Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovės advokatės Astos Kokoškinos skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. K. 2025 m. liepos 30 d. priimto sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. liepos 24 d. R. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo už tai, kad asmuo (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 24 d. 16.24 val. vairavo transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu R. M. buvo paskirta 15 eurų dydžio bauda, kurią buvo siūloma sumokėti iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. Administracinis nurodymas buvo įvykdytas 2025 m. liepos 25 d.

2025 m. liepos 30 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjas R. K., išnagrinėjęs 2025 m. liepos 27 d. gautą R. M. atstovės advokatės Astos Kokoškinos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Šį sprendimą R. M. atstovė skundė ANK 661 straipsnyje numatyta tvarka aukštesnei instancijai (pareigūnui), t. y. šiuo atveju Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkui.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė A. U. išnagrinėjusi minėtą skundą 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu atsisakė jį tenkinti.

Nesutinkant su 2025 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės priimtu sprendimu pateiktas skundas teismui, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 30 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) teiseną, tenkinti R. M. prašymą atnaujinti administracinę teiseną dėl R. M. atžvilgiu 2025 m. liepos 24 d. 16.34 val. surašyto Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinus administracinę teiseną priimti sprendimą administracinę teiseną R. M. atžvilgiu dėl ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas per klaidą, nesuvokdamas būsimų teisinių pasekmių, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM administracinio nusižengimo dieną, t. y. 2025 m. liepos 24 d., sumokėjo administraciniame nurodyme siūlomą sumokėti 15 Eur baudos sumą. Tik po to pareiškėjas sužinojo, kad dėl šios įsiteisėjusios administracinės nuobaudos iš bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini), bus perkeliamas į uždarą kalėjimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atstovė pateikė prašymą atnaujinti administracinę teiseną ir ją nutraukti arba pareiškėjui neskirti administracinės nuobaudos, tačiau Institucija 2025 m. liepos 30 d. priėmė nutarimą priimti sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) teiseną. Skunde nurodoma, jog ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Skunde nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pasibaigė tik dėl tos priežasties, kad jis per klaidą Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo administraciniame nurodyme siūlomą sumokėti 15 Eur sumą. Teigiama, jog pareiškėjas neturėjo tyčios įvykdyti administracinį nurodymą, tai padarė per klaidą ir dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena turi būti atnaujinama, tęsiant jos nagrinėjimą įprasta tvarka. Akcentuojama, kad pareiškėjas aplinkybių, jog susipažino su protokolu ir įvykdė administracinį nurodymą, neneigia, tačiau įvykdžius nurodymą tą pačią dieną jis neturėjo galimybės pasikonsultuoti su teisininku dėl galimų pasekmių. Teigiama, jog administracinė teisena turėtų būti nutraukta dėl to, kad pareiškėjo veikoje nėra subjektyviosios pusės – Pareiškėjo kaltės, t. y. pareiškėjas neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę su pasibaigusiu vairuotojo pažymėjimu, jis negavo iš VĮ „Regitra“ pranešimo, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas netrukus baigsis, o pats dėl sudėtingos asmeninė situacijos (laisvės atėmimo bausmės paskyrimo) nepagalvojo patikrinti dokumento galiojimo, kuris buvo pasibaigęs vos prieš kelias dienas.

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo pozicija vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo padėtį. Pažymima, kad prašyme atnaujinti bylą akcentuojama tai, jog Pareiškėjas neturėjo tyčios įvykdyti administracinį nusižengimą, nurodė, kad jis negavo pranešimo, jog pažymėjimo galiojimas netrukus baigsis, o pats dėl susidėjusių sudėtingos asmeninės situacijos (laisvės atėmimo bausmės paskyrimo) nepagalvojo pasitikrinti dokumento galiojimo. Institucija nurodo, jog įstatymas nenumato prievolės AB „Regitra“ asmenį informuoti apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimą, atvirkščiai Kelių eismo taisyklės deleguoja pareigą vairuotojui turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, t. y. rūpintis, kad jis galiotų, jei jis nori dalyvauti viešajame eisme vairuodamas transporto priemones. Taip pat pažymima, kad ANK 424 straipsnio 1 dalies straipsnio dispozicija nenumato, konkrečiai neaprašo, nereglamentuoja kaltės formos (kaip pvz.: ANK 115 straipsnis „Tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas“). ANK 8 straipsnis, 9 straipsnis nustato kaltės formas. ANK 7 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Atsiliepime taip pat pažymima, jog bylos atnaujinimas - išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. ANK 658 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis yra galimas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų kaip tik ir numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tais atvejais, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Pažymima, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).

Skundas netenkintinas.

ANK 658 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta šiais pagrindais: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatyta, kad liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai arba ekspertizės aktas melagingi, taip pat kad kiti įrodymai, kuriais paremti nutarimas ar nutartis, netikri; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinį nusižengimą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas; 4) paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas; 5) padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti; 6) Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą; 7) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Lietuvos Respublikos Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat jeigu dėl šio prieštaravimo kyla pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys šio asmens teisių ar laisvių pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą.

Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro nei vieno įstatyme numatyto pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui 2025 m. liepos 24 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 24 d. 16.24 val. jis vairavo transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16 punkto reikalavimus ir padarė ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skundu prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną, kuri pasibaigė pareiškėjui įvykdžius administracinį nurodymą. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas administracinį nurodymą įvykdė per klaidą, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti atnaujinama, tęsiant jos nagrinėjimą įprasta tvarka. Be to, teigiama, jog administracinė teisena, ją atnaujinus, turėtų būti nutraukiama dėl to, kad pareiškėjo veikoje nėra subjektyviosios pusės – pareiškėjo kaltės, t. y. pareiškėjas neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonę, kai jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra iš esmės grindžiamas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris numato, jog administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, skunde nurodomas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios, vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sudarytų pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Kaip pagrįstai pažymėjo Institucija atsiliepime į skundą, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012). Taip pat proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik tai, kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010). Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės to nepatvirtina. Nei prašyme, nei skunde nenurodytos jokios aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant jo kaltės klausimą, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos prieš įvykdant administracinį nurodymą. Priešingai, pareiškėjo pozicija – sutikimas su administraciniu nurodymu, jo operatyvus įvykdymas tik patvirtina, jog asmuo aiškiai suvokė, pripažino padaręs inkriminuotą nusižengimą ir jokių abejonių dėl padaryto pažeidimo ir kaltės jam nekilo.

Taip pat pritartina ir Institucijos argumentams, jog ANK 424 straipsnio 1 dalies straipsnio dispozicija konkrečiai neaprašo, nereglamentuoja kaltės formos, todėl šioje dalyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kelių eismo taisyklės deleguoja pareigą vairuotojui pačiam rūpintis tuo, kad jis turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl atsakomybė kyla net ir tuo atveju, kai asmuo elgiasi nerūpestingai, neatidžiai, t. y. prieš priimdamas sprendimą dalyvauti viešajame eisme, vairuoti transporto priemones, nesiima visų priemonių ir nededa pastangų pasitikrinti ir įsitikinti tuo, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja. Todėl tai, kad AB „Regitra“ asmens neinformavo apie vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaigą, tai, kad asmuo pats nepasitikrino, jog vairuotojo pažymėjimas nebegalioja, jokios esminės reikšmės jo atsakomybei pagal inkriminuotą nusižengimą neturi, nes pareiškėjo kaltės nešalina.

Šiuo atveju tai, jog pareiškėjas galimai nežinojo apie pasibaigusį vairuotojo pažymėjimo galiojimą ir neturėjo tyčios vairuoti transporto priemonė su pasibaigusiu vairuotojo pažymėjimu, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinė teisena turi būti nutraukiama. Laikytina, jog pareiškėjas savo elgesiu rodė nerūpestingumą, nors, kaip eismo dalyvis, vadovaujantis KET 5 punktu, privalėjo išmatyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kadangi pareiškėjas įvykio metu buvo eismo dalyviu, kuriam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, yra preziumuojama, jog jis išmano teisės aktų reikalavimus, bei draudimus. Tai, jog pareiškėjas sėdo už vairo, nepasitikrinęs ar jo vairuotojo pažymėjimas galioja, nors turėjo žinoti, kad vairuoti neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo yra draudžiama, nepašalina jo kaltės padarius administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti teiseną ir skundą grindžia taip pat ir tuo, kad jis nežinojo, jog įvykdžius administracinį nurodymą, tokiu būdu užbaigiant administracinės bylos teiseną, bus pablogintos jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos. Tačiau ši aplinkybė sprendžiant dėl asmens pareigų įsitikinti dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo, o kartu ir dėl asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, visiškai jokios reikšmės neturi, todėl negali sudaryti ir nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, jog skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos tokiomis, apie kurias pareiškėjui nebuvo žinoma anksčiau ir negalėjo būti žinoma anksčiau, o taip pat nelaikytinos ir tokiomis, kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą, todėl negali būti vertinamos kaip pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Taip pat nenustatyta kitų ANK 658 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl darytina išvada, jog tiek 2025 m. liepos 30 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo R. K. sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK(duomenys neskelbtini), tiek ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas netenkinti skundo dėl 2025 m. liepos 30 d. sprendimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliekami galioti, pareiškėjo atstovės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 661 straipsnio 4 dalimi, 656 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi,

nutaria:

R. M. atstovės skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. K. 2025 m. liepos 30 d. priimto sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskiruoju skundu, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.