Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-47-190/2015

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso kategorija: 1-68-3-00316-2013-4

2015 m. vasario 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ar 154 str. 2 d. požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie K. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo bei apšmeižė jį pasinaudodamas visuomenės informavimo priemonėmis, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame internetiniame žinių portale www.(duomenys neskelbtini), t.y. viešai per visuomenės informavimo priemonę, 2013 m. gegužės 9 d. 09:30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ redaktorius V. V. tyčia, siekdamas diskredituoti K. P., sumenkinti jo asmenį ir pasitikėjimą juo, paskelbė savo straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris tą pačią dieną 10:43 val. minėtame portale buvo atnaujintas pavadinimu „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“, o 2013 m. gegužės 10 d. analogiško turinio publikacija išspausdinta laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, ir kuriuose buvo išdėstyti autoriui žinomai melagingi, K. P. niekinantys, jo garbę ir orumą žeminantys, pasitikėjimą juo pakertantys bei jį šmeižiantys teiginiai:

Pats straipsnis www.(duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas tikrovės neatitinkančiu, užgauliu ir tikslingai pareiškėjo garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančiu, užgauliu ir tikslingai pareiškėjo garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“;„Trimitavęs buvęs jų kolega K. P. dabar pats turės aiškintis dėl ryšių su šešėliniu pasauliu“;„ 35 metų K. P. ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje Lietuvoje puikavosi turtais, gyrėsi įtakingais ryšiais net nusikaltėlių sluoksniuose“;„Dar visai neseniai vyras vaizdingai kalbėjo apie „Pradėtą karą su įtakingų verslininkų klanu“. Jis puikuodamasis prieš aplinkinius vairavo prabangų S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį, garaže laikė dar kelias išskirtines mašinas, Kauno mariose su neaiškios praeities asmenimis mėgdavo plaukioti jachta ir gyveno milijoninės vertės name, esančiame vaizdingoje Kauno vietovėje. Dabar buvęs Kauno politikų ir verslininkų kolega yra įtariamas ryšiais su kriminalinio pasaulio autoritetais“;„Kaune plačiai sklinda kalbos, kad teisėsaugininkai iš įvairių tarnybų ne vienerius metus buvo kategoriškai atsisakę klausytis K. P. istorijų apie praeityje plėtotus verslus ir kartu dirbusius žmones iš garsios Kauno politikų, verslininkų šeimynos. Vyro patikimumu suabejojo net aukščiausio lygio teisėsaugininkai. „Pastaraisiais metais panašių istorijų mūsų šalyje yra ne viena. Tad ir šiuo atveju susidaro įspūdis, kad gelbėdamas savo užpakalį jis yra pasiryžęs bet kam“, - apie K. P. teiginius viešoje erdvėje kalbėjo savo vardo nenorėjęs atskleisti gerai žinomas pareigūnas“;„K. P. iškelta byla dėl finansinių nusikaltimų tiriama nuo 2010 metų. Prie Kauno verslininkų, politikų G. šeimos atstovo L. G. anksčiau šliejęsis, tačiau vėliau išstumtas K. P. praėjusių metų pabaigoje vienai žiniasklaidos grupei pirmąsyk prašneko, kad turįs įdomios informacijos apie minėtos šeimynos sąsajas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnu. Daugeliui sukėlė šypseną K. P. teiginiai, kad esą „su VSD darbuotoju būdavo atsiskaitoma ne tik pinigais, bet ir degalais“.Anksčiau kartu su K. P. dirbę kauniečiai kelia prielaidą, kad po trejų metų pradėti šmeižto kampaniją prieš buvusią darbovietę ir tuo pačiu bendradarbiavimą su teisėsauga K. P. nusprendė pamatęs, kad policija jam neketina padėti už abejotinos informacijos teikimą kitoje byloje."

Siekiant V. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d. , turi būti įrodyta, kad kaltinime nurodomi viešojo informavimo priemonėmis paskleisti teiginiai yra informacija, o ne autoriaus subjektyvi nuomonė, ši informacija yra neatitinkanti tikrovės, be to paniekinanti ar pažeminanti K. P. arba pakertanti pasitikėjimą juo, be to tai informacija, kaltinamojo paskleista tiesiogine tyčia, t.y. aiškiai suvokiant šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį ir siekiant paskleisti būtent tokią informaciją.

Teismas, vertindamas privataus kaltintojo kaltinime nurodomų frazių turinį, pažymėjo kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime Nr. SPR-85 ne visi K. P. nurodomi teiginiai buvo pripažinti tiesos kriterijumi patikrinama informacija arba būtent žeminančio pobūdžio informacija bei padarė išvadą, jog tam tikros V. V. straipsniuose pavartotos frazės yra autoriaus nuomonė ir negali būti laikomos šmeižtu.

Dėl kitų tam tikrų V. V. teiginių ir jų dalių, t.y. dėl K. P. ryšių su šešėliniu pasauliu ir t.t. teismas pažymėjo, jog autorius pernelyg hiperbolizavo K. P. ryšį su D. P. ir iš to neva išplaukiančias sąsajas su „šešėliniu pasauliu“, „ryšius nusikaltėlių sluoksniuose“, tačiau pagal teismų praktiką tam tikro laipsnio faktų perdėjimas (hiperbolizavimas) neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 154 str. 2 d. Be to, teismas pažymėjo, jog skleisdamas informaciją V. V. rėmėsi, jo manymu, patikimais šaltiniais – pareigūnais iš Policijos departamento, buvusiais K. P. kolegomis, apibūdinusiais K. P. gyvenimo būdą. Nors, K. P. teigimu, V. V. nepagrįstai ir tendencingai rėmėsi jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kadangi jis niekaip nėra susijęs su jokia organizuota nusikalstama veika, tačiau pagal teismų praktiką, neįsitikinimas informacijos tikrumu savaime nepatvirtina tiesioginės tyčios egzistavimo. Neįsitikinimas gaunamos informacijos tikrumu liudija neatsargią kaltės formą, kurią konstatavus atsakomybė pagal LR BK 154 str. 2 d. negalima. Tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad asmuo aiškiai suvokia skleidžiantis trikovės neatitinkančią informaciją ir to nori, tačiau teismas V. V. veikoje nenustatė tiesioginės tyčios.

K. P., įvertinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio argumentus, daro išvadą, jog teismas sutinka, kad V. V. išsakyti teiginiai jo (K. P.) atžvilgiu, turi visus nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius, išskyrus tyčią. Pirmosios instancijos teismas mano, kad V. V. neatsargiai, t.y. neįsitikinęs paskleidė nurodytą informaciją apie jį (K. P.) , o tai neįrodo, kad kaltinamasis tai padarė tyčia.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis privatus kaltintojas K. P. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, išteisintasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo privataus kaltintojo K. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendis dėl V. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., nesant veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinamas dėl teismo nuosprendyje išdėstytų kai kurių išvadų neatitikimo bylos aplinkybių.

Nors K. P. prašo pripažinti V. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d., tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog privatus kaltintojas V. V. veikoje įrodinėja kvalifikuotos nusikalstamos veikos požymius - šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę, todėl prašymas jo veiką kvalifikuoti ir pagal LR BK 154 str. 1 d. yra perteklinis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją leidžia riboti įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kurios yra susijusios ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamos tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu (Lietuvos Respublikos BK 154 ir 155 straipsniai).

Privatus kaltintojas P. P. apeliaciniu skundu prašydamas pripažinti V. V. kaltu jį apšmeižus, t.y. už tai, jog jis internetiniame žinių portale www.(duomenys neskelbtini) paskelbė straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (kuris buvo atnaujintas pavadinimu „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“) bei laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, bei juose išdėstė autoriui žinomai melagingus, jį (K. P.) niekinančius, jo garbę ir orumą žeminančius, pasitikėjimą juo pakertančius bei jį šmeižiančius teiginius, nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje padarė netinkamas išvadas, jog V. V. paskleisti teiginiai yra jo turimos informacijos įvertinimas, o taip pat, jog jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo teiginiais, tačiau pažymi, jog ne visuose privataus kaltinimo skunde nurodytuose teiginiuose yra paskleistos tikrovės neatitinkančios ir žeminančio pobūdžio žinios.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas apie kitą žmogų per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Taigi šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai : žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog V. V. pripažino, kad yra straipsnių, pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“ viešojo informavimo priemonėmis (internetinėje svetainėje ir laikraštyje), kuriuose yra išdėstyti pareiškėjo K. P. nurodomi teiginiai, autorius, ir prisiėmė atsakomybę už jų turinį.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime Nr. SPR-85 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendyje padarytomis išvadomis, jog ne visi K. P. nurodomi teiginiai pripažintini tiesos kriterijumi patikrinama informacija arba būtent žeminančio pobūdžio informacija, todėl tam tikros V. V. straipsniuose pavartotos frazės yra autoriaus nuomonė ir negali būti laikomos šmeižtu, o būtent: frazė „Kaune plačiai sklinda kalbos, kad teisėsaugininkai iš įvairių tarnybų ne vienerius metus buvo kategoriškai atsisakę klausytis K. P. istorijų apie praeityje plėtotus verslus ir kartu dirbusius žmones iš garsios Kauno politikų, verslininkų šeimynos“ K. P. garbės ir orumo požymiu yra neutrali, tokiu būdu neturi Lietuvos Respublikos BK154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėčiai būtino elemento. O jos tęsinys „Vyro patikimumu suabejojo net aukščiausio lygio teisėsaugininkai. „Pastaraisiais metais panašių istorijų mūsų šalyje yra ne viena. Tad ir šiuo atveju susidaro įspūdis, kad gelbėdamas savo užpakalį jis yra pasiryžęs bet kam“, - apie K. P. teiginius viešoje erdvėje kalbėjo savo vardo nenorėjęs atskleisti gerai žinomas pareigūnas“ atskleidžia, kaip nukentėjusįjį vertina kiti asmenys – ne straipsnio autorius, be to tai savo turiniu yra subjektyvaus pobūdžio informacija, kito asmens nuomonė apie K. P., tokiu būdu taip pat neturi šmeižimo turiniui būtino elemento. Atitinkamai frazėse „K. P. iškelta byla dėl finansinių nusikaltimų tiriama nuo 2010 metų. Prie Kauno verslininkų, politikų G. šeimos atstovo L. G. anksčiau šliejęsis, tačiau vėliau išstumtas (teiginio dalis, privataus kaltintojo laikoma žeminančio pobūdžio) K. P. praėjusių metų pabaigoje vienai žiniasklaidos grupei pirmąsyk prašneko, kad turįs įdomios informacijos apie minėtos šeimynos sąsajas su Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnu. Daugeliui sukėlė šypseną K. P. teiginiai, kad esą „su VSD darbuotoju būdavo atsiskaitoma ne tik pinigais, bet ir degalais“ autoriaus yra paskelbtas K. P. elgesio, o konkrečiai jo praeities verslo santykių ir po jų sekusių ginčų teisėsaugos institucijose su verslininkais Garbaravičiais subjektyvus įvertinimas, kuris laikytinas autoriaus nuomone, juolab tai nėra žeminančio pobūdžio nuomonė, todėl aukščiau paminėtos frazės kaip autoriaus nuomonė - negali būti laikomos šmeižtu Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. prasme.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog straipsnis www.(duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas tikrovės neatitinkančiu, užgauliu bei K. P. garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, o laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančiu, užgauliu ir privataus kaltintojo garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, be to, V. V. straipsniuose paskelbti teiginiai: „Trimitavęs buvęs jų kolega K. P. dabar pats turės aiškintis dėl ryšių su šešėliniu pasauliu“; „ 35 metų K. P. ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje Lietuvoje puikavosi turtais, gyrėsi įtakingais ryšiais net nusikaltėlių sluoksniuose“; „Dar visai neseniai vyras vaizdingai kalbėjo apie „Pradėtą karą su įtakingų verslininkų klanu“. Jis puikuodamasis prieš aplinkinius vairavo prabangų S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį, garaže laikė dar kelias išskirtines mašinas, Kauno mariose su neaiškios praeities asmenimis mėgdavo plaukioti jachta ir gyveno milijoninės vertės name, esančiame vaizdingoje Kauno vietovėje. Dabar buvęs Kauno politikų ir verslininkų kolega yra įtariamas ryšiais su kriminalinio pasaulio autoritetais“; „Anksčiau kartu su K. P. dirbę kauniečiai kelia prielaidą, kad po trejų metų pradėti šmeižto kampaniją prieš buvusią darbovietę ir tuo pačiu bendradarbiavimą su teisėsauga K. P. nusprendė pamatęs, kad policija jam neketina padėti už abejotinos informacijos teikimą kitoje byloje" buvo paskelbta ne nuomonė, o žinios, kurios gali būti patikrinamos tiesos ir tikslumo kriterijais. Šiomis žiniomis buvo pateikta informacija apie tai, kad K. P. bendrauja bei palaiko ryšius su baudžiamiesiems įstatymams priešingas veikas atlikusiais asmenimis bei sudaromas įspūdis, kad jis palankai vertina linkusius nusikalsti asmenis, o taip pat konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad K. P. prieš buvusią darbovietę yra pradėjęs šmeižto kompaniją, bendradarbiauja su teisėsauga, šių veiksmų ėmėsi todėl, kad už informacijos teikimą policija jam neketina padėti. Taigi, aukščiau minėtomis straipsnių antraštėmis bei juose dėstomais nurodytais teiginiais yra pateikiamas neigiamas asmens (K. P.) apibūdinimas, atskleidžiamas visuotinai priimtoms moralės normoms priešingas K. P. elgesys, ir jei ši informacija neatitinka tikrovės, žemina privataus kaltintojo garbę ir orumą.

Nors V. V. kaltu neprisipažino bei nurodė, kad rašydamas straipsnius pateikė savo subjektyvią nuomonę, kuri susiformavo iš pokalbių su tam tikrais šaltiniais, tačiau šaltininių neatskleidė, tik pažymėjo, jog bendravo su teisėsaugos pareigūnais bei buvusiais K. P. bendradarbiais. Tokie išteisintojo parodymai pripažintini nepagrįstais ir vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmetami. V. V., nurodydamas, jog savo nuomonę suformavo bei ją pateikė po pokalbių su kitais asmenimis, vis tik šaltinius nurodė labai abstrakčiai, todėl negali būti pripažinta, jog paskelbta informacija atitinka tikrovę. Taigi, V. V., savo straipsnių antraštėse pavadindamas K. P. „apsišaukėliu” bei juose paskelbdamas aukščiau minėtus teiginius ir paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie K. P., paniekino jį ir pažemino bei pakirto pasitikėjimą juo, nes priskyrė jam bruožus bei poelgius, diskredituojančius jį kaip asmenį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai šių teiginių nelaikė žinia, o tik autoriaus nuomone, kadangi nuomonė - tai realiai įvykusių faktų ir duomenų (ko šioje byloje nėra) vertinimas. Taip pat kolegija pažymi, jog žodis „apsišaukėlis” pripažintinas neigiamu epitetu, reiškiančiu, jog asmuo yra melagis. Reikia pažymėti, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, įstatymo 19 str. 2 d. draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, įstatymo 22 str. 8 d. 4 p. viešosios informacijos rengėjams draudžia skelbti nepagrįstus, nepatikrintus, faktais neparemtus kaltinimus, o šio įstatymo 54 str. nustatyta, kokiais atvejais viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, t.y., jeigu jis nurodė informacijos šaltinį. Tačiau V. V. šių įstatymų nuostatų nesilaikė ir neatskleisdamas neva informaciją davusių informacijos šaltinių, turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime padarytas išvadas (b.l. 26-32) dėl nagrinėjamų straipsnių bei juose dėstomų teiginių pagrįstumo, su kuriomis sutinka bei pabrėžia, jog būtent informacijos rengėjas (skleidėjas) turi įrodyti jo paskleistų žinių atitikimą tikrovei. Šiuo konkrečiu atveju V. V. teismams nepateikė jokių konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių jo straipsniuose bei jų antraštėse pateiktus teiginius.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminto kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie K. P.. Ši informacija laikytina žeminančio pobūdžio žinia. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V., straipsniuose paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria buvo pažeista K. P. garbė ir orumas, šią žeminančio pobūdžio informaciją paskleidė tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, tai darė suvokdamas, kad paskleistos žinios pažemins K. P. kaip asmenį, suprasdamas, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikėjimą juo, neigiamai paveikti jo veiklą ir to siekė, o jei to ir nesiekė, tai, būdamas redaktoriumi, privalėjo įsitikinti paskleistos informacijos teisingumu ir suvokti, kad žeminančios asmenį informacijos paskleidimas gali asmenį pažeminti ir paniekinti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pažymėtina ir tai, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo Nr. SPR-85 nei V. V., nei kiti UAB „(duomenys neskelbtini).“ ar interneto portalo www.(duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys neskundė, o atsižvelgdami į šį sprendimą publikacijas:

http:// kaunietis.(duomenys neskelbtini)/kaunas-naujienos/naujienos/apsisaukelis-is-kauno-8178/http:// www.(duomenys neskelbtini)/susije/apsisaukelis%20is%kaunohttp:// www.(duomenys neskelbtini)/naujiena/732241/apsisaukelis-is-kauno

pašalino (b.l. 33), kas suponuoja mintį, jog sutiko su sprendime padarytomis išvadomis.

Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. V. internetiniame žinių portale www.(duomenys neskelbtini) paskelbtas straipsnis tikrovės neatitinkančiu, užgauliu bei K. P. garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (kuris buvo atnaujintas pavadinimu „Kovotojo įvaizdį griauna praeities šešėliai“) bei laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ - tikrovės neatitinkančiu, užgauliu ir privataus kaltintojo garbę ir orumą žeminančiu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, be to, juose paskleisdamas apie K. P. tikrovės neatitinkančią informaciją: „Trimitavęs buvęs jų kolega K. P. dabar pats turės aiškintis dėl ryšių su šešėliniu pasauliu“; „ 35 metų K. P. ne tik gimtajame mieste, bet ir visoje Lietuvoje puikavosi turtais, gyrėsi įtakingais ryšiais net nusikaltėlių sluoksniuose“; „Dar visai neseniai vyras vaizdingai kalbėjo apie „Pradėtą karą su įtakingų verslininkų klanu“. Jis puikuodamasis prieš aplinkinius vairavo prabangų S klasės „Mercedes-Benz“ automobilį, garaže laikė dar kelias išskirtines mašinas, Kauno mariose su neaiškios praeities asmenimis mėgdavo plaukioti jachta ir gyveno milijoninės vertės name, esančiame vaizdingoje Kauno vietovėje. Dabar buvęs Kauno politikų ir verslininkų kolega yra įtariamas ryšiais su kriminalinio pasaulio autoritetais“; „Anksčiau kartu su K. P. dirbę kauniečiai kelia prielaidą, kad po trejų metų pradėti šmeižto kampaniją prieš buvusią darbovietę ir tuo pačiu bendradarbiavimą su teisėsauga K. P. nusprendė pamatęs, kad policija jam neketina padėti už abejotinos informacijos teikimą kitoje byloje, galinčią paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Teisėjų kolegija, skirdama V. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas). Byloje nėra duomenų apie V. V. asmenybę, t.y. duomenų apie jo asmenines savybes, šeimyninę ir turtinę padėtį, kadangi byla nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Bylos duomenimis patvirtinta, kad V. V. neteistas (b.l. 160), bautas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 163-168), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 174), psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 169, 171). V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu būdu, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, V. V. skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, savo dydžiu nesiekianti šiai bausmės rūšiai įstatyme numatyto vidurkio ( LR BK 47 str. 3 d. 2 p. )

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nukentėjusiojo privataus kaltintojo K. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir nuteisti jį 30 MGL, t.y. 1 129 Eur (vieno tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų) bauda.