Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-28-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
II-28-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00257-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-28-1072/2019Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00257-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 28 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinį skundą padavusiam asmeniui O. R. R.,administracinį skundą padavusio asmens atstovui advokatui A. M.,suinteresuotam asmeniui, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, A. O.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. R. R. skundą dėl 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 88-ANR_N-2314-2018.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 18 d. nutarimu 88-ANR_N-2314-2018 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal O. R. R. pateiktą skundą, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo požymių turinti veika.

Šalies argumentai

O. R. R. nesutikdama su Skundžiamu nutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą, prašydama atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 108 straipsnį. Pareiškėja skunde pažymi, kad pareigūnai visiškai neteisingai traktavo tai, jog neva tarp jos ir A. O. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Tokią išvadą pareigūnai daro remdamiesi išimtinai A. O. parodymais, neva pareiškėja pareiškime išvardintus daiktus jam padovanojo, nors pati O. R. R. kategoriškai teigia, jog jie buvo iš jos pavogti. Todėl lieka visiškai neaišku, kodėl ir kokiais papildomais objektyviais duomenimis vadovaudamiesi pareigūnai daro tokią išvadą ir besąlygiškai priima būtent A. O. pateiktą versiją kaip tikrą, ja nei kiek neabejodami, nevertindami jos kritiškai, kaip galimos gynybos pozicijos. Atliekant tyrimą visiškai nesiaiškinta, kokia teisine forma buvo padaryta dovanojimo sutartis ir kas tokios sutarties sudarymą galėtų patvirtinti. Skundžiamame nutarime taip pat nieko nesakoma ir apie O. R. R. duotus A. O. 100 eurų, kuriuos, po to, kai A. O. sudaužė brangų sieninį laikrodį ir senovinio šviestuvo gaubtą, kurie buvo senoviniai ir turėjo pakankamą vertę, kad būtų pradėta administracinė ar net baudžiamoji teisena, O. R. R. pareikalavo grąžinti. Tyrėjai nieko nepasisakė, kodėl šioje A. O. veikoje neįžvelgė vagystės požymių, juk jis už padarytą žalą neatsilygino. Todėl manytina, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai turėjo aiškintis, ar nepadaryta veika, turinti nusižengimo ar nusikaltimo požymių. Apie pareiškėjos minimas aplinkybes galėjo pasisakyti ir tie savivaldybės darbuotojai, kurie paties A. O. teigimu dalyvavo vykdant O. R. R. iškeldinimą. Tačiau jie nėra nustatyti ir apklausti, nors Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas įpareigoja tyrimą atlikti išsamiai ir nešališkai. Taip pat nebuvo apklausta ir A. O. žmona, kuri taip pat dalyvavo visuose šiuose įvykiuose, naudodamasi proga nuolat prašė iš pareiškėjos įvairių kokybiškesnių ir brangesnių daiktų ir, iš esmės, vadovavo visiems savo vyro veiksmams. Skunde nurodoma, kad O. R. R. paaiškinimai buvo surašyti paties tyrėjo ir paaiškinimų turinys neatitinka jos išsakytos pozicijos. Paaiškinimai jai perskaityti nebuvo, ji pati, turinti akių negalią (akys buvo operuotos) perskaityti labai smulkaus tyrėjo rašto nesugebėjo, todėl pasirašė savo paaiškinimus tik pasitikėdama policijos pareigūnu, vykdžiusiu jos apklausą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad O. R. R. skundas yra nepagrįstas, prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog 2018 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariate buvo gautas O. R. R. prašymas Nr. 10-AP-l 1481, apie tai, kad jos pažįstamas asmuo, vardu A., perkraustydamas jos daiktus, dalį daiktų pasisavino ir negrąžina. O. R. R. prašė padėti susigrąžinti visus daiktus ir pinigus (b. l. 12). Kadangi iš prašyme išdėstyto turinio nebuvo galima suprasti detalių įvykio aplinkybių, todėl 2018 m. rugsėjo 19 d. iš O. R. R. buvo paimtas paaiškinimas. Paaiškinime O. R. R. nurodė, kad 2018 metų rugsėjo mėnesį buvo priverstinai iškraustyta iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kitą butą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Kadangi pati savo daiktų pervežti iš vieno buto į kitą dėl sveikatos būklės negalėjo, todėl jai tai padaryti padėjo pažįstamas vardu A., kaip vėliau nustatyta A. O., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pervežant daiktus minėtas asmuo dalį daiktų pasisavino ir jų negrąžino. Be to ji jam davė 100 eurų už tai, kad jis naujame bute pataisytų televizoriaus anteną, įstatytų balkono grotas ir pakabintų karnizą, tačiau jis šių darbų neatliko(b. l. 12). Apklausus A. O., šis paaiškino, kad O. R. R. pažįsta maždaug apie 4 metus. Ji jam nėra draugė, o tik pažįstama. Šių metų rugpjūčio mėnesio viduryje ji paskambinusi paprašė pagalbos, o būtent, kad jis jai padėtų persikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jis geranoriškai sutiko jai padėti. Maždaug savaitės laikotarpyje, perkraustant daiktus, jis savo automobiliu su priekaba padarė apie 5 reisus. Bekraustant O. R. R. jam davė 100 eurų grynųjų pinigų sakydama, kad jie yra už pagalbą, bei padovanojo daiktus, sakydama, kad ji jaučiasi skolinga, be to, jai tie daiktai nereikalingi. Pasak A. O. O. R. R. jam padovanojo: praimtų dažų grindims, kurie buvo 12 litrų tūrio talpoje; praimtų dažų fasadui, kurie buvo 12 litrų tūrio talpoje; apie 3 kg. praimto cemento maišelį; nepilną glaisto kibirėlį apie 2 kg; įvairaus dydžio lentas apie 15 vnt.; dvi spintos šonines dalis; kriauklę; medinius karnizus 2 vnt.; plačią lakuotą apie 2,5 m ilgio lentyną; 2 grėblius mediniais kotais; 2 šakes; metalinį senovinį pjautuvą; dalgį; metalinį kibirą, kuriame buvo sudėti įvairūs smulkus daiktai t. y. veržlės, varžtai, atsuktuvai, adatos, spynos; senoviškus kočėlus skirtus rūbams skalbti; aliuminį turistinį apie 3 litrų talpos puodą; aliuminį nedidelį apie 2 litrų bidonėlį; metalinę senovišką spyną; metalinės senoviškos žirkles šakų karpymui; gartraukio plieninį vamzdį. Kitomis dienomis jis jai toliau padėjo kraustytis. Perkraustant daiktus, jis netyčia sudaužė sieninį laikrodį ir senoviško šviestuvo gaubtą, todėl nuo to laiko jų tarpusavio santykiai pasikeitė. Jis jai siūlė pabandyti sutaisyti sudaužytą sieninį laikrodį, bet ji atsisakė. Po kelių dienų, ji paskambinusi pareiškė, kad jis jai grąžintų visus daiktus, kuriuos padovanojo bei 100 eurų. Tai išgirdęs jis atsakė, kad dovanotus daiktus grąžins, o apie pinigus nieko neatsakė. Dėl pinigų grąžinimo A. O. nurodė, kad jų negrąžins, nes jai yra daug padėjęs. Taip pat A. O. nurodė, kad dovanotus daiktus per keletą sykių nuvežė jai adresu (duomenys neskelbtini). Dalį daiktų nunešė į jos butą, kitus daiktus paėmęs iš jos rūsio raktus, sudėjo jai priklausančiame rūsyje. Maždaug po dviejų savaičių, jis dar jai atvežė dažus ir glaistą, kuriuos paliko prie jos buto durų ir ją apie tai informavo (b. l. 12-13). Papildomai tikslinant aplinkybes ir papildomai apklausus O. R. R., ši patvirtino, kad A. O. daiktus buvo padovanojusi, o paskui supykusi reikalavo juos grąžinti. Taip pat nurodė, kad daiktai jai per keletą kartų buvo grąžinti. Ar A. O. grąžino jai visus daiktus, O. R. R. nurodė nežinanti, kadangi tiksliai nepamena, kiek ir kokių daiktų buvo padovanojusi. Taip pat O. R. R., apklausos metu nurodė, kad parodyti rūsyje sudėtų daiktų negali, nes rūsys pilnai užkrautas įvairiais daiktais (b. l. 12-13). Atsiliepime į skundą nurodyta, kad skundo argumentas, sietinas su tuo, kad pareigūnai visiškai neteisingai traktavo tai, jog taip pareiškėjos ir A. O. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir, kad tokią išvadą pareigūnai daro vadovaudamiesi išimtinai A. O. parodymais, neva pareiškėja pareiškime išvardintus daiktus jam padovanojo, nors pati O. R. R. kategoriškai teigia, jog jie buvo iš jos pavogti, yra neteisingas. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad tyrimo metu tikslinant aplinkybes O. R. R. buvo apklausta net du kartus ir sprendimas priimtas įvertinus abiejų šalių parodymus. Atsiliepime į skundą kaip neteisingas nurodytas argumentas, jog atliekant tyrimą, visiškai nesiaiškinta, kokia teisine forma buvo padaryta dovanojimo sutartis ir kas tokios sutarties sudarymą galėtų patvirtinti. Kadangi dovanojimo faktą apklausų metu patvirtino abi šalys, o kokios formos sutartis buvo sprendimo priėmimui, reikšmės neturi. Dėl argumentų, jog tyrėjai nieko nepasisakė, kodėl A. O. veikoje neįžvelgė vagystės požymių, kai už padarytą žalą neatsilygino, atsiliepime nurodyta, kad pagal teisės doktriną, vagystė yra svetimo turto pagrobimas, kai šią veiką darantis asmuo turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. Tyrimo metu A. O. nurodė, kad 100 eurų, jam R. R. davė už pagalbą, o O. R. R. nurodė, kad 100 eurų minėtam asmeniui davė už tai, kad jis naujame bute pataisytų televizoriaus anteną, įstatytų balkono grotas ir pakabintų karnizą. Iš šių faktinių aplinkybių yra aiškiai matyti, kad visgi pinigus O. R. R. pati davė A. O. už tam tikras paslaugas ar pagalbą, todėl akivaizdu, kad jokių vagystės požymių įvykyje nėra. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad O. R. R. su A. O. dėl duotų pinigų ir dovanotų daiktų (kuriuos A. O. yra grąžinęs O. R. R.) yra sudarę žodinius sandorius, dėl kurių kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodoma, kad tam, jog asmeniui kiltų administracinė ar baudžiamoji atsakomybė dėl turto sugadinimo yra būtini šią veiką kvalifikuojantys požymiai. Vienas iš požymių, subjektyvioji pusė, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas turtas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Tiriamu atveju iš surinktų duomenų matyti, kad daiktai buvo sugadinti jų perkraustymo metu ir neturint tyčios juos sugadinti, todėl nei administracinės atsakomybės, nei baudžiamosios atsakomybės klausimas nespręstinas, o atsiradusi žala iš kaltininko gali būti išieškota civilinio proceso tvarka. Kadangi aplinkybės, kad veika negali būti kvalifikuojama nei kaip administracinis nusižengimas, nei kaip nusikalstama veika, buvo nustatytos anksčiau nei paaiškėjo daiktų vertė, todėl jos aiškinimasis toliau neteko prasmės, nes tai būtų buvę pertekliniai veiksmai. Skunde minimų savivaldybės darbuotų apklausos taip pat butų buvę pertekliniai veiksmai, kadangi sprendimui priimti jau pakako ir abiejų šalių duotų paaiškinimų. Atsiliepime Institucija nurodė, kad O. R. R. apklausas vykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas T. P.. Apklausos veiksmai buvo atlikti tinkamai ir nepažeidžiant ANK 594 straipsnio reikalavimų. Iki šių veiksmų atlikimo T. P. nepažinojo O. R. R., todėl negalėjo turėti kokių nors motyvų užrašyti O. R. R. paaiškinimų, neatitinkančių jos išsakytos pozicijos. O. R. R. išsakyta pozicija yra taktinis būdas pakeisti prieš tai duotus savo parodymus, siekiant pakeisti jai nepalankų ne teismo tvarka priimtą sprendimą (b. l. 12-14).

Pareiškėja teisme skundą palaikė ir parodė, jog teismo sprendimu buvo iškeldinta iš vieno socialinio būsto į kitą, turėjo labai mažai laiko persikraustyti, o kadangi pažinojo A. O., paprašė jo pagalbos. A. O. sakė, jog dėl silpnos jos sveikatos jai sodas nereikalingas, todėl už pagalbą išsikas gervuogių krūmus. Ji sode buvo ir tų krūmų jau dabar neberado. Taip pat davė jam vieną šimtą eurų, kad iš iškeldinamo buto perkeltų į naująjį grotas ir anteną. Perkraustydamas jos daiktus A. O. elgėsi nesąžiningai, negrąžino visų jai priklausančių daiktų, dalį jų pasisavino. Dalies jų pasigenda iki šiol. Iki teismo posėdžio pastebėjo policijai nenurodytų dviejų lovatiesių, audinio patalynei siūti, atkreipia teismo dėmesį, kad kraustantis paskui ją sekiojo A. O. žmona, ėjo kartu į parduotuvę, stovėjo už nugaros, tikėtina, kad pamatytų, kiek ji turinti pinigų. O. R. R. parodė, kad A. O. už pagalbą atliekant atitinkamus darbus, t. y. pakabinant televizoriaus anteną, įstatant balkono grotas, pakabinant karnizą, davė 100 eurų, tačiau A. O. nei atliko minėtus darbus, nei grąžino jam duotus pinigus. Kai ji pareikalavo grąžinti jam padovanotus daiktus, jis atvežė prie jos durų menkaverčių daiktų pilnas dėžes, bet ji, pavyzdžiui, davusi geras lentas, o ne lentgalius, todėl mano, kad A. O. tas dėžes turi išsivežti, o atvežti geras lentas. Be to, A. O. perkraustydamas sudaužė senovinį laikrodį bei jos vestuvių proga gautą dovaną – šviestuvo gaubtą. O. R. R. mano, kad A. O. niokodamas jos daiktus elgėsi tyčia. Tuo metu dar buvo A. O. žmona. O. R. R. taip pat parodė, kad dalį perkraustymo darbų atliko ir iš savivaldybės atsiųsti darbuotojai, bet ne kartu su A. O.. Jų darbu ji taip pat nėra patenkinta, nes nebuvo atidūs, nesaugojo daiktų, pavyzdžiui dabar maiše rado suglamžytas savo striukes. Iš karto nesikreipė į policiją, nes skubėjo persikraustyti. Teismo prašė skundą tenkinti.

A. O. teisme parodė, kad pažįstamai O. R. R. paprašius pagalbos persikraustant jis sutiko padėti. Už persikraustymą jis gavo 100 eurų, kurių iš pradžių jis nenorėjo imti, tačiau įvertinęs, kad teko ne kartą vežti daiktus, be to O. R. R. prašo pagalbos kuriantis naujame būste, tuos pinigus (kaip atlygį) priėmė. Taip pat O. R. R. siūlė paimti nebereikalingus jai daiktus, jis juos grąžino, kai tik ji pareikalavo. A. O. pripažino, kad dedant daiktus jis netyčia įskėlė O. R. R. priklausančio skaitmeninio laikrodžio stiklą, siūlė suklijuoti, bet ji nesutiko, taip pat supyko, kad nuimant seną šviestuvo gaubtą, jis netyčia sudužo. Po šio įvykio O. R. R. nusiminė, bet jokio konflikto nebuvo, kraustymas vyko toliau, į policiją nesikreipė. Konfliktas kilo praėjus kuriam laikui, kai A. O. negalėjo atvykti pas O. R. R. sutartu laiku. Tuomet O. R. R. pareikalavo grąžinti visus jam dovanotus bei kitus paliktus saugoti pas jį daiktus, kuriuos jis grąžino. Taip pat prašė grąžinti jam duotus 100 eurų, kuriuos jis atsisakė grąžinti, nes atliko kraustymo darbus, už kuriuos ji atsilygino.

Iš O. R. R. paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį jai persikraustant į kitą butą, jos turėtus daiktus padėjo pervežti pažįstamas asmuo. Minėtas asmuo, padėdamas pervežti daiktus, dalį jų pasisavino ir negrąžino. Be to, O. R. R. nurodytam asmeniui davė 100 eurų, už tai, kad jis pakabintų televizoriaus anteną, įstatytų balkono grotas bei pakabintų karnizą, tačiau minėtų darbų tas asmuo neatliko. O. R. R. tam asmeniui, kuris padėjo jai persikraustyti, padovanojo kelis daiktus, kuriuos vėliau liepė grąžinti. Pareiškėja negalėjo parodyti, kokie daiktai jai grąžinti, nes nepamena, kiek tiksliai daiktų yra padovanojusi (ROIK: 18091696361, b. l. 4, 5).

Šalies argumentai

A. O. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio viduryje O. R. R. kreipėsi į jį, prašydama padėti persikraustyti. A. O. sutiko padėti ir maždaug savaitės laikotarpyje perkraustant daiktus jis savo automobiliu padarė apie 5 reisus. Kraustymo darbus A. O. atliko kartu su butų ūkio darbuotojais. Dalį daiktų A. O. pakavo pats, kita dalis daiktų buvo rūsyje. O. R. R. A. O. davė 100 eurų, sakydama, kad jie yra už pagalbą bei padovanojo daiktų, nurodydama, kad jaučiasi skolinga bei tie daiktai jai yra nereikalingi. A. O. nurodė daiktus, kuriuos jam O. R. R. padovanojo. A. O., atlikdamas perkraustymo darbus, netyčia sudaužė sieninį laikrodį ir senoviško šviestuvo gaubtą. Nuo to laiko jo ir O. R. R. santykiai pasikeitė. O. R. R. pareikalavo grąžinti 100 eurų, kuriuos buvo davusi už pagalbą, bei dovanotus daiktus. A. O. sutiko grąžinti jam dovanotus daiktus, tačiau duotų pinigų grąžinti nenorėjo, nes jautėsi daug padėjęs. Dovanotus daiktus A. O. O. R. R. grąžino tą patį mėnesį, kai vyko perkraustymo darbai. Dalį daiktų sunešė į O. R. R. butą, o kitą dalį – į rūsį. A. O. nurodė, kad jo namuose yra dalis likusių O. R. R. daiktų, kuriuos taip pat norėtų jai grąžinti (ROIK: 18091696361, b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu buvo atisakyta pradėti administracinio nusižengimo tyrimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje.

ANK 108 straipsnis numato, jog vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtis – tai visuma jo požymių, susidedančių iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai, jeigu bent vieno jų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Analizuojant komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis). Toki būdu, įvertinus O. R. R. paaiškinimus, jog ji buvo sutarusi su A. O., jog jam padovanos dalį savo daiktų ir juos laisva valia jam perleido (ROIK: 18091696361, b. l. 5), bei už paslaugas davė 100 eurų atlygį (ROIK: 18091696361, b. l. 4), darytina išvada, jog A. O. veiksmai, kai jis pasiėmė pareiškėjos daiktus bei paėmė žadėtą 100 eurų atlygį, neatitinka ANK 108 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Iš bylos medžiagos bei pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nėra aišku, kiek ir kokius daiktus A. O. yra paėmęs ir negrąžinęs, kadangi pareiškėja negali jų įvardinti. Pareiškėja teisme pripažino, kad dovanojo dalį nereikalingų daiktų, bet supykusi nori juos atgauti, o grąžintus jai laiko menkaverčiais, ne tais kuriuos dovanojo. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog O. R. R. Institucijoje buvo apklausta ne kartą, duodama paaiškinimus, ji patvirtino, jog A. O. daiktus buvo dovanojusi, tačiau juos atsiimti nusprendė tik tuomet, kai susipyko su A. O. (18091696361, b. l. 5). Pareiškėja teisme pripažino, jog A. O. pinigus – 100 eurų davė už paslaugas, kurios, jos manymu, nebuvo atliktos pagal susitarimą. Taip pat pripažino, kad negali nurodyti dingusių daiktų, nes jų pasigenda iki šiol. Pažymėjo, kad perkraustant jos turtą dalyvavo daug žmonių.

Teismo posėdžio metu O. R. R. išreiškė reikalavimą, kad A. O. atlygintų patirtą žalą dėl senovinio laikrodžio bei šviestuvo gaubto sudaužymo, būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už turto sugadinimą. Parodė, jog mano, kad A. O. tyčia sugadino jos laikrodį ir šviestuvą, bet pripažįsta, kad į policiją nesikreipė, nes reikėjo kraustytis ir nebuvo tam laiko. Teismo posėdžio metu A. O. patvirtino, jog vykdant perkraustymo darbus netyčia buvo sudaužytas laikrodis bei šviestuvo gaubtas, tačiau jam pasisiūlius juos sutaisyti, O. R. R. atsisakė.

Pagal ANK 115 straipsnį tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. O. senovinį laikrodį bei šviestuvo gaubtą sudaužė, pripažino, nurodė, jog tai įvyko vykdant perkraustymo darbus, todėl tyčios jo veiksmuose nebuvo. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas padarė teisingą išvadą, kad, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nagrinėjamu atveju nėra padarytas administracinis nusižengimas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad O. R. R. ir A. O. sudarė žodinį susitarimą, kurio pagrindu A. O. įsipareigojo padėti O. R. R. atlikti persikraustymo ir kitus remonto darbus, o O. R. R. už tai jam padovanojo atitinkamus daiktus (ROIK: 18091696361, b. l. 1, 6) bei davė 100 eurų, sprendžia, jog tarp minėtų asmenų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Teismas vertina, jog šiuo metu tarp A. O. ir pareiškėjos kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių administracinio nusižengimo padarymu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-85/2013).Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tarp šalių susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, o turto pasisavinimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių duomenų, remiantis kuriais būtų galima konstatuoti A. O. veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių, nėra. Vien tik pareiškėjos O. R. R. siekis patraukti A. O. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, nesudaro pagrindo A. O. veiksmus vertinti kaip turto pasisavinimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad O. R. R. dėl jos pažeistų materialinių subjektinių teisių, t. y. prarastų daiktų bei negrąžintų 100 eurų, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visas reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti pradėti administracinę teiseną. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti O. R. R. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutarė:

Skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė