- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-179-81-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00727-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. T.
- Nukentėjusysis
- I. B., L. M.
- Advokatai
- Tomas Kaminskas
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-81/2011
Teisėjas R.Švirinas Teisminio proceso Nr. 52-1-00727-09;
2011 m. kovo 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam R. T., jo gynėjui advokatui Tomui Kaminskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 146 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams 3(trims) mėnesiams; už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. –laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d. bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-07-08 iki 2009-10-10.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
R. T. nuteistas už LR BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, nes 2009 m. liepos 6 d, apie 21 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusios I. B. valią ją įsodino į A. R. vairuojamą lengvąjį automobilį BMW 535 ir neleisdamas nukentėjusiajai išlipti iš automobilio vežiojo ją (duomenys neskelbtini) g-ve, vėliau nusivežė iki (duomenys neskelbtini) namo, nusivedė į minėto namo trečio aukšto koridorių ir panaudodamas fizinį smurtą, rankomis užsuko nukentėjusiajai kairę ranką ir sudavė vieną smūgį į nugaros sritį, ir tuo nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl pernelyg išlenktos ar pernelyg išsuktos rankos alkūnės sąnaryje. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką išėjus iš minėto gyvenamojo namo jis įsodino nukentėjusiąją į tą patį automobilį ir neleisdamas jai išlipti nusivežė į (duomenys neskelbtini)gatvę (duomenys neskelbtini), šalia baro(duomenys neskelbtini) ir automobilyje laikė ją iki 23 val., iki ji, pasiprašiusi į tualetą, pabėgo. Tuo nukentėjusiajai buvo neteisėtai atimta laisvė.
R. T. nuteistas už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, nes 2009 m. liepos 6 d. vakare, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų prikibo prie nukentėjusiosios L. M. ir sudavė nemažiau vieną smūgį pastarajai į sprandą ir laikydamas ranka už sprando nusivedė ją iki (duomenys neskelbtini) esančios nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės ir ten ranka sudavė vieną smūgį jai į nugarą bei koja sudavė vieną smūgį į sėdmenis, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą. Tokiais įžūliais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas, neobjektyvus, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, priimtas pažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normas. Teismas neaptarė ir nevertino liudytojų R. Š., A. R. parodymų, kaip įrodymų šaltinio. Teismas kritiškai vertino L. M. bei I. B. parodymus, duotus teisme, jog jos apkalbėjo nuteistąjį, nes yra narkomanės bei pabūgusios pareigūnų grasinimo, tačiau teismas neaptarė tokių priešingų parodymų davimo teisme aplinkybių. Be to, tai, kad nukentėjusiųjų teisme duoti parodymai prieštarauja net nuteistojo parodymams, apelianto manymu patvirtina, jog jų parodymai nebuvo suderinti su nuteistojo parodymais, buvo duoti laisva valia. Apeliantas pažymi, jog šiuo metu abi nukentėjusiosios yra suimtos, atlieka laisvės atėmimo bausmes. Nuteistojo manymu teismas neobjektyviai vertinio nukentėjusiųjų parodymus, rėmėsi tik kaltinančiais ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais. Teismas rėmėsi akistata, tačiau neaptarė akistatos metu paaiškėjusių aplinkybių, jog nukentėjusioji savo noru vaišinosi su nuteistuoju kavinėje, nukentėjusioji I. B. negalėjo paaiškinti, kodėl būdama viešose vietose neprašė pagalbos, nebandė bėgti. I. B. davė prieštaringus parodymus, tačiau teismas rėmėsi tik nuteistąjį kaltinančiais parodymais. Be to, teismas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant patraukti nukentėjusiąsias baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, jog D. B. yra I. B. motina, todėl gali būti suinteresuota bylos baigtimi ir rėmėsi tik tais jos parodymais, kurie naudingi kaltinimui bei nevertino parodymų, jog jos dukra būna agresyvi, vartoja narkotines medžiagas, įvykio dieną išvyko susitikti su nuteistuoju savo noru, iš dukros pasakojimų suprato, jog su nuteistuoju važinėjosi savo noru. Nuteistojo manymu teismas buvo šališkas vertindamas ir liudytojo V. Ž. parodymus, netyrė, nešalino prieštaravimų tarp šio liudytojo bei D. B. ir nukentėjusiųjų parodymų. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį dėl LR BK 284 str.. 1 d. numatytos veikos grįsdamas tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, nuteistojo teigimu, pažeidė LR BPK 301 str. 2d.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo bei jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo skundo argumentai ta dalimi, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl R. Š., A. R. parodymų, kurie yra nuteistąjį teisinantys, pagrįsti, tačiau kitoje dalyje nuteistojo argumentai dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti ir atmetami.
Pirmosios instancijos teismui nepasisakius ir neįvertinus dalies pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. T. kaltę, padarius LR BK 146 str. 2 d. bei 284 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, grindė nukentėjusiųjų I. B. ir L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais., nes teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, jie prieštaringi ne tik ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tačiau neatitinka ir nuteistojo parodymų apie 2009-07-06 dienos įvykius, o taip pat šie nukentėjusiųjų parodymai paneigiami objektyviais bylos duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs ir sutapo. I. B. teigė, jog ji nuvyko susitikti su R. T. savo noru, tačiau vėliau ji prievarta buvo įsodinta į automobilį, vežiojama, nuvežus į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas - R. T. užsuko nukentėjusiajai kairę ranką ir sudavė vieną smūgį į nugaros sritį, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą po to dar įsodino į automobilį ir neleisdamas išlipti nusivežė prie baro (duomenys neskelbtini) , laikė iki 23 val., iki ji, pasiprašiusi į tualetą, pabėgo. Be to I. B. nurodė mačiusi kaip R. T. vartojo fizinį smurtą L. M. atžvilgiu. Šiuos savo parodymus I. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė konkrečias vietas, kur ji buvo vežiojama, kur ją įsodino į automobilį, laiptinėje sudavė smūgius, nurodė, kad matė, kaip nuteistasis gatvėje sudavė smūgius nukentėjusiajai L. M., papasakojo, prie kokių aplinkybių, palikusi automobilyje rankinuką, pabėgo nuo kaltinamojo. Savo parodymus I. B. patvirtino ir akistatos su R. T. metu (t1, b.l. 63-66) Apklausų metu nukentėjusioji teigė, jog tuo metu ji nevartojo narkotinių medžiagų, kaip jų nebuvo vartojusi ir įvykio dieną. Šiuos I. B. parodymus iš dalies patvirtina D. B. parodymai, kuri patvirtino, jog I. B. su L. M. įvykio vakarą išėjo iš namų, vėliau grįžo išsigandusi ir susijaudinusi L. M. , klausė ar grįžo Inga, L. M. jai pasakojo, jog R. T. ją prievarta bandė įsodinti į automobilį, apsistumdė, tačiau ji pabėgo. Vėliau grįžusi dukra taip pat pasakojo, jog ją R. T. su draugu vežiojosi automobiliu, bendrabutyje ją sumušė, vėliau ji iš automobilio pabėgo, dukra skundėsi, kad skauda ranką ir kitą dieną išėjo į polikliniką, grįžo su sugipsuota ranka. L. M. ikiteisminio yrimo metu taip pat davė nuoseklius parodymus dėl jos sumušimo aplinkybių, patvirtino juos parodymų patikrinimo metu (t1, b.l. 99-102), parodė vietą, kur jos atžvilgiu nuteistasis vartojo smurtą, dar kartą papasakojo visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja D. B. parodymams, R. T. parodymams, A. R. parodymams, kad įvykio vakarą tikrai I. B. vežiojo su R. T. šviesios spalvos BMW markės automobiliu. D. B. taip pat parodė, jog dukra nesiskundė, kad policijos pareigūnai jai darytų įtaką, verstų duoti parodymus, parodė, jog tuo metu I. B. nevartojo narkotinių medžiagų. Kad įvykio vakarą I. B. tikrai važinėjo su R. T. patvirtina ne tik R. T., bet ir A. R.. Kad įvykio vakarą I. B. buvo susitikusi su R. T. patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys- byloje esanti restorano „C. P.“ filmuotos vaizdo medžiagos nuo 20.30 val. iki 22.00 val. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėjus šią kompaktinę plokštelę, matomas susitikimas tarp I. B. ir R. T., kuris įvyko 2009-07-06 nuo 21.15 val. iki 21. 43 val., matomi įeinantys ir išeinantys I. B. ir R. T.. Be to, I. B. parodymus, jog ją sužalojo jos sugyventinis D. M., paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, patvirtinantys, jog D. M., laikotarpiu nuo 2009-05-14 iki 2009-07-20 atliko administracinį areštą 67 paras, bausmę atliko neišeinant iš areštinės (t3, b.l. 8). Šie bylos objektyvūs duomenys ne tik patvirtina aplinkybę, jog R. T. įvykio vakarą buvo susitikęs su I. B., paneigia nukentėjusiųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, bet ir duodą pagrįstą manymą tikėti nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jog įvykio vakarą L. M. viešoje vietoje sumušė R. T., o taip pat prieš I. B. valią ją vežiojo automobiliu bei jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, nes juos patvirtina tiek aukščiau aptarti objektyvūs duomenys, iš dalies liudytojo A. R. parodymai, ta dalimi, kurioje jis patvirtino, jog įvyko vakarą tikrai vežiojo I. B. ir R. T., bei D. B. parodymais. Be to nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikyti patikimais davė pagrindą ir liudytojo M. G. parodymai, kuris teisme patvirtino, jog būtent jis byloje ikiteisminio tyrimo metu apklausė nukentėjusiąsias I. B. ir L. M., nukentėjusiosios parodymus davė savanoriškai, vėliau tai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjai bei akistatos metu, jokios psichologinės prievartos ir juolab grasinimų jų atžvilgiu policijos pareigūnai nevartojo, jokių įtarimų, kad jos gali būti abstinencijos būsenoje, jam nekilo. Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiųjų parodymais teismui davė ir ta aplinkybė, jog abi nukentėjusiosios dėl įvykio į policiją kreipėsi jau sekančią dieną (t1, b.l. 8, 80), duomenų, jog jos būtų paveiktos, priverstos ar kaip nors įkalbėtos pranešti melagingus duomenis, nėra. Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog sutikta I. B. pasakojo, jog ją sužalojo R. T.. Nors šis liudytojas teisme neapklaustas, tačiau teismui išnaudojus įmanomas procesines priemones ir nepavykus šio liudytojo iškviesti į teismo posėdį, jo parodymai pagarsinti LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl jie laikytini patikimu įrodymų šaltiniu. Šio liudytojo parodymai nėra esminiai, kuriais teismas rėmėsi nustatydamas faktines aplinkybes, tačiau jie, atsižvelgiant į kitus, anksčiau aptartus duomenis, tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiųjų parodymų patikimumą.
Liudytojas A. R. yra nuteistojo pažįstamas, būtent nuteistojo paprašytas, jis vežiojo R. T. ir I. B., todėl A. R. parodymai ta dalimi, kuri nepatvirtinama jokiais kitais patikimais įrodymais, vertintina kritiškai. Nors A. R. teigia, jog jokios prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo vartota, tačiau šie jo parodymai, prieštarauja nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems nuosekliems parodymams, kuriuos patvirtina ne tik specialisto išvada dėl I. B. rankos sužalojimo pobūdžio, laiko bei kitų aplinkybių, bet ir liudytojos D. B. parodymai. Be to, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumas pagrįstas ir kitais aptartais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, A. R. parodymai, ta dalimi, kuria nepatvirtinami aptartais įrodymais, laikytini nepatikimais ir jais nesivadovaujama.
Liudytojas A. Š. neigė, jog jis buvo susitikęs įvykio metu su nuteistuoju ir nukentėjusiąją I. B., tačiau jis nurodė, jog jam yra taikomi Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo numatyti įpareigojimai, jam uždrausta susitikti bei bendrauti su A. R. bei R. T., todėl A. Š. pripažinus, kad jis buvo susitikęs su nuteistuoju ir nukentėjusiąją, pripažintų, jog šį draudimą pažeidė, todėl akivaizdu, jog A. Š. nėra suinteresuotas duoti teisingus parodymus. Esant šiomis aplinkybėmis A. Š. parodymai nelaikytini patikimais ir jais negali būti remiamasi nustatant faktines įvykių aplinkybes.
Nors D. B. teisme nurodė, jog iš dukros suprato, kad su R. T. ji važinėjo savo noru, tačiau tai prieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bei nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Be to, D. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu įvykius prisiminė geriau. Dėl šių aplinkybių šioje dalyje D. B. parodymai nelaikytini patikimais, todėl jie nevertinti nei kaip patvirtinantys nei kaip paneigiantys nuteistojo kaltę. Ta aplinkybė, jog D. B. yra nukentėjusiosios I. B. motina, nėra absoliutus pagrindas jos parodymus visa apimti laikyti nepatikimais. Dėl parodymų patikimumo sprendžiama juos vertinant ir lyginant su kitais bylos duomenimis. Kaip jau aptarta aukščiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šios liudytojos parodymais, ta dalimi, kuri patvirtina nuteistojo kaltę, nes juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų duoti nuoseklūs parodymai, kuriuos jos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei pas ikiteisminio tyrimo teisėją. D. B. nurodyta aplinkybė, kad jos dukra vartoja narkotikus ir abstinencijos būklėje būna agresyvi nėra pagrindas nukentėjusiųjų parodymus, atsižvelgiantį jau aptartas aplinkybes, laikyti nepatikimais.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas faktines aplinkybes rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad teismas nesiėmė priemonių inicijuoti nukentėjusiųjų baudžiamąjį persekiojimą dėl melagingų parodymų teisme davimo, nėra pagrindas laikyti nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nepatikimais, tai nėra priemonė vertinti parodymų patikimumą, nes parodymų patikimumas nustatomas juos vertinat ir lyginant su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Taip pat atsižvelgiant į aptartus motyvus konstatuojama, jog teismas teisingai nustatė įvykių faktines aplinkybes bei pagrįstai pripažino R. T. kaltu neteisėtai, pavartojant fizinį smurtą atėmus laisvę nukentėjusiajai I. B. bei viešoje vietoje sudavus smūgius L. M. ir tuo sutrikdžius visuomenės rimtį bei tvarką. Nuteistojo veikos LR BK 146 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.
Bausmė nuteistajam skirta teisingai. Skirdamas bausmę teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ( charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, tačiau teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė bausmes, artimas, tačiau mažesnes nei straipsnių sankcijoje numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo bei jo padarytų veikų pavojingumą, bausmės paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra būtinos ir pakankamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.