių pacienčių būklė buvo įvertinta GKK posėdžiuose (T.1,b.l.36-46).
Atsakovas 2011 m. rugsėjo 06 d. raštu Nr.SR-(1.10)-808 kreipėsi į ieškovą pateikdami paaiškinimus dėl patikrinimo aktuose nurodytos žalos apskaičiavimo (T.1,b.l.153-156), įvertindami kiekvieną akte nurodytą nedarbingumo pažymėjimo išdavimo atvejį bei nurodydami, kad žala ieškovo nepagrįstai apskaičiuota nuo teikimo iškviesti asmenis į GKK parašymo dienos, nors ir teikimuose nurodoma iškviesti pacientą į artimiausią GKK posėdį po apsilankymo pas gydytoją. Pacientės D. V. atveju teikimas iškviesti į GKK buvo išduotas 2011-04-07, 04-11 ji atvyko pas gydytoją, o artimiausias GKK posėdis buvo 04-13, tuo tarpu žala skaičiuojama nuo 2011 m. 04-12 iki 04-18, taip pat ir J. D. atveju, kuriai teikimas atvykti į GKK buvo išduotas 2011 m. kovo 09d., ji atvyko pas gydytoją 2011-03-16, o artimiausias GKK posėdis buvo 2011-03-21, o žala skaičiuojama nuo 2011-03-16.Ieškovės atstovė R. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad apskaičiuodama žalą suklydo, nes manė, kad pacientai net tą pačią dieną , t.y. kai buvo atvykę pas gydytoją galėjo atvykti ir į GKK. GKK pagal Įstaigos direktorės 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. VK-13 dirba pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 13.00 iki 15.30 val. (T.1, b.l.157), todėl neaišku ar iš viso pacientai galėjo atvykimo pas gydytojus dieną suspėti nuvykti ir į GKK. Ieškovės atstovė taip pat pripažino ir žalos apskaičiavimo klaidas D. P. bei I. Č. atvejais, nes D. P. apskaičiavo žalą už visą nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 03-25 iki 2011-03-31 (T.1,b.l.147), o turėjo skaičiuoti nuo 2011-03-28,I. Č. turėjo skaičiuoti nuo 2011-03-21, o skaičiavo nuo 2011-03-16 (T.2,b.l.7-8), tačiau ieškinio reikalavimo sumos netikslino.
Ieškovas visais atvejais asmens neatvykimą į GKK posėdį vertina kaip pagrindą gydytojui atsisakyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą pagal Taisyklių 40 punktą, tačiau jo negalima vertinti atskirai nuo kitų šio skyriaus 36,37,38 punktų reikalavimų ir 40 punktas taikytinas ta apimtimi, kiek tai yra susiję su privalomu siuntimu į GKK laikinojo nedarbingumo trukmei viršijant nustatytus terminus. Elektroninių pažymėjimų neišdavimą reglamentuoja Taisyklių VI skyrius, kuris numato besąlyginius jų neišdavimo pagrindus.
Asmens neatvykimas į GKK posėdį, jei nėra taisyklių 36,37,38 punktuose numatytų pagrindų yra pagrindas konstatuoti elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą pagal Taisyklių 51,52 punktus, bet ne atsisakyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu visi pacientai yra supažindinti (T.1,b.l. 77-117).Taisyklių 50 punktas numato, kad fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Jei laikinai nedarbingu pripažintas asmuo neatvyko į GKK, tai laikytina elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu (Taisyklių 51.1 punktas). Nedarbingumo laikotarpiu pažeidus elgesio taisykles, išduodant kitą elektroninį pažymėjimą EPTS nurodoma pažeidimo data ir pažeidimo pobūdis (Taisyklių 53 punktas). Elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti tiek ir gydantis gydytojas, tiek ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus (Taisyklių 54 punktas). Ieškovo atstovė R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokiu dokumentu, įrodančiu elgesio taisyklių pažeidimą ,laiko tik gydytojo įrašą asmens ligos kortelėje, kad kviečiamas asmuo neatvyko į GKK (T.2,b.l.4,9,11). Toks ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas ir tokiais dokumentais gali būti ir kiti įrodymai, pavyzdžiui atvykimo į GKK išvadų registravimo žurnalai ir pan., be to ir pats ieškovo atstovas dalyvauja tokiame posėdyje ir gali su visais dokumentais susipažinti bei įvertinti paciento elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus. Ieškovas Sutartimi taip pat įsipareigojo, kad jeigu jie iškviečia laikinai nedarbingą asmenį į GKK posėdį darbingumo patikrinimui apie tai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną (faksu, elektroniniu paštu ar kitu būdu ) informuoti įstaigą (šiuo atveju atsakovą), gydantį gydytoją ir GKK (Sutarties 4.1.5 punktas). Posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad susiklostė praktika, kad ieškovas tik atsiunčia teikimus atsakovui, kuriuos asmenis iškviesti į artimiausią GKK posėdį ir visada jie būdavo pakviesti .Atsirado keli gydytojai, kurie atsisakė asmenis iškviesti, todėl ir kilo problemos (T.2,b.l.4-5). Toks ieškovo pasiteisinimas nepaneigia jų pareigos ir suteiktos teisės asmenis patiems išsikviesti į posėdį pagal anksčiau minėtą Sutarties punktą, tuo labiau, kad visi asmens duomenys yra įrašyti į nedarbingumo pažymėjimo formą, nurodant asmens gyvenamąją vietą bei telefoną. Šiuos duomenis turėjo ir ieškovas.
Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad pacientus į GKK posėdį turi iškviesti gydytojas ir apie tai pažymėti asmens ambulatorinėje kortelėje, nes taip jau buvo susiklosčiusi praktika (T.2,b.l.5-6), be to tai įpareigoja tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos Sutarties (dėl teisės išduoti elektroninius nedarbingumo pažymėjimus) 3.2 punktas, kuriuo vykdydamos sutarties sąlygas šalys turi vadovautis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kt. įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro, Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymais bei kitais teisės aktais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.V-306 „Dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės ) pašalpų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų, žalos atlyginimo skyrimo ir mokėjimo, nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, draudimo sumų apskaičiavimo bei nedarbingumo kontrolės taisyklių patvirtinimo‘‘ (toliau VSDFV direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. V-306) 55 punktas (T.1,b.l.158-184).Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad VSDFV direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-306 negalima surasti nei Sodros internetiniame puslapyje, jis neskelbtas Valstybės žiniose, jo negalima surasti kituose internetiniuose puslapiuose, kuriuose skelbiami teisės aktai (T.2,b.l.5-6). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė R. M. nurodė, kad minėtas direktoriaus įsakymas buvo išsiųstas atsakovei , tačiau įrodymų apie įsakymo įteikimą atsakovui nebuvo pateikta. Be to ir VSDFV direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-306 55 punktas numato, kad asmenį apie jo sveikatos būklės bei darbingumo vertinimą artimiausiame GKK posėdyje informuoja jį gydantis gydytojas apsilankymo metu, o kai asmenį apie jo iškvietimą darbingumo patikrinimui į GKK informuoja teritorinis skyrius ,asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir asmenį gydantis gydytojas apie asmens iškvietimą darbingumo patikrinimui į GKK informuojami faksu, elektroniniu paštu ar kitu sutartyje numatytu būdu. Tuo paneigtinas ieškovo motyvas, kad tiek jų sudarytoje Sutartyje, tiek ir VSDFV direktoriaus 2010 m. liepos 21 d. įsakyme Nr. V-306 yra nurodyta gydytojų privaloma pareiga informuoti apie ieškovo teikimą atvykti pasitikrinti darbingumo į GKK. Teikimuose nurodyti asmenys tik buvo supažindinami su ieškovo kvietimu atvykti pasitikrinti darbingumo į GKK.
Lietuvos Respublikos Ligos ir Motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip teisės aktų nustatyta, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 36 punktas numato, kad asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip nustatyta teisės aktų, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Ieškovas turėjo teisę priimti sprendimą dėl asmenų elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo ir spręsti klausimą dėl paskirtos ligos pašalpos nutraukimo, todėl dėl galimai nepagrįstos ligos pašalpos išmokėjimo prisidėjo ir paties ieškovo neveikimas .
Ieškovas turėjo teisę pats iškviesti asmenis į GKK posėdžius ir informuoti atsakovą, asmenį gydantį gydytoją ir GKK. Motyvas, kad visada tai darydavo atsakovas neįrodo, kad jis tik vienas turėjo tokią pareigą, be to sveikatos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir nenumato prievolės gydančiam gydytojui privaloma tvarka nukreipti pacientą atvykti į GKK pagal ieškovo reikalavimą, o gydytojai pacientus apie ieškovo teikimus tik informuodavo. Ieškovas kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, todėl turėjo imtis visų priemonių , kurias jiems suteikia teisės aktai, vykdant pažymėjimų išdavimo kontrolę. Ieškovas buvo informuotas apie gydytojų nesutikimą privalomai rašyti pagal jų teikimus siuntimą į GKK, tačiau nesiėmė spręsti klausimo kaip tokius siuntimus suderinti, juos įforminti, užfiksuoti, bet ėmė daryti patikrinimus ir konstatuoti pažeidimus. Ieškovas neveikė tokiu būdu kaip turėjo veikti, nes pats nekvietė asmenų į GKK, pats nekonstatavo faktų, kad iškviesti pacientai neatvyko į GKK ir tuo pačiu nėra priežasties teigti, kas asmenų neatvykimas į GKK yra pagrindas skirti žalą. Byloje nėra nustatyta faktų, kad aktuose minėti pacientai buvo darbingi ar turėjo gauti pastovų nedarbingumą. Ieškovas apskaičiavo žalą, kuri nėra realiai patirta, nes asmenys buvo laikinai nedarbingi, jiems pagrįstai skirta ir išmokėta ligos pašalpa, o gydytojai tęsdami nedarbingumo pažymėjimus vykdė savo pareigą numatytą Taisyklių 9 punkte .Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų , padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos VSDF biudžetui, todėl jo ieškinys atmestinas.
Priteistina iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas atsakovui (LR CPK 93 str.1d.,98 str.). Į bylinėjimosi išlaidas įskaitytina 200 Lt , nurodytos kaip atstovavimas parengiamojo teismo posėdžio metu. Parengiamasis teismo posėdis byloje nebuvo skirtas, nes teismo nuomone papildomi pasirengimo veiksmai byloje nebuvo reikalingi, todėl jos užskaitytinos už atstovavimą teismo posėdyje (T1,b.l.49-51).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.