Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. V. (I. V.), jo atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij), nukentėjusiajai E. J., vertėjai Teresai Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2010 12 27 nutarimo, kuriuo paskirta 750 litų bauda, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS) pareigūnas 2010 04 12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 1 dalį už tai, kad I. V. 2010 02 22 apie 18 val. 00 min. Vilniuje, Minsko pl. 35, vairuodamas automobilį ,,Hyundai Santa Fe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus bei neatsargus, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies nedavė kelio iš paskos kraštine kaire eismo juosta artėjančiam automobiliui ,,Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadintos dvi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta vairuotojos E. J. sveikata. I. V. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 111 punktų reikalavimus.

Vilniaus aps. VPK KPV NVESTS pareigūno 2010 12 27 nutarimu I. V. pagal LR ATPK 127 straipsnio 1 dalį paskirta 750 Lt bauda.

Darant prielaidą, kad stabdymo žymę paliko automobilis Hyundai Coupe, iškyla abejonės dėl automobilio stabdžių sistemos techninės būklės. Automobilis, kurio stabdžių sistema techniškai tvarkinga, negali palikti tik vieno stabdymo pėdsako. Šioje situacijoje turėjo būti iki galo išsiaiškinta dėl automobilio Hyundai Coupe stabdžių sistemos techninio stovio, tačiau tai padaryta nebuvo. Ši aplinkybė taip pat labai svarbi sprendžiant kaltės klausimą, o taip pat nustatant pagrindinę sąlygą, dėl kurios kilo eismo įvykis. Eksperto išvados 7 lapo 8 punkte konstatuota, kad E. J. važiuodama kraštine kaire eismo juosta ir siekdama išvengti eismo įvykio, privalėjo važiuoti neviršydama leistiną šiame kelio ruože maksimalų greitį 80 km/h (ekspertas nustatė, kad E. J. važiavo 86 km/h greičiu), o iškilus grėsmei eismo saugumui -privalėjo laiku stabdyti vairuojamą automobilį. Taip pat akte nurodyta, kai automobilio Hyundai Coupe, važiuojančio šio akto tiriamojoje dalyje nustatytu greičiu apie 86 km/h leistinu šiame kelio ruože maksimaliu greičiu 80 km/h, sustabdymo kelias buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir meteorologinėmis sąlygomis atitinkamai yra apie 71.9-64.3 m. Tokiu būdu ekspertas ,duodamas išvadas, skaičiavimus daro vertindamas, kad automobilio Hyundai Coupe stabdžių sistema techniška tvarkinga ir stabdo visi ratai, nors įvykio vietoje užfiksuoti duomenys įrodo, kad stabdymo sistema buvo techniškai netvarkinga. Ekspertas šių aplinkybių nevertina ir nepasisako kaip pasikeistų duomenys, jeigu būtų įvertinta aplinkybė, kad pas automobilį stabdo vienas ratas. Matomai visi skaičiavimai keistųsi į didžiąją pusę, kuri būtų nepalanki E. J. ir kuri galimai pakeistų išvadą dėl eismo įvykio kilimo pagrindinės sąlygos.

Bylos duomenimis nenustatytas greitis, kuriuo galima buvo važiuoti iki ženklo leidžiančio greitį ik 80 km/h. Iš įvykio vietos schemos matyti, kad ženklas 80 stovi apie 15 metrų neprivažiavus iki skiriamosios juostos pabaigos, važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi. Eismo įvykis įvyko Vilniaus mieste. Tokiu būdu turėtų būti nustatytas greitis kuriuo buvo leidžiama važiuoti iki ženklo leidžiančio greitį iki 80 km/h. Ar tai buvo 50 km/h ar 70 km/h. Ši aplinkybė svarbi, nes kaip matyti iš įvykio vietos schemos, stabdyme slydimo žymė nutolusi nuo kelio ženklo 80 apie 7 metrus. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir vertinant koks buvo leidžiamas greitis iki ženklo 80, galima būtų nustatyti kiek E. J. viršijo leistiną greitį. Tarkim iki šio ženklo buvo leistinas 50 km/h greitis. Tuomet reikia išsiaiškinti, ar per 7 metrus E. J. galėjo įsibėgėti iki 86 km/h. Matomai ne, dėl to jos greitis būtų viršytas ne 6 km/h, o 36 km/h. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi sprendžiant kaltės klausimą, nes nenustačius vairuotojo važiavimo greičio iki kelio ženkle leidžiančio greitį iki 80 km, negalima daryti galutinės išvados susijusios su Hyundai Coupe važiavime greičiu. Visiems suprantama, kad jeigu važiuoji 50 ar 70 km/h greičiu iki ženklo leidžiančio važiuoti 80 km/h greičiu, sustojimo ir stabdymo kelias būna daug mažesnis. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad E. J. vairuojamas automobilis judėjo iki ženklo leidžiančio važiuoti 80 km/h ,pažeisdama greičio ribojimą tame kelio ruože iki ženklo, kas betarpiškai turėjo įtakos jos reakcijos laikui į kliūtį, o taip pat stabdymo efektyvumui ir automobilio sustabdymo kelio ilgiui. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas ignoravo šios normos nuostatas ir netyrė aukščiau išvardintų duomenų, kurie turėjo reikšmės teisingai išspręsti bylą ir priimti pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Mano, kad yra nubaustas be kaltės, kas prieštarauja LR ATPK 9 straipsnio nuostatoms (b. l. 2-4).

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Skundas netenkinamas.

I. V. inkriminuojama, kad jis, vairuodamas automobilį, nesilaikė atstumo buvo neatsargus, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies nedavė kelio iš paskos kraštine kaire eismo juosta artėjančiam automobiliui ,,Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadintos dvi transporto priemonės ir nežymiai sutrikdyta vairuotojos E. J. sveikata.

Pagal ATPK 127 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kai yra nustatoma, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą. Taigi tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, t. y. kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimo turi būti tiesioginis priežastinis ryšys.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas aiškino, kad persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą jis nematė užpakalyje važiuojančio antra eismo juosta automobilio. Avarijos metu jis jau važiavo antra eismo juosta, persirikiavimo manevras jau buvo pasibaigęs, kai J. vairuojamas automobilis pavijo jo vairuojamą automobilį ir trenkėsi. Persirikiavo į antrą eismo juostą, nes už kokių 200 metrų reikėjo daryti posūkį į „Tanagra“ į kairę pusę. Nuo to laiko, kai jis persirikiavo į antrą eismo juostą iki atsitrenkimo į jo vairuojamą automobilį, praėjo nuo 5 iki 10 minučių, jis jau buvo nuvažiavęs nemažą kelio atkarpą antroje eismo juostoje, kai į jį atsitrenkė J. vairuojamas automobilis Jis važiavo į „Tanagra“ nes gedo automobilis . Po susidūrimo buvo sužalota jo automobilio kairė galinė dalis. Mano, kad tai atsitiko dėl to, jog jis , važiuodamas antra ėismo juosta, laikėsi kairiau /paaiškinti šios padėties - „laikėsi kairiau“- negalėjo/. Kai darė persirikiavimo į antrą eismo juostą manevrą, važiavo 50-60 km/h greičiu; smūgį į savo automobilio galinę dalį pajuto praėjus 4-5 minutėm po persirikiavimo iš pirmos eismo juostos; antroje juostoje nuvažiavo gal 400-500 metrų; iki posūkio į kairę pusę buvo likę apie 200 metrų. Po smūgio automobilis pasisuko ir jau atsidūrė kitoje eismo pusėje. Nesutinka su pirmosios ekspertizės išvada, jog smūgio į jo automobilį metu jis rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą ir jo automobilio ratai buvo apžergę eismo juostų skiriamąją liniją.

E. J., kurios automobilis važiavo paskui ir atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą automobilį, teisminio nagrinėjimo metu nesutiko su Vatkino nurodomomis aplinkybėmis. Ji važiavo antra eismo juosta leistinu 80 km/h greičiu; ekspertai padarė išvadą, jog ji važiavo 86 km/h greičiu/, Vatkino vairuojamą automobilį pamatė,kai šis įvažiavo į jos eismo juostą ir judėjo kampu iš vienos eismo juostos į kitą. Pareiškėjo automobilis nerodė nei posūkio nei įspėjamųjų ženklų. Iki to laiko V. automobilio ji nematė, nes paskui pareiškėją pirmoje eismo juostoje važiavo ne vienas automobilis. Kai V. darė persirikiavimo manevrą, tarp judviejų automobilių buvo labai mažas atstumas, mažiau nei 10 metrų; ji nespėjo sureaguoti ir iškart atsitrenkė į V. vairuojamą automobilį, t.y. V. labai staigiai darė persirikiavimo manevrą, nerodydamas posūkio. Ji staigiai stabdė, tačiau jos vairuojamas automobilis trenkėsi Vatkino vairuojamo automobilio kairįjį kampą ir ratą; ratas buvo numuštas.(b.l. 39-40).

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu I. V. 2010 03 05 aiškino, kad važiavo Minsko plentu link (duomenys neskelbtini) k., Pradžioje važiavo pirma eismo juosta apie 60 km/h, maždaug ties posūkiu į Pavilnių persirikiavo į antrą eismo juostą, kadangi ūžė dešinėje pusėje gale guolis arba reduktorius. Persirikiavus į antrą juostą, pravažiavo apie 500 metrų, nepavažiavus apie 30 m. iki apsisukimo vietos autotransporto priemonėms, važiuojančioms priešinga eismo kryptimi, pradėjo dar labiau bildėti. Jis pradėjo tolygiai mažinti greitį ir nusprendė sustoti iš kairės pusės esančioje skiriamojoje juostoje, kad netrukdytų eismui. Sumažinęs greitį iki 5 km/h jis ėmė užsukinėti į skiriamąją juostą ir pajuto smūgį į galinę dalį, po ko automobilį apsuko ir užmetė į skiriamąją juostą. (ATP t.1 b.l.41). Papildomos apklausos metu V. aiškino, kad avarinio signalo įjungęs nebuvo. Patvirtino, kad nusprendė pažeisti KET reikalavimus ir sustoti kairės pusės skiriamojoje juostoje, o ne dešinėje kelio pusėje, kaip numatyta KET 146 p. Manė, kad girdimi gedimai gali sukelti sunkias pasekmes ir to vengdamas, nusprendė pažeisti KET reikalavimus. Duomenų, kurie patvirtintų buvusius gedimus, pateikti negalėjo ( ATP t.1 b.l.92-93).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytojas K. G., dirbantis Vilniaus apskrities VPK KPV kelių patrulių rinktinėje patruliu. (b.l. 11).Patvirtino savo ankstesnius parodymus. Aiškino, kad matė dvejus stabdymo pėdsakus, kodėl schemoje užfiksuoti tik vieni stabdymo pėdsakai, - paaiškinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo įvykio dieną 2010 02 22 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė autoįvykyje dalyvavusių asmenų pirminius paaiškinimus. E. J. aiškino, jog važiavo antra eismo juosta, kai iš pirmos eismo juostos staigiai persirikiavo Hyundai Santa Fe, dėl ko ji staigiai stabdė ir atsitrenkė į tą automobilį. I. V. aiškino, kad važiavo pirma eismo juosta, norėjo persirikiuoti į antrąją; apsižiūrėjęs ir įsitikinęs, kad ji laisva, persirikiavo. Nuvažiavus apie 50 metrų antroje eismo juostoje, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. (ATP t.1 b.l.37). Papildomos apklausos metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (ATP t.1 b.l.72, 96).

I. V. ir E. J. kraujyje alkoholio nerasta (ATP t. 1 b.l.42, 44 ).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos dvi ekspertizės. Pirmąją atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas Zenonas Paskačimas (ATP medžiaga 1 tomas, b.l.65-71). Ekspertizės metu buvo padaryta išvada, jog I. V. vairuojamas automobilis Hyundai Santa Fe, v.n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Minsko plentu nuo Žirnių gatvės link (duomenys neskelbtini) kaimo, ties tarpu skiriamojoje juostoje, skirtu transporto priemonių, važiuojančių nuo (duomenys neskelbtini) k. link Žirnių gatvės apsisukimui, sulėtinęs greitį iki apie 9 km/h, suko kairėn link šio tarpo skiriamojoje juostoje ne nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, tuo sukliudydamas ( neduodamas kelio) iš paskos jo kraštine kaire juosta artėjančiam apie 86 km/h greičiu automobiliui Hyundai Coupe v.n. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis automobilis, važiuodamas stabdymo režimu, priekine frontaline plokštuma susidūrė su sukančio kairėn automobilio Hyundai Santa Fe galiniu kairiuoju kampu. Po susidūrimo, susidūrimo ir inercijos jėgų veikiami automobiliai persislinko į priekį buvusia prieš eismo įvykį važiavimo kryptimi ir sustojo užfiksuotose vietose. Automobilio Hyundai Coupe važiavimo greitis tiesiogiai prieš stabdymą eismo įvykio vietoje buvo apie 86 km/h, o susidūrimo su automobiliu Hyundai Santa Fe metu – apie 59 km/h. (ATP b.l.70). Nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis Hyundai Coupe vairuotoja , važiuodama nustatytu 86 km/h greičiu ir leistinu šiame kelio ruože 80 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę laiku stabdydama vairuojamą automobilį, išvengti susidūrimo su automobiliu Hyundai Santa Fe, jei buvusiomis eismo įvykio metu kelio ir kliūties matomumo sąlygomis ji turėjo objektyvią galimybę pastebėti priekyje važiuojantį ir pradėjusį suktį kairėn šį automobilį, būdama nuo jo nemažesniu kaip 69,8 metrų atstumu. Automobilio Hyundai Santa Fe važiavimo greitis prieš eismo įvykį ir susidūrimo su automobiliu Hyundai Coupe metu buvo apie 9 km/h.; susidūrimo metu šis automobilis važiavo, o ne stovėjo. (ATP b.l.71). I. V. manevras, priverstinai-atsiradus automobilio techniniam gedimui/kaip jis pats nurodo/, sukant į kairę link tarpo skiriamojoje juostoje, skirtoje transporto priemonių, važiuojančių priešinga kryptimi apsisukimui, iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, nedavė kelio jam iš paskos kraštine kaire eismo juosta artėjančiam automobiliui Hyundai Coupe, kas, pastarojo vairuotojui laiku nepradėjus stabdyti vairuojamą automobilį, ir nulėmė šio eismo įvykio kilimą. (ATP b.l.71). Grėsmė eismo saugumui iškilo tuomet, kai automobilio Hyundai Santa Fe vairuotojas I. V. pradėjo sukti kairėn link tarpo, esančio skiriamojoje juostoje, iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Efektyviai užstabdyto automobilio Hyundai Coupe, kuriame įrengta ABS sistema, ratai galėjo palikti ant kelio važiuojamosios dalies dangos stabdymo pėdsaką.

Po kurio laiko ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta antroji ekspertizė, kurią atliko ta pati ekspertizės įstaiga. (ATP byla t.2 b.l.40-45). Buvo konstatuota, kad automobilis Hyundai Coupe galėjo palikti tik vieną užfiksuotą pėdsaką. Kaip ir pirmosios ekspertizės metu, pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio Hyundai Santa Fe vairuotojas draudžiamojoje vietoje sukdamas į kairę link tarpo skiriamojoje juostoje, nedavė kelio artėjančiam automobiliui Hyundai Coupe, kas, pastarojo automobilio vairuotojui laiku nepradėjus stabdyti vairuojamą automobilį, ir nulėmė šio eismo įvykio kilimą.Esant I. V. nurodytiems automobilio gedimams, priverstinis sustojimas nėra būtinas.(ATP t.2 b.l.45). Automobilių susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje prieš stiklo ir plastmasių šukių išsibarstymo vietą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas savo iniciatyva užsakė dar vieną tyrimą ir pateikė teismui specialisto išvadą. (b.l.18-30). Specialistas padarė išvadą, kad I. V. ketino pasukti į skiriamosios juostos tarpą iš antros eismo juostos. Paskui važiavusio automobilio Hyundai Coupe vairuotoja per vėlai pradėjo stabdyti, dėl ko priekio viduriu atsitrenkė į Hyundai Santa Fe užpakalinį kairį kampą, esant šiam automobiliui pasisukus 15 laipsniu kampu į kairę. Padarė išvadą, jog E. J. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo viršydama leistiną greitį, pasirinko netinkamą saugų greitį, dėl ko nesugebėjo laiku ir tinkamai sustoti ir atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamą automobilį. Automobilio Hyundai Santa Fe vairuotojo veiksmai pažeidžiant KET reikalavimus dėl sustojimo dešinėje, o ne kairėje kelio pusėje, neįtakojo autoįvykio kilimo. T.y., padaryta išvada, jog tik J. padaryti pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas M.Možeiko – atlikęs antrąją ekspertizę ir dalyvavęs atliekant pirmąją ekspertizę-. Ekspertas nesutiko su specialisto M. išvada, jog automobilis Hyundai Coupe buvo pasisukęs tik 15 laipsnių kampu. Automobilio Hyundai Santa Fe galinio kairio rato sužalojimas- ratas nesustumtas į priekį, o tiesiog sulaužyta jo galinė dalis. Jeigu būtų buvęs tik 15 laipsnių kampas, tai nuo smūgio ratas būtų nustumtas į priekį, o šiuo atveju smūgis, sulaužęs ratą ir galinę dalį, buvo žymiai statesnis, t.y., Hyundai Santa Fe skersavo žymiai didesniu kampu, nei nurodė pareiškėjo specialistas. Todėl darytina išvada, jog posūkis į kairę pusę buvo staigus, ratas įstumtas į vidų, o ne į priekį. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog galinis bamperis buvo pastumtas link dešinės pusės; automobilio Hyundai Santa Fe galiniai sparnai žymesnių deformacijų nepatyrė, kas taip pat patvirtina jo, t.y. pirmų dviejų ekspertizių išvadas. (b.l. 40-41).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis Hyundai Santa Fe stovi priekiu į Vilniaus pusę salelėje tarp priešpriešinių eismo juostų Minsko plente. Automobilis Hyundai Coupe stovi važiuojamoje dalyje priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę (ATP t.1 b.l. 2-3). Įvykio vietos apžiūros metu darytose nuotraukose užfiksuota tarp priešpriešinių eismo juostų esanti salelė, ištisinė linija . (ATP t.1 b.l. 4-5). Automobilio Hyundai Santa Fe apžiūros metu užfiksuoti galinės dalies tik kairės pusės sužalojimai: sparnas, žibintas, bamperis, bagažinės dangtis, kairys galinis ratas sulenktas. (ATP t. 1 b.l.5,7-14-18).

Užfiksuoti automobilio Hyundai Coupe sužalojimai: sulenkti abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekinis bamperis, sulenktos priekinės grotelės, sudaužyti abu priekiniai žibintai ir t.t.(ATP t.1 b.l.24,25,30-36).

Tyrimo metu nuotraukas pateikė ir E. J. J. užfiksuoti automobilio Hyundai Santa Fe automobilio kairės pusės galinio rato sužalojimai patvirtina padarytas išvadas(ATP t.1 b.l.57, 58, 60)- matyti, kad galinis kairės pusės ratas nenustumtas, o nulaužtas.

Ekspertizės metu , įvertinus automobilių sugadinimus, padaryta išvada, jog automobilis Hyundai Coupe susidūrė priekine frontaline plokštum su automobilio Hyundai Santa Fe galiniu kairiuoju kampu, esant tarp šių automobilių bukam – didesniam kaip 90 laipsnių kampui. Susidūrimo vieta buvo automobilio Hyundai Coupe užfiksuoto ratų stabdymo pėdsako pabaigoje (ATP t.1 b.l.66,67).

Eismo įvykio dalyvė E. J. tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo apklausta kelis kartus ir visą laiką iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, t.y. parodymai buvo vienodi: pirma eismo juosta važiavo daug automobilių ir ji nematė Vatkino vairuojamo automobilio; automobilis Hyundai Santa Fe darė staigų skersinį persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrą ; tarp automobilių buvo apie 10 metrų, ji stabdė, tačiau nepavyko išvengti susidūrimo ir jos vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio Hyundai Santa Fe kairį galinį šoną: ratą, bamperį ir t.t.

Pareiškėjas tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo apklaustas kelis kartus ir jo parodymai kiekvieną kartą buvo skirtingi. Teisme pareiškėjas teigė, kad persirikiavo į antrą eismo juostą nes, už 200 metrų reikėjo sukti į kairę – į „Tanagrą“ dėl automobilio gedimų; persirikiuojant nematė gretima- antra eismo juosta važiuojančio automobilio Hyundai Coupe. Hyundai Coupe atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį po to, kai antroje eismo juostoje nuvažiavo apie 400-500 metrų. Tyrimo metu teigė, jog persirikiavo į antrą eismo juostą, nes išgirdo ūžesį automobilio dešinėje galinėje pusėje; važiuojant antroje eismo juostoje ūžesys stiprėjo, todėl nusprendė sustoti salelėje, esančioje tarp priešpriešinių eismo juostų. Kai ėmė užsukinėti į tą salelę, pajuto smūgį į užpakalinę automobilio dalį; avarinio signalo įjungęs nebuvo. Įvykio vietoje policijos pareigūnui G. V. aiškino nematęs antra eismo juosta važiavusio automobilio, po persirikiavimo nuvažiavo apie 50 metrų ir pajuto smūgį; apie kokius nors automobilio gedimus nieko nepasakojo.

Kaip jau buvo minėta, salelė, į kurią nusprendė įvažiuoti V., skirta automobilių, važiuojančių priešinga eismo kryptimi, apsisukimui, o ta kryptimi važiavę automobiliai įvažiuoti į apsisukimo salelę negalėjo, nes draudė KET- plati ištisinė linija iš Vatkino vairuojamo automobilio važiavimo pusės. Todėl šiais savo veiksmais V. pažeidė KET .V. teigė išgirdęs ūžesį ir nusprendęs sustoti kairėje pusėje esančioje apsisukimo salelėje. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 146 p. nuostatas, numatančias, kad sustoti galima tik dešinėje kelio pusėje.

Po autoįvykio policijos pareigūnui Vatkinas nieko nesakė apie automobilio gedimus ir sprendimo sustoti apsisukimo salelėje motyvus. Tik vėlesnių apklausų metu V. ėmė aiškinti, jog atsirado automobilio ūžesiai, dėl kurių jis neva nusprendė sustoti. Duomenų, kurie kokiu nors būdu patvirtintų šias aplinkybes, tyrimo ir nagrinėjimo metu nenustatyta. Vatkinas teigė girdėjęs ūžesį, dėl ko darė prielaidas, kad tai gali būti gendantis guolis ar reduktorius. Ekspertas, kaip buvo minėta, nurodytus gedimus traktavo kaip nepavojingus ir nekeliančius grėsmės. Todėl darytina išvada, jog pagrindo priverstiniam sustojimui nebuvo. Šias teismo išvadas patvirtina paties V. nurodyta aplinkybė, kad, nusprendęs sustoti, avarinių šviesų nejungė, nors KET 156 p. reikalauja priverstinio sustojimo atveju įjungti avarines šviesas.

Jau buvo minėta, kad įvykio vietos ir automobilių apžiūros metu buvo užfiksuoti automobilių sužalojimai, kurie liudijo, jog Hyundai Coupe priekine dalimi trenkėsi į automobilio Hyundai Santa Fe galinį kairį ratą ir jo sritį. V., bandydamas paaiškinti kodėl smūgis teko tik galinio kairio rato sričiai, teigė jog antroje eismo juostoje „ laikėsi kairiau“, tačiau apibūdinti tokios sąvokos ir automobilio padėties nesugebėjo; staigų persirikiavimo manevrą neigė.

Smūgio vieta ir sukeltos pasekmės – sužalojimo pobūdis, tyrimo metu ekspertams leido padaryti išvadą, jog smūgio metu tarp automobilių išilginių simetrijos ašių buvo didesnis nei 90 laipsnių kampas, t.y. automobilis Hyundai Santa Fe gan dideliu kampu darė persirikiavimo manevrą (ATP t.1 b.l.67). Tikėtiną susidūrimo vietą ekspertai apibrėžė kaip vietą prieš įvykio vietoje išsibarsčiusias šukes. Eismo įvykio vietos plane šukės užfiksuotos antroje eismo juostoje, ties tiesaus stabdymo pėdsako pabaiga. Šios aplinkybės pilnai sutapo su E. J. nurodytomis aplinkybėmis, jog automobilis Hyundai Santa Fe, staigiai skersuodamas į kairę, įvažiavo į antrą eismo juostą, siekdamas įvažiuoti į apsisukimo salelę, esančią tarp priešpriešinių eismo juostų. Todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad Vatkinas, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į kairę link tarpo skiriamojoje juostoje, skirtoje transporto priemonių, važiuojančių priešinga kryptimi, apsisukimui, iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, sukliudė /nedavė kelio/ jam iš paskos kraštine kaire eismo juosta artėjančiam automobiliui Hyundai Coupe, kas ir nulėmė šio autoįvykio kilimą. Autoįvykio metu buvo sužaloti abu automobiliai ir E. J. sveikata. Šiais veiksmais pažeisti KET 106 ir 111 punktų reikalavimai ir veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str.1d.127str.2d. /KET pažeidimai sukėlę kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ir transporto priemonių sugadinimą/. Todėl skundas netenkinamas kaip nepagrįstas.

Buvo minėta, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo iniciatyva buvo atliktas dar vienas tyrimas ir teismui pateikta specialisto išvada. Šioje išvadoje konstatuojama, kad susidūrimo metu kampas tarp automobilių buvo nedidelis – vos 15 laipsnių, kad V. jau buvo užbaigęs persirikiavimo į antrą eismo juostą manevrą, t.y., teigiama, kad J. pavijo V. vairuojamą automobilį ir jį taranavo, kai pastarasis ,sumažinęs greitį, bandė įvažiuoti į apsisukimo salelę kairėje. V. parodymai nuolatos keitėsi: vieno atveju jis jau buvo nuvažiavęs 50 metrų, kitu atveju-500 metrų antroje eismo juostoje, vienu atveju jis rikiavosi į antrą eismo juostą, nes už 200 metrų buvo posūkis į kairę – į įmonės „Tanagra“ teritoriją, kitu atveju jis nusprendė įvažiuoti į apsisukimo salelę dėl automobilio gedimo. Paaiškinti šių prieštaravimų negalėjo. Specialisto išvados šiuo atveju prieštaravo aukščiau minėtoms aplinkybėms, J. vienodiems ir nuosekliems parodymams, todėl teismas V. pateiktas specialisto išvadas atmeta kaip nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Teismo išvadas patvirtina ir tas /jau minėta/ faktas, kad visas smūgis teko V. automobilio užpakalinio kairio rato sričiai, kad smūgio metu šis ratas buvo nulaužtas, o nenustumtas į priekį, kaip būtų esant tarp automobilių nedideliam – 15 laipsnių- kampui.

Ekspertų išvadose daroma prielaida, kad J. galėjo išvengti susidūrimo savalaikiai stabdydama, jeigu iki V. vairuojamo automobilio buvo apie 69 metrus. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, kurie šias aplinkybes patvirtintų.

E. J. taip pat buvo skirta nuobauda dėl to, kad ji nepasirinko saugaus greičio , savalaikiai nestabdė automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. J. skundė šį nutarimą , tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 02 14 nutartimi /b.Nr. II-304-437/2011/ skundą atmetė. Todėl šioje byloje teismas dėl J. vaidmens autoįvykyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paikti 2010 12 07 nutarimą Nr. 10N-679188-10 nepakeistą ir I. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.