Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovo BTA Insurance Company SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per BTA Insurance Company SE filialą Lietuvoje, A. J., atsakovo UAB Kauno vandenys atstovui V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje, UAB „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2013-12-04 V.Kudirkos g., Kaune, ieškovės vairuojamas automobilis Honda CR-V, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į neuždengtą vandentiekio tinklų šulinį. Vairuotojos veiksmuose KET pažeidimų nenustatyta. Dėl šio eismo įvykio ieškovė patyrė 6721,-Lt žalą. Ieškovė 2013-12-27 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo, tačiau 2014-01-30 raštu buvo informuota, kad prašymas dėl žalos atlyginimo netenkinamas ir pretenzija persiunčiama UAB „Kauno vandenys“, nes vandentiekio šulinys priklauso šiai įmonei. UAB „Kauno vandenys“ vykdoma veikla apdrausta bendrosios civilinės atsakomybės draudimu „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje. Teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 6279,30Lt. žalos atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2013-12-04 Kauno AVPK nutarime Nr.2NT-4479901 nutraukti (nepradėti) administracinio pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad 2013-12-04 apie 17.45 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį V.Kudirkos gatvėje ties namu Nr.19. Atvykus patruliui į vietą rado apgadintą automobilį HONDA CR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja G. S. paaiškino, kad apie 17.40 val. vairuojant minėtą automobilį įvažiavo į neuždengtą šulinį, kuris po šio įvykio buvo uždengtas UAB „Kauno vandenys“ darbuotojų. Įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad automobilis galėjo būti buvo apgadintas įvažiavus į nepažymėtą neuždengtą šulinį, todėl buvo nubraižyta įvykio vietos schema, surašytas tarnybinis pranešimas. Atvykus į įvykio vietą šulinys jau buvo uždengtas. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nes vairuotojos veiksmuose nenustatyta KET pažeidimų, nes važiuojant tamsiu paros metu ir lyjant lietui vairuotoja galėjo nepastebėti atviro šulinio (b.l.9). UAB „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos viršininko 2014-02-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-12-04 17.45 val. šioje tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad ties V.Kudirkos g. 28 namu važiuojamoje kelio dalyje yra atviras šulinys. Avarinės tarnybos darbuotojams nuvykus į vietą rastas atviras vandentiekio tinklų šulinys. Dangtis buvo greta šulinio. Šulinys buvo uždengtas tuo pačiu dangčiu, kuris laikėsi stabiliai, jokių susidėvėjimo ar apgadinimo požymių nesimatė (b.l.9). Ieškovė G. S. 2013-12-27 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo atsiradusios minėtame eismo įvykyje , ši institucija atsakydama G. S. nurodė, kad netenkina jos pretenzijos ir ją persiunčia UAB „Kauno vandenys“(B.l.10). UAB „Kauno vandenys“ G. S. 2014-08-11 pervedė 500,-Lt frančizės mokestį (b.l.11). Kauno nepriklausomų ekspertų biuras 2013-12-05 atliko transporto priemonės Honda CR-V apžiūrą ir parengė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kuriame nustatė orientacinį patirtą nuostolį 6721,-Lt (b.l.11-21). Ieškovė G. S. 2014-08-18 pareiškė pretenziją atsakovams „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje ir UAB „Kauno vandenys“ dėl žalos atlyginimo. Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsakydami į pretenziją atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad negalėjo atlikti tyrimo ir nustatyti žalos dydžio draudėjui laiku nepranešus apie įvykį ir neišsaugojus nepakeistos įvykio vietos (b.l.22-24). 2013-11-12/2013-11-13 UAB „Kauno vandenys“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje sudarė Draudimo paslaugų pirkimo- pardavimo sutartį Nr.5-303, kurioje vienu iš draudimo objektų 1.2.5punkte numatė civilinę atsakomybę už svetimo turto- transporto priemonių sugadinimą, įvykus eismo įvykiams, kurių priežastimi buvo vandentiekio- kanalizacijos šuliniai, esantys važiuojamojoje Kauno miesto gatvių tinklo dalyje, Draudėjo aptarnaujamoje zonoje. Šios sutarties 8 p. nustatyta Draudimo liudijimas(poliso) – oficialus dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą, išdavimas, taip pat sutarties 9p. ir 11p. numatyta, kad be sutarties paslaugoms taikomos galiojančios atitinkamos draudimo rūšies Draudiko taisyklės . Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime( polise) nurodyta, kad draudimo laikotarpis nuo 2013-11-13 iki 2014-11-12, besąlyginė išskaita 500 Lt., kurią kaip jau minėta UAB „Kauno vandenys“ išmokėjo ieškovei G. S.. Šio liudijimo (poliso) 1 priedo 8.8 p. numatyta, kad atsitikus įvykiui, dėl kurio gali būti pareikšta pretenzija, draudėjas nedelsiant( per 24 valandas) nuo to momento kai apie tai sužinojo, privalo pranešti draudimo įmonei orientacinį nuostolių dydį, pagal galimybes išsaugoti nepakeistą draudiminio įvykio vietą, kol draudimo įmonei nebus sudaryta galimybė atlikti tyrimą, pateikti visus duomenis reikalingus nuostolių dydžiui įvertinti(b.l. 25-27,42-46).Byloje pateiktos trys fotonuotraukos, kurias ieškovė nurodė gavusi iš UAB „Kauno vandenys, kuriose matyti važiuojamojoje kelio dalyje atidengtas vandentiekio tinklų šulinys, šulinio dangtis gulintis netoliese šulinio angos, toliau matomas stovintis automobilis, kurio valstybinių numerių nesimato, ieškovė nurodo, kad tai jos apgadintas po įvažiavimo į minėtą šulinį automobilis, atsakovai šių ieškovės nurodytų aplinkybių nenuginčijo (b.l.63). Byloje nustatyta, kad vandentiekio tinklų šulinys esantis V.Kudirkos gatvės važiuojamojoje dalyje, Kaune į kurį įvažiavo ieškovė savo vairuojamu automobiliu priklauso UAB „Kauno vandenys“, kuri šio įvykio metu civilinę atsakomybę buvo apdraudusi pagal su draudimo įmonėje „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje Draudimo paslaugų pirkimo- pardavimo sutartimi Nr.5-303, kurioje vienu iš draudimo objektų 1.2.5 p. numatyta civilinė atsakomybė už transporto priemonių sugadinimą, įvykus eismo įvykiams, kurių priežastimi buvo vandentiekio- kanalizacijos šuliniai, esantys važiuojamojoje Kauno miesto gatvių tinklo dalyje,draudėjo, t.y. UAB „Kauno vandenys“ aptarnaujamoje zonoje. Šio eismo įvykio metu ieškovės patirta 6721,-Lt žala įrodyta byloje Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2013-12-05 atlikusio transporto priemonės Honda CR-V, kuri buvo apgadinta įvykio metu, vertinimo ataskaita (b.l.11-21).Ši žala atsirado ne dėl ieškovės kaltės, nes iš karto po įvykio , t.y. 2013-12-04 atvykę policijos pareigūnai, ištyrę įvykio aplinkybes, nenustatė ieškovės G. S., vairavusios transporto priemonę kaltės dėl įvykio ir nutraukė (nepradėjo) administracinio pažeidimo bylos teisenos. Šis nutarimas įsiteisėjęs. Aplinkybes, kad važiuojant automobiliu negalima buvo pastebėti atidengto vandentiekio tinklų šulinio patvirtino byloje liudytojas G. R., kuris paaiškino, kad pamatęs ieškovės automobilį su įjungtais avariniais signalais, pats įvažiavo į atidengtą vandentiekio tinklų šulinį ir sustojo, pamatė, kad išlūžęs ieškovės automobilinio galinis vairuotojo pusės ratas, automobilis su tokiu apgadinimu jokiu būdu negalėjo pats važiuoti, nes ratas buvo išniręs, važiuoklė stipriai pažeista, ratas stovėjo skersai. Buvo tamsu, automobilis nuo atviro šulinio buvo apie 5-7 metrų atstumu. Ištyrus byloje įrodymus, matyti, kad ieškovei minėto įvykio metu buvo padaryta žala, kurią privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, žalos piniginė išraiška yra patirti nuostoliai, kurie šiuo atveju turi būti visiškai atlyginti, nes įstatymas nenumato ribotos atsakomybės (CK6.249,6.251,6.263 str.str.).Atsakovas BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje neišmokėjo draudimo išmokos, nurodydamas , kad nebuvo per 24 valandas pranešta apie įvykį, neišsaugota įvykio vieta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir apsunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo laikyti, kad šios pareigos neįvykdymas buvo esminis, kad tuo buvo pažeistas sutarties šalių bendradarbiavimo principas, kaip minėta, sprendžiant dėl draudimo sutarties dėl nepranešimo laiku apie draudžiamąjį įvykį teisinių padarinių, privalu įvertini draudėjo kaltę (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ draudimo įmonei apie draudiminį įvykį galėjo nepranešti tyčia, siekdama sąmoningai suklaidinti atsakovą apie žalą, jos dydį, apsunkinti pareigą ištirti draudiminio įvykio aplinkybes, nesudaryti sąlygų nustatyti atsakingus už žalą asmenis ar imtis priemonių žalai sumažinti. Atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje motyvas, kad neišmoka draudimo išmokos dėl to, kad negalėjo atlikti tyrimo ir nustatyti žalos dydžio ir taip pat dėl to, kad draudėjas, t.y. UAB „Kauno vandenys“ neišsaugojo nepakeistos įvykio vietos, negali būti pripažįstami pagrįstais, nes nustatytą žalą patvirtinančių įrodymų atsakovas neginčijo, įvykio vieta buvo važiuojamoji kelio dalis, todėl palikimas neuždengto vandentiekio tinklų šulinio, t.y. išsaugojimas įvykio vietos tokios kokia ji buvo įvykio metu, galėjo sukelti ir kitų analogiškų įvykių, trukdyti eismui. Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Ištyrus byloje įrodymus vertintina, kad nepranešimas apie tokį įvykį negalėjo turėti įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 str. 2 d.). Atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas paaiškino, kad įmonė neturėjo žinių ar nukentėjęs asmuo reikš pretenzijas, tik 2014-02-18 gavo iš Kauno miesto savivaldybės persiųstą pretenziją. Ištyrus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, spręstina, kad toks nepranešimas negalėjo turėti įtakos žalos dydžiui, kuris byloje įrodytas nenuginčytais ištirtais rašytiniais įrodymais, ir nepranešimas apie draudiminį įvykį per draudimo polise nurodytą laikotarpį nepanaikina draudimo įmonės pareigos atlyginti ieškovei eismo įvykio metu patirtą žalą. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p., 17p. nustatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinos sąlygos įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką ar Biurą yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginta dėl eismo įvykio padaryta žala ar yra atlyginta tik dalis žalos. Šiuo atveju ieškovės turtas, t.y. automobilis buvo remontuojamas, ieškovei atsakovas UAB „Kauno vandenys“ yra išmokėjęs 500 litų frančizės mokestį. Atsakovai nurodo, kad ieškovei neturi būti atlyginami nuostoliai su pridėtinės vertės mokesčiu. Minėtose taisyklėse nurodyta, kad turto remonto išlaidos atlyginamos neskaičiuojant PVM tokiu atveju kai turtas neremontuojamas. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, kad yra PVM mokėtoja, nepateikė įrodymų, kad buvo sumokėtas PVM mokestis įsigyjant detales ir mokant už remonto darbus, nes ieškovė automobilį remontavo ūkio būdu, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, išskaičiuojant Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytą 1114,42 Lt. (322,76 eur) . Byloje kyla ginčas dėl solidarios atsakovų atsakomybės, UAB „Kauno vandenys“ nurodo, kad jie yra įvykdę savo įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, išmokėję 500 Lt. frančizės mokestį, kuris numatytas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime/polise, kuriame taip pat numatyta, kad draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui 15 000 litų.(b.l.42). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas neviršija draudimo sumos kurią draudikas įsipareigojo išmokėti už vieną draudiminį įvykį, todėl teismas vertina, kad nėra pagrindo šiuo atveju taikyti atsakovų solidarios atsakomybės, nes atsakovas UAB „Kauno vandenys“ savo sutartinius įsipareigojimus numatytus Draudimo paslaugų pirkimo- pardavimo sutartyje ir jos priede- liudijime/polise ieškovės atžvilgiu yra įvykdęs, ir neturi pareigos atlyginti ieškovei nuostolių, nes minėta sutartimi UAB „Kauno vandenys“ civilinė atsakomybė – už svetimo turto – transporto priemonių sugadinimą, įvykus eismo įvykiams, kurių priežastimi buvo vandentiekio- kanalizacijos tinklų šuliniai, esantys važiuojamojoje Kauno miesto gatvių tinklo dalyje apdrausta atsakovo BTA Insurance Company SE filiale Lietuvoje. Ieškinį tenkinant iš dalies iš atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje priteisti ieškovei G. S. 1497,01Eur patirtos žalos atlyginimui (5168,88Lt.), iš prašomos priteisti 6279,30Lt. atėmus 1114,42Lt. (322,76 Eur)PVM sumą .

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti 1500Lt ir 280 Eur, tai sudaro 714,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensavimo pagrįstumą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Atsižvelgiant į ginčijamą pinigų sumą, bylos apimtį, sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį, atstovavimą teisme, atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas ir ieškovės sumokėtas byloje žyminis mokestis 141 Lt.( 40,78 Eur). Ieškinys patenkintas 82 procentų apimtyje, priteistinos advokato išlaidos sudaro 585,83 Eur, priteistinas žyminis mokestis – 33,49 Eur. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu sudaro 6,69 Eur ,valstybei iš atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje priteistina 5,48 Eur šių išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje į.k. 300665654, esančios Viršuliškių skg.34,Vilnius, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440, 1497,01 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 1ct) žalos atlyginimui, 585,83 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 83ct) advokatų išlaidų, 33,49 Eur (trisdešimt tris eurus 49 ct) sumokėto žyminio mokesčio, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje priteisti valstybei – 5,48 Eur (penkis eurus 48ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752 , įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.