- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-1086-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00273-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- D. S.
- Advokatai
- Darius Stalionis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant vertėjai H. Ž., atstovui advokatui Dariui Stalioniui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. 2014-11-15, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Vairavo automobilį neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Be to, D. S. buvo kaltinama tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
D. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad lapkričio 15 d. važiavo su porininke iš darbo. Filaretų gatve kilo į kalną, nuo kurio priešais ją leidosi šiukšlių mašina. Ji leisdamasi žemyn šiai užleido kelią. Važiuodama atbulyn dažnai stabdė. Ji negirdėjo jokio garso, smūgio nepajuto. Praleidusi šiukšlių automobilį nuvažiavo į kalną. Grįžusi namo nieko nepastenėjo. Paskambinus jai iš policijos apžiūrėjo mašiną ir suprato, kad kliudė kitą automobilį. Vairavo nedraustą automobilį, nes buvo pamiršusi apie pasibaigusį draudimą. Jos automobiliui buvo sudaužyta lempa, nubrozdinti dažai.
N. R. I. teisme parodė, kad stovėdama prie lango matė, kaip nuo kalno važiuoja didžiulė šiukšlių mašina. Kitas automobilis jos akyseįvažiavo į jos automobilį. Ji pagalvojusi, kad šis sustos, norėjo išbėgti į lauką, tačiau automobilis nuvažiavo. Mašinai pasisukus ji žsirašė šios numerius. Stebint įvykį suprato, kad jos automobilio buvo neįmanoma nepaliesti. Išėjusi po poros valandų pamatė, kad jos mašinai įlenktas sparnas, apgadintas bamperis. Įvykį ji stebėjo 15-18 metrų atstumu, pro langą antrame aukšte. Kontakto garso negirdėjo, girdėjo šiukšlių mašinos garsą. Jos automobilis po kontakto iš vietos nepajudėjo. Draudimo bendrovė jai nustatė apie 980 Lt žalą.
Šalies argumentai
R. K. tyrimo metu paaiškino, kad 2014-11-15 važiavo kartu su bendradarbe D. S. iš darbo automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Filaretų gatve. Priešais automobilį stovėjo šiukšlių mašina, krovė šiukšles, joms nebuvo vietos pravažiuoti į priekį, tada vairuotoja važiavo pamažu atgal, nes šiukšliavežis iš karto važiavo link jų, kol buvo vietos pravažiuoti, o jos sustojo, kol pravažiuos, po to nuvažiavo į priekį Filaretų gatve. Jokių susidūrimo veiksmų ji nejautė ir negirdėjo (b.l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio T. D. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014-11-15 16.57 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko automobilio vairuotoja R. I. ir paaiškino, kad būdama namie, pro langą pastebėjo kaip automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojanti moteris apie 40 metų, tamsiais plaukais, važiuodama atbula kairiuoju šonu kliudė stovintį automobilį „Toyota“ ir iš įvykio vietos išvažiavo. Automobiliui „Volkswagen Passat“ turi būtį apgadinta kairės pusės užpakalinė dalis, taip pat sudaužytas užpakalinis kairės pusės žibintas. Žibinto duženos surinktos ir pridėtos prie medžiagos. Automobilio „Toyota“ apgadinimų aukštis nuo 0,43 iki 0,83 m. (b.l. 5).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis. Turi būti sugadintas kairys šonas nuo užpakalinės dalies į priekį (b.l. 8).
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis sparnas, galinis bamperis, išdaužtas galinis žibintas iš kairės pusės (0,47 – 0,89 cm).
Iš foto lentelės matyti, kad joje pavaizduotos žibinto dalelės nuo automobilio„Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos ant žemės prie automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23).
Automobilių „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti foto lentelėse (b. l. 24, 25, 26).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad D. S. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jos vairuojamas ir kitam asmeniui priklausantis turtas – abu automobiliai. Be to, D. S. vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. D. S. pripažino šiuos pažeidimus, jos parodymus atitinka nukentėjusiosios parodymai bei užfiksuoti automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, pareigūno tarnybiniame pranešime ir foto lentelėse užfiksuoti duomenys. Remiantis jais teismas D. S. pripažįsta kalta, nes ji vairavo privalomai nedraustą automobilį, buvo neatidi, nepaliko tarpo ir kliudė stovintį automobilį, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 126 ir 226 punktų reikalavimus. Tokiu būdu D. S. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., nes vairavo transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat 127 str. 2 d., nes dėl savo kaltės sukėlė eismo įvykį,
D. S. buvo kaltinama tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes po eismo įvykio privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, arba apie įvykį privalėjo pranešti nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma – policijai (Kelių eismo taisyklių 222 p.). Tam, kad pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009). Vertindamas D. S. kaltę, jos turinį teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su padaryta veika. D. S. teigė nepajutusi automobilių kontakto. Jos parodymus iš dalies patvirtino teisme apklausta nukentėjusioji, kuri nurodė, kad kontakto garso negirdė, jos automobilis iš pastatytos vietos nepajudėjo. Teismas taip pat nustatė, kad D. S. vairuodama automobilį siekė praleisti ir dėmėsį koncentravo į didelių gabaritų šiukšles vežantį automobilį, kuris važiavo priešais ją. Šio automobilio garsas, kurį girdėjo ir nukentėjusioji būdama bute už 15-18 m atstumo, galėjo slopinti D. S. ir nukentėjusiosios automobilių kontakto garsą. Be to, po kelėtos dienų iškviesta į policija D. S. atvyko apgadintu automobiliu, t. y. nesiekdama paslėpti aptiktų jos automobilio apgadinimo požymių ior nevengdama atsakomybės. Tokios aplinkybės neleidžia teismui vienareikšmiškai pripažinti, kad D. S. akivaizdžiai suprato sukeltas pasekmes, dėl kurių galėjo situaciją vertinti kaip eismo įvykio. Teismui nenustačius, kad D. S. suprato eismo įvykio faktą, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltininkė turėjo tikslą ir tyčia vengti atsakomybės. D. S. veiksmai, t. y. jos eismo įvykio pripažinimas, noras prisiimti atsakomybę, nenuslėpti automobilio apgadinimo požymiai, įvykio situacija praleidžiant didelią transporto priemonę kelyje, slystamasis automobilių kontakto būdas – net ir įvertinus žymų apgadinimų mastą ir ir akivaizdžius apgadinimų požymius - paneigia tai, kad asmuo turėjo siekį išvengti atsakomybės, būtent dėl ko turėjo tikslą pasišalinti iš įvykio vietos. Tokiu būdu įvertinęs duomenų visumą, padarytus automobilių apgadinimus, teismas pripažįsta, kad iš įvykio vietos D. S. išvažiavo nesuprasdamas apie kilusį eismo įvykį, tinkamai neįvertinusi faktinių aplinkybių, neturėdama tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šį pažeidimą D. S. padarė dėl savo neatsargumo, t. y. nenumatydamas, kad dėl tokio jos kaip vairuotojos elgesio gali kilti įstatymo numatyti padariniai. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad D. S. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties, todėl pradėtą administracinę teiseną šioje dalyje nutraukia nustatęs vieną iš teisenos negalimumo aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje.
D. S. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji dėl padarytų pažeidimų gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas pažeidėjai nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininkės veiksmų turinį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į D. S. asmenybę – administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, dirbanti, šeimoje augina nepilnametį vaiką, charakterizuojama darbdavio teigiamai, teigė besirūpinanti senyvo amžiaus tėvais. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už kiekvieną iš padarytų pažeidimų mato galimybę skirti D. S. straipsnių sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str.
nutarė:
D. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, skirti 23 (dvidešimt trijų) eurų dydžio baudą.
D. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.
D. S. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d.paskirtas nuobaudas subendrinus dalinio sudėjimo būdu D. S. skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.