Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimo G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad šis 2013-01-18 7.55 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę – keturratį YAMAHA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplenkęs kitą transporto priemone, sugrįžo į savo juostą ir staiga stabdė, ko pasekoje aplenkta transporto priemonė slidžiame kelyje nespėjo sustoti ir atsitrenkė į keturračio motociklo galinę dalį. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis. Iš įvykio vietos vairuotojas nepranešęs apie eismo įvykį policijai pasišalino. Jo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo aprausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 28, 232, 238 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis, kurioje G. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Prie apeliacinio skundo pridėti nepilnamečių vaikų - G. V. ir G. V. - gimimo liudijimai, taip pat UAB „Sakai" pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kas neturi jokių galimybių iš karto sumokėti apylinkės teismo paskirtos 3500 Lt baudos, todėl atsižvelgiant į tai, kad iš paskutinių santaupų J. B. sumokėjo 3000 Lt, prašo teismo paskirtą baudą išdėstyti lygiomis dalimis dvejų metų laikotarpiui.

G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su Kauno apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors G. V. neigia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalinęs ir tikina, kad dėl eismo įvykio yra kalta J. B., kad nesimatė, jog pastarosios automobilis buvo apgadintas, tačiau apeliacinės instancijos teismo tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija neįtikino. Apeliacinio skundo argumentus paneigia nuoseklūs J. B. paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų informacija užfiksuota jų tarnybiniuose pranešimuose bei kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys rašytiniai duomenys. J. B. nurodė, kad G. V. važiuodamas keturračiu ją aplenkė ir staiga stabdė, nors ji stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau slidžiame kelyje sustoti nespėjo ir atsitrenkė į keurračio galinę dalį. Nors jos automobilis buvo apgadintas, tačiau G. V. ją išplūdo, trenkė kumštimi ir nuvažiavo, nors ji jam ir sakė, kad kviečia policiją. Pranešimas apie eismo įvykį policijos įstaigoje buvo gautas iš karto po įvykio, t.y. 2013-01-18 08.56 val. Šie nuoseklūs J. B. paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, automobilio ir keturračio fotonuotraukos paneigia G. V. aiškinimus, kad ne jis, o J. B. yra kalta dėl eismo įvykio ir, kad jis nematė jokių automobilio Ford Focus apgadinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio Ford Focus apgadinimas yra žymus ir akivaizdus, todėl G. V. negalėjo nepastebėti J. B. automobilio apgadinimų. Kelių eismo taisyklės, kiekvieną su kelių eismo įvykiu susijusį dalyvį įpareigoja eismo įvykį įforminti deklaracijoje arba iškviesti policiją, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, arba nukentėjusiojo nėra eismo įvykio vietoje. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. V. akivaizdžiai suvokė padaręs eismo įvykį ir iš įvykio vietos jis pasišalino sąmoningai, tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo, negali spręsti J. B. administracinės atsakomybės, nes administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dėl G. V. padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). G. V. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas G. V. paskyrė per griežtas administracines nuobaudas. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės G. V. atžvilgiu. Taip pat prie apeliacinio skundo pateikta G. V. ir J. B. pasirašyta taikos sutartis, neleidžia daryti išvados, kad G. V. atlygino žalą J. B. padarytą būtent dėl eismo įvykio, nes minėtoje sutartyje nenurodyta tikslai už ką atlyginama žala, ar už apgadintą transporto priemonę, ar žala susijusi su jo elgesiu po eismo įvykio. Aukščiau aptarti J. B. paašikinimai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog J. B. po eismo įvykio buvo neadekvati, isteriška ir patvirtina, kad G. V. buvo nusiteikęs ne taikiai, vartojo necenzūrinius žodžiu, pastūmė J. B. ir jai sudavė kumščiu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis G. V. atžvilgiu pripažinti, ATPK 31 straipsnio 1 dalyje nenumatytų lengvinančių aplinkybių.

Remiantis ATPK 30² straipsniu, reglamentuojančiu baudos skyrimą, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei lengvinančių, nei sunkinančių G. V. atsakomybę aplinkybių, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijose už padarytus pažeidimų numatytų baudų vidurkį. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. V. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja paskirtos baudos išdėstymo klausimo, todėl apeliantui dėl šio prašymo išsprendimo reikėtų kreiptis į nutarimą priėmusį teismą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.