- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2S-1220-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05731-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- BUAB „SAAS įranga“, G. B.
- Ieškovas
- BUAB „SAAS įranga“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų BUAB „SAAS įranga“ ir G. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „SAAS įranga“ patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „SAAS įranga“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia, nuo jos sudarymo momento, 2009-01-23 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. A4/2009-01-23, sudarytą tarp UAB „SAAS įranga“ ir G. B. dėl automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 19 200 Lt kainą, pripažinti generalinio direktoriaus A. M. patvirtintą automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurašymo ir likvidavimo aktą negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, taikyti restituciją, grąžinant automobilį ieškovui, o atsakovui pripažįstant teisę reikalauti iš ieškovo sumokėtų 19 200 Lt už automobilį, taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones: automobilio Audi A4 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) areštą ir draudimą atsakovui šiuo automobiliu naudotis ir jį valdyti, automobilio saugotoju paskiriant ieškovą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas grindė tuo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-10-17 raštas Nr. 04-14V-88670 patvirtina, kad po pardavimo automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus pateko į autoavarijas, todėl gali būti, kad automobilis yra netinkamas eksploatuoti. Ieškovas pažymi, jog dėl to, kad automobilis gali būti toliau eksploatuojamas, taip mažinant jo rinkos vertę, prašo uždrausti atsakovui ne tik disponuoti automobiliu, bet ir jį valdyti bei naudoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo BUAB „SAAS įranga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikym tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad šiuo metu automobilis priklauso atsakovui, kuris jį valdo ir naudojasi, todėl darytina išvada, jog neapribojus atsakovo teisių disponuoti šiuo turtu, bylos nagrinėjimo metu, jis galės būti apsunkintas arba perleistas kitiems asmenims, taip ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, todėl automobilis turi būti areštuotas, apribojant atsakovo teisę disponuoti šiuo turtu. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas nesugebėtų apsaugoti jam nuosavybės teise priklausančio turto, netenkino ieškovo prašymo dėl ieškovo paskyrimo šio turto saugotoju, o turto saugotoju paskyrė turto savininką.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas BUAB „SAAS įranga“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3- ojo apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį dalyje dėl atsisakymo perduoti saugoti ieškovui automobilį Audi A4 ir įpareigoti atsakovą perduoti saugoti ieškovui šį automobilį, kol įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti ieškovo interesus, kad priėmus teismo sprendimą būtų galima jį realiai įvykdyti. Yra nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantas nemotyvavo savo prašymo dėl turto perdavimo jam saugoti, kadangi jau ieškinyje apeliantas nurodė, jog UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-10-17 rašte Nr. 04-14V-88670 patvirtina, kad po pardavimo automobilis Audi A4 du kartus pateko į autoįvykį, tai reiškia, kad mašina gali būti nebetinkama eksploatuoti. Faktas, kad automobilis po pardavimo atsakovo jau buvo apgadintas du kartus, padidina ginčo objekto praradimo riziką. Akivaizdu, kad atsakovas yra nesąžiningas asmuo, todėl jis gali paslėpti turtą arba tyčia nepataisomai jį sugadinti, taip apsunkinant būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas gali faktiškai naudoti automobilį, taip mažindamas jo rinkos vertę, didindamas nusidėvėjimą, neigiamai veikdamas automobilio prekinę išvaizdą, sukeldamas papildomą grėsmę apgadinti transporto priemonę. Ieškovas pažymi, kad ir ginčijant sutartis, kurios yra pagrindas įsigyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, kai tą daro bankroto administratorius, tikslinga ginčijamą turtą perduoti saugoti administratoriui iki ginčo pabaigos, kadangi administratorius nėra suinteresuotas poveikiu turtui. Administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, o tai tik padidina turto apsaugos patikimumą, kadangi administratorius stengsis saugodamas kreditorių turtą, užtikrinti maksimalų turto saugumą.
Atsiliepimas
Atsakovas G. B. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3- ojo apylinkės teismo 2012-03-15 nutarties ir atsiliepimą į ieškovo BUAB „SAAS įranga“ atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3- ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgta ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, jau tada ginčijo 2009-01-23 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4A/2009-01-23 bei prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi teismas tuo metu ieškovo prašymo netenkino ir nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovas jau tuomet turėjo galimybę perleisti automobilį tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, tačiau to nepadarė. Vilniaus miesto 3- ojo apylinkės teismo nutartimi uždraudus atsakovui naudoti bei valdyti automobilį, buvo nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės bei pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principas, kuris numato, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui. Atsakovas 2010 m. spalio 1 d. yra sudaręs automobilio panaudos sutartį su UAB „Ferum trans“, todėl realiai neturi galimybės daryti įtakos automobiliui, jo valdyti bei naudotis juo.
Atsiliepimas
Atsakovas G. B. atsiliepime į ieškovo BUAB „SAAS įranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3- ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties prašo BUAB „SAAS įranga“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pateikiamas UAB DK „PZU Lietuva“ 2011-10-17 raštas, kuriame yra nurodoma, kad automobilis buvo patekęs į du autoįvykius, nepatvirtina fakto, kad automobilis į autoįvykius buvo patekęs būtent dėl atsakovo kaltės, abiem minimais atvejais automobilis į autoįvykius buvo patekęs dėl trečiųjų asmenų kaltės, o padaryti sugadinimai automobiliui buvo pilnai sutvarkyti, automobilis yra apdraustas Transporto priemonių KASKO draudimu. Atmestinas ieškovo teiginys, kad atsakovas yra nesąžiningas asmuo, todėl jis gali paslėpti turtą arba tyčia nepataisomai jį sugadinti, taip apsunkinant būsimą teismo sprendimo įvykdymą, kadangi tuo metu, kai teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir jų nepritaikė, atsakovas turėjo galimybę perleisti automobilį tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad perdavus saugoti automobilį bankroto administratoriui, tai bus patikimesnis būdas išsaugoti patį ginčo objektą ir jo esamą vertę, todėl tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo metu automobilis priklauso atsakovui, vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepanaikina atsakovo nuosavybės teisės į ginčo automobilį, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo teiginys, jog bankroto administratorius yra atsakingas už tinkamą turto naudojimą, vykdymą bei disponavimą, todėl automobilis turi būti perduotas bankroto administratoriui, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirųjų skundų argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Vienu iš atskirojo skundo motyvų atsakovas nurodo tai, jog teismas pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai suvaržė atsakovo disponavimo automobiliu teisę, pažeidė ekonomiškumo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principų, kadangi skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Be to, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovo turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.
Atsakovas nurodo, jog pareiškus pradinį ieškinį ir teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turėjo realią galimybę perleisti automobilį tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, tačiau to nepadarė. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nagrinėjamojoje byloje klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nagrinėtas vieną kartą, o tuo tarpu duomenų, kurioje byloje buvo spręstas analogiškas ieškovo prašymas taikytis laikinąsias apsaugos priemones ir kuris buvo atmestas, atsakovas skunde nenurodo bei įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti taip pat nepateikė (CPK178 str.). Be to, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko analizuodamas ir remdamasis konkrečios bylos konkrečiomis aplinkybėmis. Kiekvienu konkrečiu atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įsitikina, jog yra reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui arba egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl remtis vien pradiniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kai ieškovas patikslino savo reikalavimus bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, būtų neteisinga.
Tuo tarpu ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškinyje nurodė, jog automobilis po pardavimo atsakovo jau buvo apgadintas du kartus, padidina ginčo objekto praradimo riziką, dėl ko atsakovas yra nesąžiningas asmuo, todėl jis gali paslėpti turtą arba tyčia nepataisomai jį sugadinti, taip apsunkinant būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau vien ieškovo nurodytos aplinkybės pačios savaime negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nesant kitų konstatuotų aplinkybių. Byloje esantys duomenys tvirtina, kad areštuotas automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovui, o UAB DK „PZU“ 2011-10-17 raštas Nr. 04-14V-88670 (b.l. 9) neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobilis į autoįvykius buvo pakliuvęs dėl atsakovo kaltės ir dėl atsakovo veiksmų žymiai sumažėjo automobilio vertė. Taigi, teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovas imsis priemonių, kad nebūtų apsaugotas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, o ieškovo prašymas automobilio saugotoju paskirti ieškovą nėra pagrįstas jokiais neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais, atsakovo nesąžiningus veiksmus bei siekį minėtą automobilį per leisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti teises į jį, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėto turto saugotoju paskyrė patį jo savininką - atsakovą.
Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrįstu pagrindu taikyti ieškovo prašomas ar atsakovo prašomas panaikinti CPK numatytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atskirieji skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos iš esmės pritaikytos teisingai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.