Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-66-508-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
1A-66-508-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Angelė Fominienė

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-66-508/2011;

Teisėjas D. Ročys Procesinio sprendimo kategorija:(S)2.4.6NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, išteisintajai V. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-02 nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisinta pagal LR BK 201 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. V. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 177² str. 1 d. už tai, kad ji, neturėdama leidimo, iki 2010-03-03 14 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 2 vienetus, t.y. 2000 cm³ (2 1) po 1 litrą talpos plastikinių butelių su techniniu etilo alkoholio skiediniu: viename -1000 cm³ tūrio techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 94,6 %, antrame - 1000 cm³ tūrio techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 94,8% ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal LR BK 201 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2010 m. vasario mėn. pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2010 m. kovo 3 d. , t.y. iki kol Kauno miesto Santakos PK kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai surado ir paėmė, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdama tikslą realizuoti, laikė 2 vienetus, t.y. 2000 cm³ (2 1) po 1 litrą talpos plastikinių butelių su techniniu etilo alkoholio skiediniu: viename – 1000 cm³ tūrio techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 94,6 %, antrame – 1000 cm tūrio techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 94,8% ir du kartus, t.y. 2010 m. vasario 5 d. bei ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, realizavo du butelius po 0,5 1 šio techninio etilo alkoholio skiedinio, t.y. K. P. jį pardavė po tris litus už 0,5 litro.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. pagal LR BK 201 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). V. M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 177² str. 1 d. už tai, kad ji, neturėdama leidimo, iki 2010-03-03 14 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)laikė 2 vienetus, t.y. 2000 cm³ (2 1) po 1 litrą talpos plastikinių butelių su techniniu etilo alkoholio skiediniu: viename -1000 cm³ tūrio techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 94,6 %, antrame - 1000 cm³ tūrio techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 94,8% .

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-02 išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 201 str. 1 d. ir skirti jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str. l ., 2 d., 7 p., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 butelius po 1 litrą techninio etilo alkoholio skiedinio nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad iš nuosprendžio matyti, jog svarbiausias V. M. kaltės įrodymas iš tikrųjų yra liudytojos K. P. parodymai, tačiau teismas, vertindamas šios liudytojos parodymų patikimumą, atsižvelgė į tai, kad liudytoja K. P. davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus tik teismo posėdžio metu ir nesiaiškino teisme duotų parodymų patikimumo. Iš esmės, per visą ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo laiką liudytoja K. P. davė nuoseklius parodymus apie tai, kad ji iš moters, gyvenančios (duomenys neskelbtini), įgijo „pilstuką“, už kurį sumokėjo už pusę litro po 3 litus, pirko 2 kartus, šią moterį atpažino iš trijų jai pateiktų asmenų kaip jai pardavusią „pilstuką“. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja K. P. parodė, kad ji niekada anksčiau nebuvo gėrusi „pilstuko“ ir jo nusipirkti atvyko su drauge Žana, teismas, padarydamas išvadą, kad liudytojos R. P. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi pats nesiėmė priemonių įvertinti jų prieštaringumo, jų nepatikrino.

Nors V. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 str. 1 d., yra pagrįsta vien liudytojos K. P. parodymais, LR BPK 301 straipsnio prasme, toks įrodymas yra leistinas, o kilus abejonėms dėl K. P. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, patikimumo, teismas vadovaudamasis LR BPK 270 str. 3 d., privalėjo neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti nustatyti byloje tiesą, t y. savo iniciatyva nutarti iškviesti naują liudytoją, kurią K. P. įvardijo Ž. ir tiksliai nurodė jos gyvenamąją vietą, specialistą, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Pagal LR BPK 287 str. 1 d. teismui leidžiama prireikus atlikti bet kokius proceso veiksmus, kuriais ikiteisminio tyrimo metu renkami duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti. Teismas konstatavo, kad nenustačius koks skystis buvo parduotas liudytojos K. P. draugei, nesant kitų duomenų, kad kaltinamoji būtų kam nors realizavusi techninio etilo alkoholio skiedinį, vien etilo alkoholio skiedinio suradimo faktas bute, kuriame gyveno kaltinamoji, neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji skiedinį laikė turėdama tikslą jį realizuoti. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 str. 1 d.), o ne pasiremti jam priimtina aplinkybe apie tai, kad „nebuvo nustatyta koks skystis buvo parduotas liudytojos K. P. draugei“.

Pagal BK 201 str. prasmę neteisėtas alkoholio realizavimas tai šių alkoholinių gėrimų pardavimas, dovanojimas, skolinimas ar bet koks kitoks atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas tretiesiems asmenims. Realizavimo baigtumas sietinas su momentu, kai kitas asmuo faktiškai pradeda disponuoti perduotu daiktu. Vertinant teismo posėdžio metu liudytojos K. P. parodymus apie tai, kad ne ji pati pirko pilstuką, o jos draugė Ž., bet ji buvusi kartu su ja ir mačiusi, kad būtent V. M. atnešė 0,5 1 buteliuką gėrimo, už kurį jos draugė sumokėjo pinigus ir kurį ji su drauge gėrė, rodo, kad etilo alkoholio skiediniu buvo disponuojama, t.y. skiedinys buvo parduotas kitam asmeniui, kurį šis ir naudojo, t.y. gėrė pats, įvardindamas šį skiedinį kaip „pilstuką“. Tai kad skiedinys buvo realizuotas parodo ir liudytojos R. P. parodymai apie tai, kad jos dukra K. P., šiai pasiteiravus ką ji gėrusi, sakiusi, kad „pilstuką“ ir žinodama, kad dukra neturi pinigų alkoholiui nusipirkti, supratusi, jog ji vartojusi „pilstuką“ ir jai parodžiusi namą, ir butą, kuriame gyvena moteris iš kurios ji jį pirkusi.

Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi kaltinamosios V. M. parodymais, kurie taip pat yra prieštaringi nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, t.y. teismas patikėjo jos parodymais, kad kaltinamoji tą dieną, kada buvo pardavusi liudytojai techninį etilo skiedinį, buvo išvykusi į Palangą, į brolio gimtadienį. Ši aplinkybė teismo posėdžio metu nepasitvirtino – liudytojas į teismo posėdį neatvyko. Vertintina ir tokia aplinkybė, rodanti kaltinamosios parodymų prieštaringumą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad merginą, kuri ją atpažino kaip moterį pardavinėjančią „pilstuką“, ji matanti pirmą kartą, o jau teismo posėdžio metu teigė atpažinusi ją kaip buvusią savo mirusio sūnaus asocialią draugę, kai tuo tarpu liudytoja K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad niekada anksčiau nebuvo pirkusi „pilstuko“ iš šios moters ar buvusi jos bute, nei vieno jos sūnaus nepažinojo ir nepažįsta. Vertindamas kaltinamosios V. M. parodymus duotus teismo posėdžio metu, apie tai, kad ji veterinarijos gydytojo praktika nesiverčia, o techninį etilo alkoholio skiedinį vartoja gydyti šuniukui ir dėti kompresams sūnui, teismas jais patikėjo, o liudytojos K. P. parodymus įvertino kaip nenuoseklius. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 str. 1 d.) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 str. 5 d.).

Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (BPK 241 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausiama kaip liudytoja mergina, pirkusi techninį etilo alkoholio skiedinį, vardu Ž., kurios parodymai svarbūs, įrodant techninio etilo alkoholio realizavimą tretiesiems asmenims, taip pat ir nustatant koks skystis buvo parduotas. Todėl galima teigti, kad teismas neišsiaiškinęs visų šių aplinkybių, kurios iš esmės galėjo paveikti teismo išvadas, remdamasis atskirais įrodymais, o ne įrodymų viseto analize, nevisapusiškai ištyrė bylą, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino V. M.. Teismo nuosprendyje abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo prašoma įrodymus įvertinti, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir tuo pagrindu panaikinti išteisinamąjį nuosprendį bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį (LR BPK 326str.4d., 329str.2p.).

Skunde pažymėta, kad skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad nors nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, tačiau V. M. ją padarė neišnykus teistumui už analogišką veiką (2006-10-25), o teismo skirta bauda (5 MGL dydžio) buvo sumokėta tik prasidėjus teisminiam šios baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Vadovaujantis LR BK 27 str. l d. nuostatomis, V. M. yra recidyvistė, todėl vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. už tyčinio nusikaltimo, numatyto LR BK 201 str. 1 d. padarymą, V. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąją ir jos gynėją, prašiusias apeliacinį skundą atmesti, atlikus apeliacinėje instancijoje įrodymų tyrimą, sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino V. M., nes ši nusikalstama veika nepadaryta (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). V. M. išteisinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, nurodyti išsamūs įrodymų vertinimo motyvai bei teismo išvados dėl V. M. išteisinimo.

Išteisintoji V. M. nei ikiteisminiame tyrime, nei nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose savo kaltės kategoriškai nepripažino. Ji parodė, kad turi veterinarijos gydytojo išsilavinimą, todėl savo namuose visuomet laiko spiritą, kurį naudoja kompresams dėti, važiuoja į kaimą pas gimines tikrinti mėsos ir juo plauna tam reikalingus įrankius ir pan. Spiritą, kurį atidavė pareigūnams, pirko maždaug prieš metus laiko iki pareigūnų apsilankymo, per tuos metus laiko sunaudojo apie 0,5 litro savo reikmėms, o 1 litras buvo pirktas dar seniau. Spiritą laikė savo reikmėms, jo realizuoti tikslo neturėjo, skiedinių negamina ir jų nerealizuoja, „pilstuko“ niekada žmonėms nepardavinėja ir nei karto jo nėra pardavusi. 2010-02-05 ji net nebuvo namuose, buvo išvykusi į Palangą. Merginą, kuri iš jos neva pirko „pilstuką“, atpažino kaip buvusią jos mirusio sūnaus asocialią draugę. Anksčiau jos namuose „pilstuką“ pardavinėjo jos sūnus A. M., kuris yra miręs.

V. M. neprisipažinus, nenustačius, koks skystis buvo parduotas liudytojos K. P. draugei ir nesant kitų objektyvių duomenų, kad kaltinamoji būtų kam nors realizavusi techninio etilo alkoholio skiedinį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 201 str. 1 d., požymių.

Prokurorei nesutikus su teismo padarytomis išvadomis ir atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme bei pavedus prokurorui organizuoti tyrimo veiksmus, buvo užklaustos gydymo įstaigos bei išreikalauti medicininiai dokumentai apie liudytojos K. P. psichinės sveikatos būklę, pateikta teismo psichiatrijos specialisto išvada; nustatyta liudytojos K. P. draugės Ž. M. tapatybė, užklaustos gydymo įstaigos bei išreikalauti medicininiai dokumentai apie jos psichinės sveikatos būklę, pateikta teismo psichiatrijos specialisto išvada; išteisintosios V. M. brolis S. Š. atsisakė duoti parodymus apie savo seserį (LR BPK 82 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad svarbiausias V. M. kaltės įrodymas yra liudytojos K. P. parodymai. Apeliacinės instancijos teismui liudytojos K. P. parodymai kelia abejonių, atsižvelgiant į jos psichinės sveikatos būklę, ką patvirtina teismo psichiatrijos specialisto išvada ir medičiniai dokumentai (b.l. 189). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir vertinant K. P. parodymus, nėra objektyvios galimybės patikrinti, būtent kokį skystį iš V. M. įgijo K. P. draugė Ž. M., kurios apklausa dėl jos psichinės sveikatos būklės neatlikta (b.l. 181-185).

V. M. bute rasti du po 1 litrą talpos plastikiniai buteliai su techniniu etilo alkoholio skiediniu nusako ne visus būtinuosius inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 201 str. 1 d., požymius, nes nėra įrodymų dėl nusikalstamos veikos dalyko pardavimo. LR BK 201 str. 1 d. dalykas yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ar techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai), o tai, kad 2010-03-03 kratos metu V. M. bute, (duomenys neskelbtini), buvo rasti du po 1 litrą talpos plastikiniai buteliai su techniniu etilo alkoholio skiediniu, tik patvirtina, kad kaltinamoji, neturėdama leidimo, savo namuose laikė techninio etilo alkoholio skiedinius, kurių kiekis galimai užtraukia administracinę atsakomybę, bet neįrodo, kad skiediniai buvo laikomi turint tikslą juos realizuoti ar netgi ir realizuoti. Be to, rasti techninio etilo alkoholio skiediniai neįrodo, jog būtent tokios sudėties skystis ar buvo parduotas liudytojos K. P. draugei Ž. M..

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tokia nuomonė formuojama ir teismų praktikoje.

Nesant pakankamai objektyvių įrodymų, kadangi nusikaltimo dalykas – tariamai parduotas techninio etilo alkoholio skiedinys (du buteliai po 0,5 litro) neišimtas, neapžiūrėtas, nėra specialių žinių dėl medžiagos sudėties ir kiekio, esant abejonėms ar išties galimai disponuota būtent tokiu skysčiu ir kokiu kiekiu, neigiant V. M., esant abejonėms dėl liudytojų psichinės sveikatos būklės bei galėjimo teisingai parodyti aplinkybes, taip pat tariamai įgytas skystis jau netgi suvartotas ir neišlikęs, kaltinamoji V. M. pagrįstai išteisinta. Prokurorė nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš esamų duomenų ir įrodymų padarė pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. Grigienės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė