- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- II-99-137/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Pažeidėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,
sekretoriaujant J. Žylienei, L. Davenienei, D. Dubakienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. L. bei jo atstovui adv. padėjėjui T. B.,
išnagrinėjusi G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos poskyrio (toliau – Vilniaus rajono PK) 2012 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-1764792-12,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Elektrėnų PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. L. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 22 d., 7.30 val., Vilniaus rajone, kelio Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė 13 kilometre vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 9, 141.3, 145.3 p. reikalavimus, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir pradėjo lenkti kitą transporto priemonę, kai matomumas kelio posūkyje blogas, dėl ko privertė priešinga kryptimi važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į dešinę, o lenkiamo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukti į kelkraštį, siekiant užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą, t. y. kaip padariusiam ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą,
Vilniaus rajono PK 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 57N-1764792-12 G. L. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. ir nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirta 600 Lt bauda su atėmimu teisę vairuoti transporto priemones 3 (trims) mėnesiams.
Šalies argumentai
G. L. skunde teismui prašo panaikinti 2012 m. birželio 26 d. nutarimą, nes buvo nubaustas nepagrįstai. Nurodo, kad jam inkriminuotas pažeidimas yra grindžiamas tik dviem įrodymais, t. y. Elektrėnų PK viršininko A. G. 2012-05-22 tarnybiniu pranešimu ir liudytojo E. U. paaiškinimu. Kadangi eismo įvykyje dalyvavo tris automobiliai, jis mano, kad nepagrįstai nebuvo nustatytas ir kitų automobilių greitis, nors jis to ir prašė. A. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad kelio ruože blogas matomumas, kad jis vairuodamas automobilį ,,VW PASSAT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatęs priešais atvažiuojantį krovininį automobilį ,,RENAULT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kelio posūkyje staiga pradėjo lenkti jo vairuotas automobilis, kirsdamas ištisinę liniją, kad pareigūnas, siekdamas išvengti susidūrimo su jo vairuojamu automobiliu turėjo staigiai stabdyti ir vairą sukti dešinėn, neatitinka tikrovės. Minimas kelias yra ganėtinai siauras, tik dviejų eismo juostų, neturintis kelkraščio, todėl pagal pareigūno aiškinimą, t. y. vienu metu stabdydamas ir sukdamas vairą jis turėjo mažų mažiausiai atsitrenkti į apsauginį kelio užtvarą arba nuvažiuoti nuo kelio. Jo vairuojamam automobiliui pradėjus lenkti krovininį automobilį, matomumas buvo apie 500 metrų judėjimo kryptimi, o lenkimo manevro nebaigė, nes pamatė iš toli priešais atvažiuojančio automobilio šviesas, be to pradėjus lenkti ir išvažiavus į priešingo eismo juostą, krovininis automobilis nuokalnėn pradėjo didinti greitį. Be to neteisingai nurodyta, kad jis sutiko su pažeidimo padarymu. Liudytojo E. U. paaiškinimas taip pat neatitinka tikrovės, nes jei jis būtų stabdęs, jis negalėtų grįžti nebaigęs lenkimo manevro, o jei krovininis automobilis būtų staiga stabdęs ir sukęs vairą į dešinę, jis šioje kelio vietoje būtų tiesiog nuvažiavęs nuo kelio, nes šis yra siauras.
Atsiliepimas
Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija atsiliepime pažymėjo, kad G. L. vairavimo pobūdis buvo kvalifikuotas būtent kaip pavojingas vairavimas, nes atlikdamas lenkimo manevrą jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, jų turtui, bei eismo saugumui, kadangi kitiems eismo dalyviams nesiėmus veiksmų išvengti susidūrimo su G. L. vairuojamu automobiliu, kelyje galėjo įvykti eismo įvykis, kurio metu galėjo nukentėti ir kartu važiavę G. L. mažamečiai vaikai. Byla buvo išnagrinėta objektyviai, ištirti visi įrodymai. G. L. Lietuvos policijos generaliniam komisarui pateikė skundą dėl 2012-05-22 įvykio, kuriame nurodė aplinkybes beveik analogiškas skunde išdėstytoms. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs G. L. skundą, nustatė, kad jo tyrimo metu, Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato pareigūnų veiksmuose, tarnybinio nusižengimo sudėties požymių nenustatyta, nes A. G., pastebėjęs daromą administracinį teisės pažeidimą, turėjo teisę ir pareigą sustabdyti G. L. vairuojamą automobilį bei rinkti įrodymus. Posėdžio metu institucijos atstovė palaikė atsiliepimą, o skundą prašė atmesti jame nurodytais pagrindais.
Šalies argumentai
G. L. teismo posėdyje paaiškino, kad vairuodamas automobilį pradėjo lenkti tą pačia kryptimi važiavusį krovininį automobilį, tačiau jam nebaigus lenkimo, krovininis automobilis pradėjo didinti greitį. Kai jis pradėjo manevrą ištisinės linijos nebuvo, o vėliau galimai ji ir prasidėjo. Posūkio kelyje nebuvo, o tik ilgas apie 1 km ilgio lankstas. Pamatęs priekyje kito atvažiuojančio automobilio šviesas sumažino greitį ir nebaigęs lenkimo grįžo atgal. Priešais atvažiuojantis automobilis, kai jis jį pastebėjo, buvo 50 metrų atstumu, kad jis buvo priverstas stabdyti nematė. Kurį laiką važiavo paskui krovininį automobilį, o po to jį aplenkė.
Liudytojas E. U. posėdyje paaiškino, kad bevažiuodamas krovininiu automobiliu iš Kauno į Vilnių pastebėjo, kad įkalnėje ir esant posūkiui bei ištisinei ženklinimo linijai jį bando aplenkti automobilis ,,Opel Astra“. Tuo metu iš priekio atvažiuojantis automobilis buvo jau ties jo vairuoto sunkvežimio priekiu. Supratęs, kad automobilis ,,Opel Astra“, kuris buvo jam iki pusės aplenkęs jo vairuotą automobilį, nespės jo aplenkti,- buvo priverstas staiga stabdyti ir trauktis į kelkraštį. Taip pat matė, kad pradėjo stabdyti ir iš priekio atvažiuojantis automobilis. Tuo metu Opel Astra“ nebaigęs lenkimo irgi staiga stabdė ir grįžo atgal už jo. Situacija buvo sudėtinga, nes jo automobilis buvo pakrautas 24 tonų kroviniu ir jei būtų išvažiavęs į kelkraštį, galėjo apvirsti. Be to, kelias buvo siauras, matomumas ne blogas, o už jo 15 m. ilgio krovininio automobilio važiavusiam ,,Opel Astra“ automobilio vairuotojui , pradedant lenkti turėjo išvis nieko nesimatyti kas priekyje. Tai, kad jis turėjo staiga stabdyti matyti ir iš tachografo parodymų, kur vienoje vietoje jo automobilio greitis nukritęs beveik iki nulio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, ATPK 124² str. 1 d. pažeidimas gali būti padaromas dviem alternatyviomis veikomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją.
Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo taisykles. G. L. buvo inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 8, 9, 141.3, 145.3 punktų pažeidimai. Kelių eismo taisyklių 8 punkte yra nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 141.3 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o 145.3 o punkte – kad 145.3. lenkimas draudžiamas kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias.
Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad G. L. vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir pradėjo lenkti krovininį automobilį ,,RENAULT“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai matomumas kelio posūkyje blogas, dėl ko privertė lenkiamo automobilio vairuotoją E. U. staigiai stabdyti ir sukti į kelkraštį, o priešinga eismo kryptimi važiuojančio automobilio ,,VW PASSAT“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją A. G. staigiai stabdyti ir sukti į dešinę. G. L. pripažino, kad pradėjo lenkti krovininį automobilį, tačiau manevro nebaigė, nes pamatė priekyje priešpriešine kelio juosta atvažiuojantį automobilį ir grižo už lenkto automobilio, o aplenkė jį vėliau, kad jam pradedant lenkimo manevrą kelio matomumas buvo geras ir kad kelyje nėra jokio posūkio. Tačiau skundo nagrinėjimo metu teisme liudytojas E. U. patvirtino, kad vairuodamas krovininį automobilį ,,RENAULT“ kelyje, kuris yra siauras ir kuriame matomumas nėra labai geras pastebėjo, kad įkalnėje ir esant posūkiui bei ištisinei ženklinimo linijai jo ilgą ir sunkai pakrautą automobilį bando aplenkti automobilis ,,Opel Astra“. Todėl pats matydamas jam ir lenkiančiam automobiliui iš priekio atvažiuojanti automobilį ,,VW PASSAT“ bei supratęs, kad jį lenkiantis automobilis nespės pabaigti manevro nesusidūręs, buvo priverstas staiga stabdyti ir trauktis į kelkraštį. Jis matė, kaip staiga stabdė ir iš priekio atvažiuojantis automobilis. Jo vairuojamas automobilis buvo pakrautas 24 tonų kroviniu, todėl jei būtų išvažiavęs toliau į kelkraštį, dėl susidariusios situacijos galėjo apvirsti. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: paties G. L. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis pripažino lenkęs automobilį kelio vingyje; Elektrėnų policijos komisariato pareigūno A. G. 2012-05-22 tarnybinis pranešimas, kad vairuodamas automobilį ,,VW PASSAT“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė priešais atvažiuojantį krovininį automobilį, kurį kelio posūkyje staiga pradėjo lenkti automobilis ,,OPEL ASTRA“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors toje kelio vietoje buvo blogas matomumas, o eismo juostas kelyje skyrė siaura ištisinė linija, todėl siekdamas išvengti susidūrimo su minėtu automobiliu turėjo staigiai stabdyti ir vairą sukti dešinėn; nuotraukos, iš kurių matyti, kad kelias, kuriame G. L. norėjo lenkti krovininį automobilį yra siauras ir jame siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus; tachografo duomenimis ir UAB ,,E. C.“ paaiškinimu, kad 2012-05-22 E. U. vairuojamo krovininio automobilio greitis 7.30 val. kelyje Kernavė-Sudervė –Vilnius buvo nuo 40 iki 80 km/h.
Eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o prieš pradėdamas lenkti, privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, jam lenkti iš vis draudžiama.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad byloje išnagrinėtoje situacijoje, G. L. vairavimas, kai siaurame kelyje, kuriame eismo juostas kelyje skyrė siaura ištisinė linija, lenkiant ilgą krovininį automobilį, esant blogam matomumui dėl įkalnės ir kelio posūkio, buvo pavojingas ir kėlė grėsmę tiek jam pačiam, tiek su juo važiuojantiems keleiviams, tiek ir kitų dviejų automobilių, t. y. lenkiamo ir priešais atvažiuojančio vairuotojams, tiek kitiems eismo dalyviams. Šie jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlė pavojingą situaciją ir privertė kitus eismo dalyvius staiga stabdyti bei keisti judėjimo greitį ir kryptį, norint iš vengti eismo įvykio ir užtikrinti savo ar kitų žmonių saugumą, todėl jo veiksmai pagal ATPK 124² str. 1 d. buvo kvalifikuoti pagrįstai ir teisingai.
Taip pat apeliantas mano, kad už šio pažeidimo padarymą jam buvo paskirta neproporcinga padarytam pažeidimui administracinė nuobauda, t. y. iš esmės prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti, nes turi neįgalų vaiką.
Už ATPK 124² straipsnyje 1 d. nustatytų pažeidimų padarymą, šios normos sankcijoje yra nustatyta bauda nuo keturių iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi specialiosios teisės atėmimo nuobauda šiuo atveju nėra alternatyvi nuobauda, o turi būti skiriama privalomai kartu su bauda. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl vien dėl keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai jis yra pavojingas bei užtraukia administracinę atsakomybę. Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. už padarytą pažeidimą buvo paskirta vidutinė 600 Lt bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas, įstatymų nenurodytas, lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus apelianto pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų priimant nutarimą nebuvo ir nėra.
Atsižvelgus į tai, kad apeliantui pritaikytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas (trys mėnesiai), į jo nurodytas aplinkybes (teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą šeimos reikmėms ir neįgalaus vaiko priežiūrai) pripažintina, kad teisės vairuoti atėmimo laikas yra maksimaliai trumpas, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą, o pažeidėjo šeimos aplinkybės nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei švelninti labiau, nei skiriant minimalią nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Todėl pripažintina, kad paskirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda, atitinka jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta, nes priimant nutarimą teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, todėl skiriant jam vidutinę sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą administracinę piniginę nuobaudą bei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, ATPK 30² str. nuostatos ir proporcingumo bei teisingumo principai pažeisti nebuvo. Todėl skundas atmestinas, o Vilniaus rajono PK nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
G. L. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos poskyrio 2012 m. birželio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-1764792-12 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą