Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, notarei Gražinai Kazlaučiūnienei, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

1. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

2. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

3. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2021 m. kovo 8 d. mirė E. B. (2021 m. spalio 14 d. į elektroninę bylą (toliau – el. b.) pateikto dok. Nr. CBP-9051 ZIP priedai).

4. Mirusioji E. B. 2009 m. vasario 3 d. testamentu jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, visus piniginius indėlius po savo mirties paliko pareiškėjai I. Š. (2021 m. spalio 14 d. į el. b. pateikto dok. Nr. CBP-9051 ZIP priedai).

5. 1985 m. rugpjūčio 9 d. E. B. sudarė santuoką su J. B. (2021 m. spalio 14 d. į el. b. pateikto dok. Nr. CBP-9051 ZIP priedai).

6. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis E. B. vardu nuosavybės teise po santuokos sudarymo su J. B. nuo 1992 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šis turtas įgytas E. B. ir J. B. santuokos metu (2021 m. spalio 14 d. į el. b. pateikto dok. Nr. CBP-9051 ZIP priedai).

7. J. B. mirė 1998 m. gruodžio 31 d., būdamas santuokoje su E. B., vaikų neturėjo. Po jo mirties dėl paveldėjimo byla užvesta nebuvo (2021 m. spalio 14 d. į el. b. pateikto dok. Nr. CBP-9051 ZIP priedai).

8. Mirusios E. B. gyvenamoji vieta nuo 1986 m. iki jos mirties buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius (2021 m. spalio 14 d. į el. b. pateikto dok. Nr. CBP-9051 ZIP priedai).

9. 2021 m. kovo 22 d. pareiškėja I. Š. pateikė Klaipėdos miesto 10-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikėjos E. B. palikimo priėmimo.

10. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėja E. B., iki savo sutuoktinio J. B. mirties 1998 m. gruodžio 31 d., gyveno kartu su juo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, po sutuoktinio mirties toliau gyveno šiame bute iki pat savo mirties 2021 m. kovo 8 d., ir jį valdė kaip savo.

11. 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

12. Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

13. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 1998 m. gruodžio 31 d. mirus E. B. sutuoktiniui J. B. baigėsi bendroji jungtinė E. B. ir J. B. kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

14. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog E. B. turėjo teisę paveldėti mirusiojo J. B. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 punktas,), tačiau ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad E. B. po J. B. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą J. B. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. B., mirusi 2021 m. kovo 8 d., priėmė savo sutuoktinio J. B., mirusio 1998 m. gruodžio 31 d., palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

17. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos I. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, notarei Gražinai Kazlaučiūnienei, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2021 m. kovo 8 d., po savo sutuoktinio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m. gruodžio 31 d., priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.