Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2A-2586-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2A-2586-640/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-09268-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
UADB „Ergo Lietuva“
Kategorijos
  • 73.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2586-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09268-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 73.2.1.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti S. S. mirtį 2010 m. gruodžio 28 d. draudžiamuoju įvykiu, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10000 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2010-02-13 metams buvo apdraudusi savo sūnų S. S. pavienių asmenų draudimu nuo nelaimingų atsitikimų UADB „Ergo Lietuva“ draudime. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad jos sūnus S. S. 2010-12-28 mirė, specialisto išvadoje Nr. M01/11 (12) nurodoma, kad S. S. mirties priežastis – bendras kūno atšalimas. Ant mirusiojo S. S. kūno rasti audinių defektai, kuriuos galėjo padaryti laukiniai gyvūnai ir paukščiai jau po S. S. mirties, tačiau jie nėra susiję su S. S. mirtimi. (b.l. 2-3).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-04-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, ieškovės J. S., naudai 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 10000 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudarios šalies naudai. Nurodė, kad teismas, vadovaudamasis LR CK 6.193 str. 3 d., 4 d., atsižvelgdamas į draudimo sutarties esmę, daro išvadą, kad atsakovas negali grįsti savo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, remdamasis vien tik nekonkrečia ir nevienareikšme standartinės sutarties sąlyga. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų yra matyti, kad vienintelė S. S. mirties priežastis buvo įvardinta bendras kūno atšalimas, byloje nėra duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių mirusysis negalėjo pasipriešinti nuo jo valios nepriklausančiam išorės poveikiui – šalčiui, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo prielaidas, kad mirusysis nepasipriešino šalčio poveikiui dėl Taisyklėse įvardijamų nedraudžiamųjų įvykių, tokių kaip epilepsija ar alkoholio poveikis. Nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad apdraustojo S. S. mirtis įvyko dėl lėtinės, įgimtos ar degeneracinės ligos, psichikos ar sąmonės sutrikimo, apopleksijos, epilepsijos ar kitokių konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad S. S. mirties priežastis buvo bendras kūno atšalimas, įrodymų apie tai, kad prieš mirtį jį ištiko epilepsijos priepuolis bei kad jis buvo neblaivus, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties esmę bei tikslą, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sprendė, kad standartinių draudimo sutarties sąlygų nuostata, jog nelaimingas atsitikimas yra tada, kai nukentėjusiojo kūnui poveikis yra staigus, yra nekonkreti, neapibrėžta ir nevienareikšmė, todėl sutarties sąlyga yra vertintina ieškovės, kaip vartotojos, naudai, remiantis vien šia sąlyga atsakovas negali atsisakyti mokėti draudimo išmokos ieškovei. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovei, atsakovas nepateikė (b. l. 85-91).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UADB “ERGO Lietuva” apeliaciniu skundu (b.l. 93-96) prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės reikalavimus atmetant. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pasirašant Draudimo sutartį draudėja J. S. patvirtino, kad prieš sudarydama sutartį su draudimo liudijime nurodytomis draudimo taisyklėmis buvo supažindinta ir jai yra pateikta minėtų taisyklių kopija. Nurodo, kad Draudimo taisyklių 2.1 punktas išaiškina nelaimingų atsitikimų draudimo draudžiamojo įvykio sąvoką: draudikas suteikia draudimo apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo sutarties galiojimo metu visame pasaulyje. Draudimo taisyklių Bendrųjų sąvokų skirsnyje yra išaiškinta, kad nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, netikėtai, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai arba gyvybei. Nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo draudžiamojo įvykio fakto, o, reikalaudama draudimo išmokos mokėjimo, rėmėsi Specialisto išvada, nurodančia kad S. S. mirties priežastis - bendras kūno atšalimas. Taip pat nurodo, kad mirtis, įvykusi dėl bendro kūno atšalimo, nesąlygoto jokio papildomo veiksnio (apdraustojo sužalojimo ar susižalojimo, sąlygojančio sąmonės netekimą, galimybės judėti netekimą ar pan.), negali būti laikoma nelaimingu atsitikimu Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties kontekste, nes neatitinka Draudimo taisyklėse numatytų nelaimingo atsitikimo požymių - nors natūralaus gamtos reiškinio - šalčio - poveikis yra išorinis ir atsitinka ne dėl žmogaus valios, tačiau toks poveikis žiemą į lauką išėjusiam sąmoningai aplinkybes vertinančiam žmogui negali būti laikomas nei staigiu, nei netikėtu. Žiemos metu (S. S. mirtis įvyko gruodžio mėnesio pabaigoje) minusinė oro temperatūra yra įprastas reiškinys, byloje nėra duomenų apie tai, kad S. S. mirties dieną lauko oro temperatūra būtų staiga ir netikėtai ženkliai pakitusi - nukritusi žemyn, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šalčio poveikis S. S. paveikė staiga ir netikėtai. Teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl šalčio poveikio neatitikimo netikėtumo faktoriui. Nurodo, kad vertinant sąvokas - staigus ir netikėtas - sistemiškai, nelaimingo atsitikimo apibrėžimo kontekste, suprantama, jog tam, kad apdraustojo mirtis būtų pripažinta draudžiamuoju įvykiu, išorinis poveikis, sąlygojęs mirtį, turi būti nelauktas, momentinis, toks, kuris negalėjo būti numatytas. Pažymi, jog aptariamu atveju toks - natūralaus šalčio - poveikis, kuris ir sukėlė apdraustojo mirtį, nėra ir negali būti laikomas staigiu ir netikėtu, dėl ko apdraustojo mirtis negali būti pripažįstama draudžiamuoju įvykiu. Taip pat nurodė, kad liudytojas G. Č. nurodė, kad gruodžio 26-27 dienomis buvo sutikės Sigitą, o pastarasis buvo išgėręs. Nurodo, kad visų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad S. S. sušalo būdamas neblaivus, kas logiškai paaiškintų ir mirusiojo veiksmus, nesiimant jokių aiškiai prieinamų priemonių, kad būtų išvengta sušalimo ir tuo pačiu mirties. Nurodo, kad mirusiojo kūno tyrimas buvo atliekamas 2011- 01-03, taigi praėjus 6-7 paroms nuo mirties fakto, todėl natūralu, kad praėjus tokiam laiko tarpui nuo mirusiojo mirties, alkoholio pėdsakų kraujyje galėjo nelikti. Nurodo, kad tiek epilepsijos, tiek neblaivumo pasekme esantis mirtinas kūno sušalimas Draudimo taisyklėse apibrėžiami kaip nedraudžiamieji įvykiai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu (b.l. 100-101) į apeliacinį skundą ieškovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas UADB „ERGO Lietuva” apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog S. S. mirtis nėra draudiminis įvykis. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovė neįrodinėjo draudžiamojo įvykio fakto. Ieškovei nesuvokiama, kokiu pagrindu atsakovas dėsto tokius teiginius, kadangi ieškovė, pateikė visus reikalingus dokumentus bei kitą informaciją, kuri pagrindžia faktą, jog S. S. mirtis buvo draudiminis įvykis. Nurodo, kad atsakovo pateiktos citatos iš vadovėlio „Teismo medicina” neturėtų būti vertinamos kaip tinkamos. Citata „Vien nuo šalčio mirštama retai” nesuponuoja teiginio, jog niekada nėra mirštama nuo šalčio. Be to, tai, jog neblaivus žmogus atvėsta greičiau, vėlgi nėra joks įrodymas, kad S. S. prieš mirtį buvo neblaivus. Taip pat ir liudytojo G. Č. parodymai, jog kai S. S. paskutinį kartą buvo sutikęs gruodžio 26 ar 27 dieną, jis buvo „kaip įprastai išgėręs” neįrodo fakto, kad iš tikrųjų S. S. prieš mirtį buvo neblaivus. Specialisto išvadose Nr. M01/11(12) ir Nr. T-A205/11 (01) buvo nurodyta, kad mirusiojo S. S. kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta Pavienių asmenų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, kuria ieškovė apdraudė turtinį interesą, susijusį su apdraustojo savo sūnaus S. S. mirtimi, neįgalumu, kaulų lūžiais (b.l. 6; draudimo liudijimas). Draudimo sutarties galiojimo metu apdraustasis mirė (b.l. 8). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos specialisto išvados matyti, kad S. S. mirtis įvyko dėl bendro kūno atšalimo (b.l. 47-49, 78). Specialisto išvadoje nurodoma, kad etilo alkoholio mirusio kraujyje nėra rasta. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. S. mirtis įvyko nelaimingo atsitikimo pasekoje, t.y. po galimo epilepsijos priepuolio jis nugriuvo ir dėl šalčio mirtinai sušalo (b.l. 12-13).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog S. S. mirtis laikytina draudiminiu įvykiu, t.y. nelaimingu atsitikimu. Nurodo, kad Draudimo taisyklių 2.1 p. išaiškina nelaimingo atsitikimo sąvoką. Tokiu būdu apdraustojo sveikatos sutrikimas ar mirties atvejis pripažįstamas draudiminiu įvykiu tik jei atitinka visus minėtame punkte išvardintus požymius: yra staigus, netikėtas, atsitikęs ne dėl apdraustojo valios, yra išorinis. Nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo draudžiamojo įvykio fakto, o, reikalaudama draudimo išmokos mokėjimo, rėmėsi Specialisto išvada, nurodančia kad S. S. mirties priežastis - bendras kūno atšalimas. Taip pat nurodo, kad mirtis, įvykusi dėl bendro kūno atšalimo, nesąlygoto jokio papildomo veiksnio (apdraustojo sužalojimo ar susižalojimo, sąlygojančio sąmonės netekimą, galimybės judėti netekimą ar pan.), negali būti laikoma nelaimingu atsitikimu Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties kontekste, nes neatitinka Draudimo taisyklėse numatytų nelaimingo atsitikimo požymių - nors natūralaus gamtos reiškinio - šalčio - poveikis yra išorinis ir atsitinka ne dėl žmogaus valios, tačiau toks poveikis žiemą į lauką išėjusiam sąmoningai aplinkybes vertinančiam žmogui negali būti laikomas nei staigiu, nei netikėtu.

Kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Ieškovė savo reikalavimą įrodinėjo remdamasis specialisto išvada, kuri buvo gauta ikiteisminio tyrimo metu. Kolegija nurodo, kad toks įrodymas yra pakankamas apdraustojo mirties aplinkybėms nustatyti. Specialisto išvadoje nurodyta, jog etilo alkoholio mirusio kraujyje nebuvo rasta, todėl remiantis vien liudytojo parodymais nuginčyti šią aplinkybę nepakanka. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje dėl mirties priežasčių taip pat nebuvo jokių nuorodų, kad prieš mirtį S. S. būtų ištikęs epilepsijos priepuolis. Apeliantas remiasi medicinine dokumentacija, nurodydamas, jog apdraustasis nuolat vartojo alkoholį, sirgo epilepsija. Taip pat nurodo, kad mirusio kūnas buvo tirtas po 6-7 dienų nuo mirties fakto, todėl natūralu, jog praėjus tokiam laiko tarpui, alkoholio pėdsakų kraujyje negalėjo būti. Tačiau savo argumentus apeliantas grindžia tik prielaidomis, tačiau įrodymų jiems pagrįsti nepateikia. Todėl esant byloje įrodymui – specialisto išvadai, jog mirusio kraujyje nebuvo rasta etilo alkoholio, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių atsakavo prielaidas, kad mirusysis nepasipriešino šalčio poveikiui dėl epilepsijos ar alkoholio poveikio, pagrįsta ir teisinga.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.) ir draudimo sutarties, sudarytos tarp šalių, sąlygas aiškino draudimo sutartį prisijungimo būdu sudariusios ieškovės naudai. Kolegija sutinka, jog Draudimo taisyklių sąlygos, apibūdinančios nelaimingo atsitikimo sąvoką, nekonkrečios ir nevienareikšmės. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šalčio poveikio neatitikimo netikėtumo faktoriui, tačiau kolegija nurodo, kad netikėtinumo sąvoka draudimo taisyklėse taip pat nėra pakankamai aiški, konkreti, dėl ko ji taip pat traktuotina kaip neaiški sąlyga. Tokiu būdu visos abejonės dėl minėtos sąlygos buvimo ar nebuvimo aiškinamos ieškovės, kaip sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, naudai.

Nagrinėjamu atveju įvykio nepripažinti netikėtu vien dėl to, kad buvo žiema, nėra pagrindo. Tikėtina, kad žiemą oro temperatūra lauke gali būti neigiama, tačiau byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kokia buvo oro temperatūra įvykio metu. Nėra duomenų, kad mirusysis S. S. nebuvo tinkamai ar neadekvačiai apsirengęs tokiam metų laikui, todėl labiau tikėtina, kad jis nesitikėjo tokio šalčio poveikio (mirties).

Kolegija nurodo, kad apeliantas atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą turėjo įrodinėti, jog įvykis nėra draudiminis (CPK 178 str.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog S. S. mirtis įvyko ne dėl nelaimingo atsitikimo. Taip pat kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo byloje taikyti Draudimo taisyklių 3.1.1 p., nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad mirties priežastį būtų sąlygojęs epilepsijos priepuolis.

Atmestinas apelianto argumentas, jog tikėtina, kad prieš mirtį S. S. buvo neblaivus, taip pat tikėtina, jog jį galėjo ištikti epilepsijos priepuolis, nes šie apelianto argumentai yra pagrįsti tik spėliojimais ir prielaidomis, tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog etilo alkoholio mirusio kraujyje nerasta. Teismas priimdamas sprendimą negali vadovautis prielaidomis ar nepatvirtintais spėliojimais, o esant byloje rašytiniam įrodymui – specialisto išvadai, teismas darydamas išvadą dėl tam tikrų faktų, šiuo nagrinėjamu atveju dėl draudžiamojo įvykio buvimo ar nebuvimo, pagrįstai rėmėsi rašytiniu įrodymu. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus byloje ir padarė pagrįstą išvadą (CPK 185 str.). Todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėNeringa ŠvedienėAlvydas Barkauskas