Tauragės apylinkės teismo nutartis

2017-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-377/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
II-12-377/2017
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00085-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-377/2017Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00085-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.1.;21.10.4.; (S)
Registro Nr. ROIK: 17065068888TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 13 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė,

sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. P. skundą institucijai - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. vasario 29 d. Tauragės rajono apylinkės teisme gautas E. P. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde nurodo, kad 2016 m. gruodžio 30 d. pranešimais kreipėsi į policijos komisariatą dėl jos tėvo V. J. be juridinio pagrindo išvežimo iš jo namų bei dėl to, kad V. J. išvežė ir pas save laikantys A ir J. K. neįleidžia jos pasimatyti su tėvu, nesuteikia informacijos apie jo sveikatos būklę. Pagal jos pareiškimus atvykus policijos pareigūnui, pastarasis buvo įleistas į tėvo namus, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji įleista nebuvo, pasimatyti su tėvu negalėjo. Policijos pareigūnams jos tėvas neva nurodęs, kad su dukra, tai yra ja, matytis nenorintis. Remiantis tuo, policijos pareigūnai nenustatė A. K. veiksmuose administracinių nusižengimo kodekso požymių, priėmė skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad policijos pareigūnai tirdami jos pareiškimus buvo gana pasyvūs ir šališki. Pareigūnai netyrė jos nurodytų aplinkybių, kad jos tėvas V. J. iš tiesų teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse ir, kad jį savavališkai išvežę A bei J. K., nesuteikiant galimybės jai pasimatyti su tėvu ir įsitikinti, kad tėvo gyvenimo sąlygos tinkamos, ir kad jis išvežtas iš namų ne prieš jo valią.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu E. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašymu ir papildomai nurodė, kad V. J. yra jos tėvas. Su tėvu visą laiką bendravo labai gerai, o kai jį pradėjo globoti K, tėvas nebenori jos matyti. 2016 m. gruodžio 16 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu tėvas pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Sprendimas dar neįsiteisėjas, nes apskųstas ir išsiųstas į apeliacinę instanciją. Tėvas negali išreikšti savo nuomonės. Ji nesupranta, kaip neveiksnus žmogus gali nenorėti matytis. Kai prasidėjo bylos procesas dėl neveiksnumo, jos santykiai su tėvu pablogėjo. Tėvas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas namo dalį nuomoja K, jie namo pirmame aukšte turi įsirengę kepyklėlę. Iš pradžių tėvas džiaugėsi, kad rado nuomininkus. Tėvas visada turėjo sveikatos problemų, buvo susirgimų dėl sanarių, kartais neidavo su juo susikalbėti. Tačiau ji visada galėdavo atvažiuoti pas tėvą, kartais du ar tris kartus į metus. Tuo metu tėvui priežiūra dar nebuvo reikalinga. Tačiau paskutiniu metu K nebeleidžia jai matytis su tėvu. Ji kviečia policiją, kad galėtų su policija pasimatyti su tėvu. Tačiau ir su policija ji su tėvu nepasimato, tėvas policijai teigiantis, kad nenori su dukra matytis. Ji kreipėsi dėl tėvo globos, tačiau byla dar neišnagrinėta. Į globos instituciją dėl tėvo raštu nesikreipė, tačiau žodžiu prašė socialinės darbuotojos, kad vyktų kartu patikrinti kaip gyvena jos tėvas, kuris šiuo metu K yra pervežtas į(duomenys neskelbtini). Ji mano, kad tėvas yra neprižiūrėtas, tik prieš jai atvykstant, jis yra aptvarkomas, pakuriama krosnis. Ji mano, kad tėvą K prieš ją nuteikinėja, o kai ją įleidžia, tėvas prieš ją būna piktai nusiteikęs, pradeda ant jos šaukti. Todėl ji 2016-11-15 rašė pareiškimą policijai dėl prastos tėvo priežiūros, 2016-12-27 vėl jos neįsileido, todėl vėl rašė pareiškimą policijai dėl netinkamos priežiūros. Iš policijos gavo atsakymą, kad nuvykus į vietą patikrinti, tėvo buities sąlygos geros, kambarys šiltas, tvarkingas, maisto yra. Ji mano, kad tik prieš policijos vizitus K aptvarko ir pašildo kambarius.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės 2017 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad 2017 m. vasario 3 d. Tauragės AVPK gautas E. P. pareiškimas dėl nuo jos slepiamo tėvo ir, kad jai neleidžiama juo rūpintis. Tauragės AVPK atlikus patikrinimą, tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. J. nenori bendrauti su savo dukra E. P. ir jokių priekaištų juo besirūpinančiu A. K. neturi. Nutarimas priimtas objektyviai ir pagrįstai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes ( b.l. 16).

Liudytojas A. K. teisme paaiškino, kad E. P. yra V. J. dukra. V. J. šiuo metu gyvena jų namuose. Jie su V. J. turi sudarę sutartį dėl jo išlaikymo iki gyvos galvos. Nekilnojamasis turtas – V. J. namas adresu (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Sutartis pasirašyta 2012 m. pieš tai V. J. globojo giminaitė, su ja buvo pasirašyta sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos, bet po to atsisakė. Tėvas nenori bendrauti su dukra, nenori jos matyti, jie negali prieš V. J. valią priversti tėvą matytis su dukra. Socialiniai darbuotojai, policija bendrauja su V. J., jie pasako tėvui, kad atvyko dukra, nori pasimatyti, tada V. J. pradeda šaukti, kad nenorintis matytis. Šiuo metu procesas dėl neveiksnumo pripažinimo tam tikrose srityse ir dėl globos nustatymo nėra pabaigtas, sprendimas apskųstas Klaipėdos apygardos teismui , kai bus išnagrinėtas P skundas dėl neveiksnumo nustatymo, tuomet bus nagrinėjama byla dėl globos. Jie turi įsirengę kepyklėlę, ir iki sutarties sudarymo visą laiką prižiūrėjo V. J., tik po to buvo sudaryta sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Net dukra nežinojo, kad buvo sutartis sudaryta su kitais žmonėmis, todėl mano, kad dukros ir tėvo santykiai ir anksčiau nebuvo geri. Pareigūnai negali priversti žmogaus bendrauti su kuo jis nenori.

Liudytoja J. K. teisme paaiškino, kad dėl 2016 m. gruodžio 30 d. įvykio pasakyti nieko negali, tuo metu namuose nebuvo. Ji žino, kad J dukra P buvo nuvažiavusi į policiją, bet kokiais tikslais nežino. Jai tyrėja paskambino ir paklausė, ar dukra galinti susitikti su tėvu. Ji pasakiusi, jeigu tėvas nori ir neprieštarauja susitikimui su dukra, tai nėra jokių problemų. Žino, kad buvo atvažiavusi pareigūnė, kalbėjosi su J. 2016 m. lapkričio 15 d ir 2016 m. gruodžio 27 d. duktė nebuvo užėjusi pas tėvą. Tėvas yra senyvo amžiaus, dėl visko pergyvena, jis nenori bendrauti, tai jo jie negali priversti, jie J negali įsakyti bendrauti ar nebendrauti su dukra. Jis anksčiau su dukra nebendravo, visi kaimynai ir socialiniai darbuotojai tai patvirtino, tarp jų nebuvo jokio bendravimo. Mano, kad kai su J buvo sudaryta sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos, P tai sužinojo, ir nuo tada prasidėjo teismų maratonai.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš bylos medžiagos, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus priimto Nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2016 m. gruodžio 30 d. Tauragės AVPK užregistruotas E. P. pareiškiamas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 30 d. apie 14 val., E. P. iš Kauno atvyko aplankyti tėvo V. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad paskutinį kartą pas tėvą buvo 2016 m. gruodžio 26 d., kambarys, kuriame slaugomas tėvas, buvo šaltas, o kai atvyko 2016 m. gruodžio 30 d. jai K nurodė, kad tėvo nėra. E. P. nurodė, kad socialinių darbuotojų prašė padėti nustatyti jos tėvo buvimo vietą. 2016 m. gruodžio 30 d. Tauragės AVPK užregistruotas dar vienas E. P. pareiškimas (reg. Nr. 85-AP-27), kuriame nurodyta, kad K, neturėdami juridinio pagrindo, neturėdami nustatytos globos, jos tėvą V. J. iš jo namų (duomenys neskelbtini) išsivežė pas save į (duomenys neskelbtini), kad jiems būtų galimybė neįleisti jos pas tėvą. Moteris nurodė, kad jos tėvas pripažintas neveiksniu, todėl jis negalintis atsakyti už savo veiksmus. 2016 m. gruodžio 30 d., apie 17.15 val., iš Tauragės AVPK budėtojo dalies gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur į namus dukros pas sergantį tėvą V. J., gim. (duomenys neskelbtini), neįleidžia namo savininkas K. 2016 m. gruodžio 30 d., apie 17.31 val., atvykusius pareigūnus A. K. įsileido, tačiau P įleista nebuvo. Policijos pareigūnams V. J. paaiškino, kad jam čia gerai, jį prižiūri, jokių priekaištų A. K. neturi. 2016 m. lapkričio 15 d. Tauragės AVPK užregistruotas E. P. pareiškimas dėl prastos tėvo priežiūros. Surinkta medžiaga buvo persiųsta Tauragės rajono savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriui. 2016 m. gruodžio 27 d. Tauragės AVPK buvo užregistruotas E. P. pareiškimas dėl netinkamos V. J. priežiūros. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo 13 str. 4 d. 6 p. numatyta, jog savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Todėl gautas pareiškimas buvo persiųstas Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Nustatyta, kad V. J. slaugymo sąlygomis nesiskundžia, policijos pareigūnams nurodė, kad nenori matytis su dukra. Įvertinus surinka medžiagą, nutartyje konstatuota, kad A. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, numatytų administracinio nusižengimo kodekse ( b.l. 5-6).

Iš Tauragės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 85-S-35872 dėl pareiškimo tyrimo matyti, kad Tauragės AVPK, susipažinusi su 2016 m. gruodžio 27 d. gautu pareiškimu dėl netinkamos V. J. priežiūros, E. P. pranešė, kad vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo 13 str. 4 d. 6 p. , E. P. pareiškimą persiuntė Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Nurodyta, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 str. nustatyta tvarka ( b.l. 20). Kaip matyti iš bylos, pareiškėja E. P. minėto institucijos sprendimo neskundė.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Teismas, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylų teisenos reglamentavimo ypatumus, t.y., kad teisenos pradžia jokiu specialiu dokumentu ar kitu įstatymo nustatytu veiksmu nėra fiksuojama, o jos pradžia laikytini bet kokie tyrimą atlikti kompetentingų pareigūnų veiksmai reaguojant į gautą informaciją apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą bei vertindamas administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta, nes įgaliojimus surašyti administracinio nusižengimo protokolą pareigūnas pagal gautą E. P. skundą atliko tyrimą, t.y. ANK nustatyta tvarka rinko įrodymus, ir A. K. veiksmuose nenustatęs administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK sudėties, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė.

Taigi, E. P. skunde tvirtina, kad tyrimas nebuvo išsamus, policijos pareigūnai buvo gana šališki ir pasyvūs, neišsiaiškino, kodėl V. J. K. savavališkai išsivežė iš jo namų (duomenys neskelbtini), ar turėjo tam juridinį pagrindą. Neatsižvelgė į tai, kad V. J. 2016 m. gruodžio 16 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-799/2016 pripažintas neveiksniu atitinkamose srityse.

V. I. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-799/2016, V. J. pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Tačiau minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme. Byla dar neišnagrinėta. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi teisme iškelta civilinė byla dėl V. J. globos/rūpybos nustatymo. Prašymą dėl globos teismui turi pateikusi E. P., kuri prašyme išreiškė norą būti paskirta V. J. globėja/rūpintoja. Byloje sprendimas dar nepriimtas. Iš LITEKO sistemoje esančių aukščiau paminėtų civilinių bylų nustatyta, kad V. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) V. J. rūpinasi J. ir A. K., su kuriais V. J. 2012 m. rugsėjo 10 d. turi sudaręs išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Teismas konstatuoja, kad šiuo metu, nesant įsiteisėjusiems minėtiems teismo sprendimams ( dėl neveiksnumo nustatymo tam tikrose srityse bei dėl globos/rūpybos nustatymo), J. ir A. K. šiuo metu vieninteliai teisėti V. J. globėjai. Todėl E. P. policijos institucijai rašytame pareiškime, kad K neturėdami juridinio pagrindo, neturėdami nustatyto globos, jai atvykus, neįsileidžia į namus, neatitinka tikrovės. Be to, pareiškime nurodyta, kad jos tėvas V. J. pripažintas neveiksniu, taip pat neatitinka tikrovės, nes teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs.

Tuo tarpu objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. K. būtų piktnaudžiavęs globėjo teisėmis ir taip būtų pažeisti V. J. interesai, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493 įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę; to paties straipsnio 6 punkte numatyta, jog savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Atsižvelgiant į tokį įstatymo reglamentavimą socialinės priežiūros ir socialinių paslaugų srityje, teismas, vertindamas tyrimo metu policijos pareigūno surinktus duomenis administracinio nusižengimo byloje, taip pat teismo surinktus įrodymus, daro išvadą, kad institucija objektyvių duomenų, kurie patvirtintų A. K. kaltę, padarius ANK numatytą pažeidimą, nėra, todėl pareigūno priimtas sprendimas, kuriuo pripažinta, jog administracinio nusižengimo bylos teisena A. K. atžvilgiu negalima, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010.

Tokiu būdu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną naikinti nėra pagrindo, todėl E. P. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą ir E. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė