Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-12-27 · Administracinė byla Nr. I-10262-968/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-27
Bylos Nr.
I-10262-968/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08051-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Advokatai
Albertas Kručkauskas
Administracinė byla Nr. I-10262-968/2013Proceso Nr. 3-61-3-08051-2013-3
(S)NUTARTIS2013 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, susipažinęs su V. Š. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013-12-20 gautas V. Š. skundas, pateiktas jos atstovo advokato Alberto Kručkausko, kuriame ji teismo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013-11-25 sprendimą Nr. (21.3-32-3)-R-9201 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – mokestinį patikrinimą, atliekamą 2010-12-13 pavedimo tikrinti Nr. 35-145 pagrindu, dalyje dėl atliekamo patikrinimo laikotarpiu nuo 2010-12-13 iki 2010-12-31, nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas nenagrinėtinas teismų.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS146-201/2009; AS438-135/2009; AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 144 straipsnis nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011-03-17 nutartyje (administracinė byla Nr. A442-1238/2011), aiškindama MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, padarė išvadą, kad mokesčių administratoriaus pats pavedimas tikrinti nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas VMI 2013-11-25 atsakymas Nr. (21.3-32-3)-R-9201 į skundą „Dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo mokestinio patikrinimo“, kuriame priimtas VMI sprendimas dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamo mokestinio patikrinimo, yra tik tarpinis dokumentas. Vadinasi, jis negali būti laikomas sprendimu MAĮ 132 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme, t. y. sukeliančiu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijamas VMI 2013-11-25 atsakymas Nr. (21.3-32-3)-R-9201 pareiškėjui nesukelia jokių realių materialinių teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 3 dalimi, teisėjas

nutaria:

Atsisakyti priimti V. Š. skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjos atstovui advokatui Albertui Kručkauskui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas