Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. P. teikimą dėl nuteistajam G. P. paskirtos bausmės – baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas antstolės R. P. teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam G. P. paskirtą 500,00 Eur baudą pakeisti kita bausmės rūšimi – laisvės apribojimu.

Teikime nurodoma, jog antstolė R. P. vykdo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500,00 Eur (10 MGL) baudos išieškojimo iš G. P. valstybės naudai. Skolininkas gyvena, pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos raštą, nauju adresu – (duomenys neskelbtini). Pradėjus priverstinį ieškojimo vykdymą buvo atliekamos užklausos, turtinės padėties tikrinimas. Vykdant nurodytą vykdomąjį dokumentą ir atliekant skolininko turtinės padėties patikrinimus nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nėra, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininkui priklauso transporto priemonė: „FORD GALAXY“, valstybinio numerio ženklas: (duomenys neskelbtini) transporto priemonės būsena: įregistruota; transporto priemonės dalyvavimas eisme: leidžiamas. Minėtas turtas areštuotas, tačiau jam taikomi ir kitų antstolių apribojimai, kadangi Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininko atžvilgiu yra vykdoma 31 vykdomoji byla, viena iš jų yra dėl išlaikymo išieškojimo. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nedirba, kito skolininkui priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro teikiamus duomenis skolininko įkalinimo įstaigose nėra. Skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų nenustatyta. Priverstinėmis vykdymo priemonėmis baudos nepavyksta išieškoti skolininkui neturint turto ir pajamų, tuo labiau kad yra vykdomi pirmos eilės išieškojimai, todėl baudos, kaip bausmės vykdymas, yra neefektyvus. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtų baudų.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti ir pakeisti paskirtą 500 Eur baudą į laisvės apribojimą, kadangi nuteistasis vengia mokėti baudą, oficialiai niekur nedirba, nemoka kitų baudų, turi daug vykdomųjų bylų.

Teismo posėdyje nuteistasis G. P. nurodė, jog turi vieną nepilnametį vaiką, žino skirtą baudą, vykdo individualią veiklą, sumokės skirtą baudą iki metų pabaigos, kitą savaitę perves 200 Eur.

Antstolė teismo posėdyje palaikė teikimą, papildomai nurodė, kad 2020 m. vasarį buvo kito asmens pervesta 50 Eur, kurie skirti vykdymo išlaidoms. 2020 m. liepą elektroniniu paštu, kuriuo pats skolininkas buvo susisiekęs, kreipėsi į skolininką, bet jis suklaidino, kad bauda subendrinta. Programoje „(duomenys neskelbtini)“ automatu atliekamos užklausos kas 14 dienų dėl skolininko šeimyninių, finansinių aplinkybių, bet šio skolininko atžvilgiu nebuvo nustatyta jokio turto, išskyrus vieną mašiną, kuri areštuota 33 vykdomosiose bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. Pagal BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Susipažinus su pateikta medžiaga nustatyta, jog G. P., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje skirta 15 MGL bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL (500,00 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad minėtas teismo baudžiamasis įsakymas nuteistajam G. P. įteiktas tinkamai – išsiųstas jo nurodytu el. paštu, kuriuo jis sutiko gauti procesinius dokumentus. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. spalio 5 d. Kadangi nuteistasis gera valia baudos nesumokėjo, vykdomasis raštas pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą išduotas 2019 m. kovo 5 d., išsiųstas antstoliui 2019 m. kovo 5 d., ir antstolio priimtas vykdyti 2019 m. kovo 14 d.

Kaip matyti iš antstolės R. P. teikime išdėstytų aplinkybių, jas pagrindžiančios vykdomosios bylos medžiagos, priverstinai įvykdyti teismo baudžiamojo įsakymo galimybių nėra dėl nuteistojo turtinės padėties, jo vengimo mokėti baudą. Nuteistasis G. P. oficialiai nedirba, jam priklausančių piniginių lėšų banko sąskaitose nėra, skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto nenustatyta, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininkui priklauso transporto priemonė: „FORD GALAXY“, valstybinio numerio ženklas: (duomenys neskelbtini) transporto priemonė areštuota, jo atžvilgiu užvestos viso 31 vykdomoji byla, tame tarpe viena byla dėl išlaikymo išieškojimo, todėl esant pirmos eilės išieškojimui, šios baudos išieškojimo galimybės faktiškai nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos visa teismo skirta bauda 500 Eur nebuvo sumokėta nei savanoriškai, nei buvo išieškota priverstinai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnis reglamentuoja skolininko pareigas ir tame tarpe numato, kad skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam buvo siunčiami jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), pranešimai dėl atvykimo pas antstolį, tačiau skolininkas, būdamas tinkamai informuotas apie baudžiamojo įsakymo priėmimą, jį gavęs jo nurodytu el. paštu, savanoriškai baudos nesumokėjo, būdamas įspėtas apie tai, kad savanoriškai nesumokėjus baudos per 5 mėnesių bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas per antstolį, jis baudos išieškojimu nesidomėjo, 2020 m. sukontaktavęs su antstole elektroniniu paštu ir žadėjęs mokėti dalimis, savo pažado nevykdė, baudos / jos dalies nesumokėjo, pasikeitusio savo gyvenamosios vietos adreso antstolei nenurodė, nors tokią įstatyminę pareigą turėjo, pas antstolį neatvyko, su antstolio kontora nebendradarbiavo, nors kaip skolininkas tokią pareigą taip pat turėjo.

Teismas, spręsdamas, ar nuteistasis piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą, atsižvelgia į tai, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Bylos ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad asmens elgesys bausmės vykdymo atžvilgiu nesikeitė teigiama linkme, jis tiesiog ignoravo pareigą vykdyti bausmę, nesumokėjo baudos nei jos dalies nei savanoriškai per 5 mėnesių teismo nustatytą terminą, nei vykdant priverstinį išieškojimą jau keturis metus, jokių pateisinančių objektyvių priežasčių nenustatyta. Priešingai, asmuo nurodė, jog vykdo individualią veiklą, tad nuteistasis, gavęs baudžiamąjį įsakymą, žinodamas pareigą vykdyti jam paskirtą bausmę, nesant nedarbingumo ar riboto darbingumo, nuteistajam kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu dirbant ir gaunant pakankamo dydžio mėnesines pajamas, jis turėjo ir galėjo vykdyti jam skirtą bausmę – sumokėti baudą ar jos dalį, ar prašyti baudos išdėstymo, todėl akivaizdu, jog tokiu būdu nuteistasis siekė ir dabar siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės sukeliamų nepatogumų. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo pasyvaus elgesio bausmės vykdymo atžvilgiu, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtos bausmės ir įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu.

Nuteistasis turi įstatyminę pareigą bendradarbiauti su priverstinį išieškojimą vykdančia antstole, dėti visas įmanomas pastangas įvykdyti jam paskirtą baudos bausmę. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis nors ir dirba, vykdydamas individualią veiklą, kaip nurodė teismo posėdžio metu statybų sektoriuje, gauna vidutines 1300 Eur mėnesines pajamas, tačiau jo atžvilgiu vykdomos net 31 vykdomoji byla, šios baudos priverstinis išieškojimas vykdomas jau keturis metus, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d., asmuo nevykdė pareigos vykdyti teismo skirtą bausmę ir savanoriškai baudos nei jos dalies nesumokėjo, priverstiniu vykdymu nesidomėjo, nevykdė pareigos pranešti antstolei savo pasikeitusią gyvenamąją vietą, su ja nebendradarbiavo, dėl ko akivaizdu, kad asmuo nors ir dirba, tačiau tikėtina, kad nuteistojo individuali veikla statybų sektoriuje nėra tinkamai apskaitoma su tikslu, kad nebūtų išieškotos piniginės sumos iš darbo užmokesčio, duomenų, kad registruotųsi Užimtumo tarnyboje nėra, asmeniui priklauso areštuotas automobilis, bet daugiau kito turto neturi, juolab šios baudos išieškojimas yra trečios eilės, o vykdomosios bylos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams yra priskiriamos pirmos eilės išieškojimams.

Teismo posėdžio metu nuteistasis teigia, kad nelabai žinojo apie skirtą baudą, nors kaip nustatyta iš bylos duomenų prieš kreipiantis prokurorui su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo G. P. buvo supažindintas ir su siūloma baudos bausme ir su jos dydžiu, juolab priėmus baudžiamąjį įsakymą G. P. nurodytu jo naudojamu el. paštu gavo baudžiamąjį įsakymą, be to kaip nurodė antstolė teismo posėdžio metu iš G. P. buvo išieškota 50 Eur vykdymo išlaidoms padengti, o vykdomoji bylos medžiaga patvirtina, kad pats nuteistasis su antstolė buvo sukontaktavęs 2020 metais elektroniniu paštu. Taigi, G. P., siekdamas išvengti atsakomybės, klaidindamas teismą, teismo posėdžio metu nepagrįstai ir neteisingai nurodo, jog nežinojo apie skirtą baudą, kadangi kaip nustatyta, asmuo žinojo ir apie skirtą baudą, jos dydį, juolab jis turėjo tiek pareigą, tiek pakankami laiko išsiaiškinti šią informaciją ir sumokėti baudą. Akivaizdu, kad asmuo nededa jokių pastangų jai sumokėti, kas rodo jo atsainų požiūrį į jam paskirtą bausmę, todėl darytina išvada, kad G. P. vengia sumokėti jam paskirtą baudą, nėra galimybių ją išieškoti, todėl bauda turi būti keistina į laisvės apribojimo bausmę.

Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai (1:1) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. P. buvo paskirta 10 MGL dydžio bauda (500,00 Eur), todėl ši bauda keistina į laisvės apribojimą, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, taigi, G. P. neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, tačiau tai, kad 10 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatyto šios bausmės rūšies minimumo, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės minimumas ir jos skaičiavimo taisyklės taikomi ją skiriant, bet ne keičiant.

Atsižvelgiant į bylos ir teikimo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai, kad G. P. vengia mokėti 500,00 Eur baudą, jos išieškoti priverstine tvarka nėra galimybės, G. P. skirtinas laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimą: per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti nustatytu laiku namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 48 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutarė:

Antstolės R. P. teikimą tenkinti.

Nuteistajam G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 10 MGL (500,00 Eur) dydžio baudą, kurios likusi neieškota baudos dalis yra 500,00 Eur, pakeisti laisvės apribojimu, 1 (vieną) MGL prilyginant 1 (vienai) laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 10 (dešimt) dienų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jį įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.