- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2-3388-254/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Rytis Šimkus
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teiseja Dale Burduliene, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovams advokatui Ryciui Šimkui ir atstovui Raimondui Valdui Nekrošiui, atsakoves atstovei Jurgitai Rugieniutei, viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves I. S. ieškini atsakovei Kauno miesto savivaldybei del nuosavybes teisiu i buta pripažinimo, nuompinigiu ir kompensacijos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove pateike patikslinta ieškini (II t., b.l. 21-23), kurio praše atnaujinti ieškinio senaties termina del prašymo perduoti ieškovei neatlygintinai buta (duomenys neskelbtini), kurio vidutine rinkos verte 74 200 Lt, pripažinti jos 1991-10-31 pareiškima leisti ši buta pirkti pareiškimu perduoti buta nuosavyben neatlygintinai bei pripažinti ieškovei i ši buta nuosavybes teises. Taip pat praše priteisti iš atsakoves 116 527,52 Lt kompensacijos del visuomenes poreikiams paimtos bei nugriautos namu valdos ir už ja suteikto buto plotu skirtuma. Taip pat praše priteisti iš atsakoves 3131,80 Lt nuomos mokescio už laikotarpi nuo 2002 m. iki teismo sprendimo isiteisejimo. Ieškove ieškinyje nurode bei paaiškino, kad 1991-10-31 pateike prašyma privatizuoti buta lengvatinemis salygomis, bet susirgo ir ilgai gydesi, todel buto privatizavimas nebuvo baigtas. Taciau ieškove nesiekia privatizuoti buto lengvatinemis salygomis, nes mano, kad tai neatitinka teisingumo ir protingumo kriteriju, kadangi butas buvo suteiktas už paimta didesnes vertes daikta. Tevams priklause gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) 78,94 kv.m. ploto su 33,98 kv.m. ploto ukio pastatu (viso 112,92 kv.m. ploto), kuris buvo išimtas visuomenes reikmems. Ieškovei suteiktas tik 43,93 kv.m. ploto butas, kurio 1 kv.m. ploto kaina 1 689,05 Lt , o viso buto - 74 200 Lt. Skaiciuojant tokia pat 1 kv.m. ploto kaina, tevu nugriautos namu valdos kaina 190 727,52 Lt., todel kainu skirtumas priteistinas. Ieškove laiko, kad be pagrindo už buta sumokejo 3 102,44 Lt nuomos mokescio, kuri prašo priteisti iš atsakovo už laikotarpi nuo 2002 m. iki teismo sprendimo isiteisejimo.
Atsiliepimas
Atsakove atsiliepimu praše ieškini atmesti. Atsiliepime nurode, kad ieškove neturi pagrindo prašyti pripažinti jai nuosavybes teise i ginco buta neatlygintinai, kadangi ji nera namu valdos savininku St. V. ir A. V. turto paveldetoja. Išemus namu valda savininkams buvo numatyta kompensacija už želdinius bei irengimus, o vietoje paimto gyv namo buvo numatyta aprupinti gyvenamuoju bustu. Ieškovei butas buvo suteiktas pagal orderi triju asmenu šeimai. Taip pat butas buvo suteiktas jos seseriai A.S. A., kuri ji privatizavo. Ieškove buta taip pat galejo savalaikiai privatizuoti pagal BPI, taciau to nepadare. Ieškove yra buto nuomininke pagal 1984-11-23 sudaryta nuomos sutarti, todel turi moketi buto nuomos mokesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškove I. S. yra S. V., mirusio 1991-05-06 ir A. V., mirusios 1994-10-26, kurie abu iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), dukra. Kauno miesto DŽDT VK 1965-12-22 sprendimu Nr. 738 iš ieškoves tevu buvo išimta su visais pastatais, želdiniais bei irengimais namu valda, esanti (duomenys neskelbtini) apie 1400 kv.m. ploto (b.l. 8). DŽDT VK 1965-09-29 sprendimas Nr.565 patvirtina, kad ieškoves šeimai dar iki sprendimo išimti namu valda buvo suteiktas gyvenamasis plotas statomame ginco name (I t., b.l. 129), kaip ir jos sesers A. A. šeimai (I t., b.l. 130), kaip keliamiems iš tevu valdos (I t., b.l. 157). Ieškovei buvo išduotas orderis Nr. 308 (I t., b.l. 65), kuriame irašyta, kad jos šeima susideda iš triju asmenu: vyro V. S. ir sunaus V.V. S.. Ieškoves sutuoktinis mire 1988-10-10 (I t., b.l. 192).
VI Registru centro NTR Centrinio duomenu banko 2011-01-12 išrašas su istorija patvirtina, kad ieškoves sesuo A. A. nuosavybes teise i jai suteikta gyvenamaji plota, po namu valdos išemimo iš jos tevu, igijo 1992-07-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Istatyma Nr. I-1374, t.y. Lietuvos Respublikos butu privatizavimo istatyma. Ieškove 1984-11-23 sudare ginco buto Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butu fondo namuose nuomos tipine sutarti (I t., b.l. 10-11). Kauno miesto valdybai pateike 1991-10-31 pareiškima leisti jai privatizuoti ginco buta, esanti (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 66). Privatizavimo proceduros ieškove nebaige ir teismui nepaaiškino to priežasciu. 2010-08-31 prašyme Kauno miesto savivaldybei taip pat nenurode priežasciu, kodel nepateike reikiamu dokumentu ir nebaige privatizavimo proceduros (b.l. I t., b.l. 68). Ieškove, ketinusi lengvatine tvarka privatizuoti nuomojama buta, pirmiausia turejo sudaryti notarine tvarka patvirtinta susitarima su šeimos nariais del to, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (BPI 5 straipsnis). Ieškoves sutuoktinis mire 1988-10-10 (I t., b.l. 192), todel šeimos nariu pareiškimo pateikimo metu buvo tik jos sunus V. S.. Ieškove teismui paaiškino, kad notarinio susitarimo su sunumi nesudare. Ji taip pat nepateike irodymu, kad istatymo nustatyta tvarka atsiskaite už perkama buta (BPI 9 straipsnis). Butu privatizavimo istatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems istatymo 2 straipsnio 3,4,5 dalyse ivardintose gyvenamosiose patalpose. Todel konstatuotina, kad Butu privatizavimo istatymo galiojimo metu ieškove neatliko visu istatyme nustatytu veiksmu butui privatizuoti ir buto privatizavimo procedura nebuvo baigta del jos kaltes. Ieškove pateike 1999-06-28 LR Seimo kontrolieriaus pažyma, kurioje pastarosios aplinkybes del nebaigtos proceduros taip pat buvo konstatuotos, papildomai nurodant, kad iki istatymo galiojimo pabaigos ieškove turejo daugiau kaip septynerius metus jas atlikti (I t., b.l. 20). Tokios pat aplinkybes del nebaigtos privatizavimo proceduros buvo konstatuotos ir 2008-07-02 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje del ieškoves skundo, nurodant jai, kad jeigu priežastys, kurias ji nurode (savo ligos bei artimuju mirciu) yra rimtos, teismas gali pripažinti jos teise privatizuoti nuomojamas patalpas pagal BPI bei atkreipe demesi i galimybe kreiptis antrines teisines pagalbos (I t., b.l. 22-25). Ieškove siekia 1991-10-31 pareiškimo pagrindu testi privatizavimo procedura, todel net nuo 1999-06-28 LR Seimo kontrolieriaus išsamaus paaiškinimo del buto privatizavimo galimybiu, i teisma del tariamai pažeistu teisiu ieškove kreipesi tik po vienuolikos metu. Pažymetina, kad ginco teisinio santykio atsiradimo metu, t.y.1991-10-31 pareiškimo parašymo, galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis treju metu ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 10 straipsni, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metu ieškinio senaties terminas gali buti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidejo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK isigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaige. Nagrinejamo ginco atveju ieškove daugiau negu dešimt metu (turima omenyje iki 2000 m. CK isigaliojimo – 2001 m. liepos 1 d.) nesikreipe del teismines gynybos. Taigi, treju metu ieškinio senaties terminas pasibaige dar iki 2000 m. CK isigaliojimo. Todel net ir pripažinus, kad privatizavimo proceduru ieškove nebaige ne del savo kaltes, kas šioje byloje yra nustatyta priešingai, ieškinio senatis, atsakovui prašant ja taikyti, yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str.).
Vienok, šiuo ieškiniu ieškove prašo pripažinti jos 1991-10-31 pareiškima leisti pirkti ginco buta neatlygintinai ir ji perduoti ieškovei nuosavyben taip pat neatlygintinai. Pagal Butu privatizavimo istatymo 7 straipsni neatlygintinai nuosavybes teise i nuomojama gyvenamaji nama ar buta galejo buti pripažinta buvusiems namu savininkams (o ju nesant, ipediniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant ju asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus del žemes sklypu paemimo valstybes ar visuomenes reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius istatymus nebuvo kompensuota namu verte. Jeigu nera buvusiu namu savininku, ju ipediniams, istatymu nustatyta tvarka pasikeitusiems gautaji kaip kompensacija buta i kita arba gyvenamojo ploto skirstymo tvarka pagerinusiems buto salygas, neatlygintinai nuosavybes teise pripažistama tik i ta gyvenamojo ploto dali, kuri buvo suteikta kaip kompensacija už nugriauta nama (buta). Kaip jau mineta anksciau ginco butas buvo suteiktas ne buvusiems savininkams, o ieškovei ir jos šeimai, todel jos tevai šio buto atžvilgiu nebuvo privatizavimo subjektais, kuriems istatymo suteita teise ji gauti neatlygintinai. Jie neatliko jokiu proceduru del buto privatizavimo, kurias galetu testi ipediniai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-254/2008). Be to, ieškove nera savo tevu I. S. ir S. V. ipedine, nes po motinos mirties jos turta pagal testamenta paveldejo ieškoves sesuo A. A., o po tevo mirties pagal jo testamenta mirusiojo vaikaiciai E. J., G. A. ir V. S. (II t., b.l. 32). Todel nei 1991-10-31 pareiškimo parašymo metu pagal Butu privatizavimo istatymo 7 straipsni, nei kreipimosi i teisma metu pagal galiojancio Valstybes paramos bustui isigyti ar išsinuomoti ir daugiabuciams namams atnaujinti (modernizuoti) istatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkta ar 3 punkta, kuris negali buti taikomas ieškovei, nes priemus Butu privatizavimo istatyma ji jau gyveno ginco bute ir pagal ši istatyma galejo ji privatizuoti, ieškovei nera pagrindo perduoti atsakoves jai nuomojama buta neatlygintinai.
Nebudama nugriautos namu valdos savininku turto paveldetoja, tuo paciu ir ju teisiu peremeja, ieškove pareiške nepagrista ieškini del 58 263,76 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakoves, nes nera pagrindo konstatuoti, kad jos teises buvo pažeistos (CK 1.138 str., 4.100 str., CPK 178 str.).
Kaip mineta pirmiau, ieškove buta (duomenys neskelbtini) nuomoja 1984-11-23 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butu fondo namuose nuomos tipines sutarties pagrindu (I t., b.l. 10-11), todel turi vykdyti sutartine prievole tinkamai ir laiku moketi nuomos mokesti (Sutarties 2 punkto b papunktis, CK 6.583 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Todel ieškinys priteisti iš atsakoves ieškoves sumoketa nuomos mokesti taip pat atmestinas kaip nepagristas (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 258 str., 270 str., 279 str.
nusprendžia:
Ieškini atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.