Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-06 · Civilinė byla Nr. 2S-429-390/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
2S-429-390/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19765-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
J. N.
Ieškovas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-429-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19765-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.12.; 3.5.1.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2075-752/2014 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui J. N. dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė M. P. 2015-10-20 pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 2014 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 dalies nevykdymo, t. y. dėl 675,11 Eur išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto įteisinimu, ir 17,32 Eur antstolio išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, išdavė M. P. vykdomąjį raštą dėl 2014 m. balandžio 15 d. nutarties dalies, kuria nustatyta, kad J. N. įsipareigoja pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus sumokėti M. P. 1/2 dalį jos patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos projekto įteisinimu, t. y. dėl 675,11 Eur, kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2075-752/2014 2014 m. balandžio 15 d. priimta nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Šalys taikos sutarties 3 punktu susitarė, kad „J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus sumokėti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/2 (vieną antrąją) dalį jos patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos projekto (priedas Nr. 1) įteisinimu“. Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas nutarties 3 punkte prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, jos patirtas išlaidas susijusias su rekonstrukcijos projekto įteisinimu sudaro 675,11 Eur, tokią pačią sumą nurodė ir atsakovui įteiktame pranešime, prie kurio pridėjo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Duomenų apie tai, kad teismo nutartis būtų visiškai įvykdyta byloje nėra. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad vykdomojo rašto išdavimas yra išankstinis, kadangi Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos ir turto nuosavybės klausimas nėra iki galo išspręstas. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. A2-7651-199/2015 procesas buvo atnaujintas, kadangi apie šalių santuokos nutraukimo bylą nebuvo informuota kreditorė, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymas dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo (panaikinimo) atmestas. Civilinėje byloje Nr. 2-16367-375/2015 bus sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2075-752/2014 šalių ginčas yra išspręstas, nutartis įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Teismas netenkino ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl 17,32 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, kadangi ieškovės patirtos išlaidos nėra susijusios su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto įteisinimu, nebuvo aptartos šalių sudarytoje 2014 m. balandžio 11 d. taikos sutartyje ir nebuvo patvirtintos 2014 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas J. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį, kuria nuspręsta išduoti vykdomąjį raštą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas. Vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai ištyrė šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ko pasėkoje pakeitė šalių susitarimo esmę, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 265 str.). 2014 m. balandžio 15 d. patvirtintos Kauno apylinkės teismo nutartimi 3 punktu atsakovas sutiko ir įsipareigojo sumokėti ieškovei 1/2 dalį išlaidų, patirtų dėl rekonstrukcijos projekto įteisinimo. Taikos sutartimi šalys tuo metu iš viso nesusitarė dėl konkretaus išlaidų dydžio ir atsiskaitymo tvarkos, t. y., kad taikos sutartis buvo patvirtinta iš esmės neišsprendus išlaidų, patirtų dėl rekonstrukcijos projekto įteisinimo, dydžio klausimo, todėl ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-2075-752/2014 netenkintinas, nes nėra teisinio pagrindo vykdomojo rašto išdavimui (CPK 646 straipsnis). Ieškovė prašymą grindė patirtomis išlaidos už rekonstrukcijos projektą, kurios susidarė jau po taikos sutarties sudarymo ir šios, ieškovės kartu su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, išlaidos nebuvo aptartos civilinės bylos nagrinėjimo metu, todėl atsakovas negalėjo pagrįstai sutikti su bet kokiomis ieškovės ateityje patirtinomis išlaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo išplėtė atsakovo įsipareigojimus ieškovei, nurodydamas 675,11 Eur išieškotiną sumą. Pagal CPK 648 straipsnio l dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas išieškotiną sumos dydį iš atsakovo, nukrypo nuo CPK 648 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos. Atskirąjame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir dėl to, kad buvo pažeista teisė į teisingą teisminį procesą. Tvirtinama, kad 2015 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka 2015 m. lapkričio 25 d. 13.30 val. 334 kab., tačiau atsakovo atstovui nurodytu laiku atvykus į posėdį 334 kab. durys buvo užrakintos ir žodinis teismo posėdis neįvyko, tokiu būdu buvo pažeistos civilinio proceso kodekso normos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė M. P. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. N. atskiruoju skundu neginčija nei vienos iš šių faktinių aplinkybių. Teigiama, kad M. P. tinkamai įvykdė taikos sutarties 1-ąjį punktą ir pateikė gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą įteisinimui, po ko šis projektas buvo įteisintas. Išieškotoja M. P. prieš kreipiantis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, pateikė J. N. rašytinius dokumentus, įrodančius jos patirtas išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto įteisinimu. Išieškotoja nurodė J. N. savo sąskaitos banke numerį, prašydama būtent į nurodytą sąskaitą pervesti 1/2 dalį jos patirtų išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto įteisinimu, tačiau J. N. to nepadarė, tai yra neįvykdė taikos sutarties 3 punktu prisiimtų įsipareigojimų. Išieškotojos nuomone, nurodytos aplinkybės ir yra teisinis pagrindas vykdomojo rašto išdavimui vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista teisė į teisingą teisminį procesą. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog jis kaip proceso šalis šioje byloje būtų pastatytas į nepalankesnę padėtį, palyginus su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliantas skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir dėl to, kad buvo pažeista teisė į teisingą teisminį procesą. Argumentuojama, kad 2015 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo nutarta prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka 2015 m. lapkričio 25 d. 13.30 val. 334 kab., tačiau atsakovo atstovui nurodytu laiku atvykus į posėdį 334 kab. durys buvo užrakintos ir žodinis teismo posėdis neįvyko, tokiu būdu buvo pažeistos civilinio proceso kodekso normos.

CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad 2015 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kurią į bylą pateikė atsakovo atstovas, nutarta ieškovės M. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka 2015 m. lapkričio 25 d. 13:30 val., 334 kab. ( t 2., b. l. 26). Ši nutartis buvo išsiųsta atsakovo atstovui. Byloje taip pat yra Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nutarta ieškovės M. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti 2015 m. lapkričio 25 d. 13:30 val., 425 kab. rašytinio proceso tvarka ( t 2., b. l. 7). Atsakovo atstovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. 13:30 val. atvyko į 334 kab., tačiau žodinis teismo posėdis nevyko. Kauno apylinkės teismo pateiktame 2016-02-09 paaiškinime nurodyta, jog 2015 m. spalio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje buvo padaryta klaida, t. y. klaidingai nurodyta, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Aiškinama, kad klaidą teisėja pastebėjo jau pasirašiusi nutarties projektą, kuri buvo ištaisyta, išieškotojos prašymas buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka apie rašytinį nagrinėjimą iš anksto paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje ( t 2., b. l. 45).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai ištaisė savo padarytą klaidą, suklaidino atsakovą ir jo atstovą ir tokiu būdu netinkamai informavo atsakovą apie paskirto teismo posėdžio formą. Kadangi 2015 m. spalio 22 d. nutartis, kurioje nurodyta, kad prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas vyks žodinio proceso tvarka, jau buvo išsiųsta atsakovui, teismas turėjo priimti nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo (CPK 276 str.), kurios kopiją privalėjo išsiųsti bylos šalims ir (jų atstovams). Esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, todėl buvo pažeista jo teisė į teisingą teisminį procesą ( CPK 5 straipsnis ).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžiant formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., Strizhak v. Ukraine, no. 72269/01, 8 November 2005, Prokopenko v. Russia, no. 8630/03, 3 May 2007; Ovus v. Turkey, no. 42981/04, 13 October 2009, ir kt.). Šio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiamas bendrasis principas, kad šalių lygybė netektų prasmės, jei bylos šaliai nebūtų pranešta apie bylos nagrinėjimą taip, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, jeigu nuspręstų pasinaudoti vidaus teisėje įtvirtinta tokia teise. Atskirai pažymėtina ir tai, kad EŽTT kiekvieną situaciją analizuoja individualiai ir vertina proceso visumą; tam tikri informavimo defektai gali būti vertinami kaip iš esmės nepažeidžiantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jei iš proceso visumos matyti, kad asmuo galiausiai turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje (žr., mutatis mutandis, Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30, 34). Kasacinis teismas, taip pat remdamasis pirmiau nurodyta EŽTT jurisprudencija, yra nurodęs, kad net jei ir buvo nustatyti tam tikri informavimo defektai, jie gali būti vertinami kaip neesminiai ir nepažeidžiantys pagrindinių nacionalinio civilinio proceso principų bei žmogaus teisių esmės, jei, analizuojant procesą bendrai, matyti, kad asmuo turėjo galimybę pateikti savo poziciją, pastabas byloje ir pirmiau įvardyti trūkumai nelėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos energetikos ministerija v. V. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-548/2013). Tačiau galimi atvejai, kai kiekvienoje konkrečioje byloje susidariusi situacija vertintina skirtingai ir padaryti trūkumai bei pažeidimai galėjo lemti neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, jog sutinka su bylos išsprendimu taikiai (b. l. 13). Be to, teismo posėdžio dieną atsakovo atstovas atvyko į posėdį, kas patvirtina, kad atsakovas siekė savo poziciją išdėstyti teismui žodžiu, tačiau, dėl teismo padarytos klaidos, to padaryti negalėjo. Taigi, tuo apeliantui buvo apribota teisė į tinkamą teisminį procesą.

Esant nurodytam apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamuoju atveju dėl anksčiau aptartų įvykusių procesinių teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl ginčytina nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Algimantas Kukalis