Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 21 d. nutarimo D. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. spalio 13 d. 18 val. 40 min. Kėdainių rajono savivaldybėje, rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punktą.

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. V. pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarimu skundas tenkintas, Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. V. atžvilgiu nutraukta, motyvuojant tuo, kad byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, jog D. V. nutarime nurodytoje vietoje ir laiku, vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, o esant prieštaringiems duomenims ir liekant nepašalintoms abejonėms, D. V. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje byloje. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia kitą transporto priemonę lenkęs sankryžoje, policijos pareigūnų parodymai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims. Apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad dėl objektyvių priežasčių vaizdo įraše ne tik nesimatė D. V. atlikto lenkimo manevro iki aptariamos sankryžos, bet ir to, ar jis važiavo priepriešinio eismo juosta per pačią sankryžą. Dėl tos priežasties ir aplinkybės, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūno vyriškas balsas tarsi teiraujantis kolegės apie tai, ar lenkimas buvo atliktas sankryžoje, teismas nesivadovavo ir policijos pareigūnų parodymais, kad D. V. lenkimą atliko sankryžoje.

3. Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, Tomas Pileckas, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarimą ir Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė vieną pagrindinių, informatyviausių ir objektyviausių įrodymų - vaizdo įrašą. Nesutinkama su teismo išvada, kad vaizdo įrašas ir vaizdo įrašo ekrano nuotraukos nepatvirtina nusižengimo padarymo fakto, kadangi neginčijamai nesimato, kurioje konkrečioje vietoje buvo pradėtas, tęsiamas ir baigtas lenkimo manevras. Nurodoma, kad vaizdo įrašuose nors ir iš toliau, tačiau tikrai matosi, jog asmuo lenkimą pradėjo daryti prieš sankryžą, toje vietoje, kur kairėje pusėje yra autobusų sustojimas, ir tikrai manevras pradėtas per ištisinę ženklinimo liniją. Toliau matosi, jog judėdamas kairiąją kelio puse susilyginęs su lenkiamu automobiliu kerta sankryžą ir grįžta į savo pusės eismo juostą toliau už sankryžos. Tai aiškiai matoma vaizdo įraše, orientuojantis tiek pagal kelkraščio stulpelius, esančius prie kelių sankirtos vietos iš abiejų kelio pusių, tiek pagal autobusų sustojimo vietas. Taip pat vaizdo įraše ir papildomai pridėtoje nuotraukoje matyti, kad pagrindinis kelias yra pažymėtas ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, o prieš ir už sankryžos, pagrindinis kelias yra pažymėtas ryškia (nenusitrynusia) balta plona ištisine kelio ženklinimo linija. Vaizdo įraše matyti, kad įvykio metu buvo lengva prieblanda, kritulių nebuvo, kelio danga sausa, matomumas yra geras, todėl pareigūnai turėjo realią galimybę matyti transporto priemonę ir jos manevravimą kelyje. Nors vaizdo medžiagoje dėl vaizdo įrašo kokybės yra sunkiau įžiūrėti įvykio aplinkybes, tačiau įrašą sustabdžius po kadrą bei atsižvelgiant į kelio elementus, galima nustatyti, kur asmuo pradėjo lenkimo manevrą ir kur baigė.

3.2. Be to, patį nusižengimą šiuo atveju užfiksavo du pareigūnai, kurie realiai matė visas aplinkybes. Teismas, nesant jokių objektyvių priežasčių, policijos pareigūnų duotus parodymus teisme vertino kritiškai, nors byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti policijos pareigūnų parodymais, jų patikimumu, siekiu apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo pateiktu policijos pareigūnų pokalbio vertinimu. Tvirtinama, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai padarė prielaidą, jog tarp policijos pareigūnų automobilyje vykęs pokalbis leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai nebuvo visiškai įsitikinę, kad nusižengimas buvo padarytas. Anaiptol, yra priešingai, vaizdo įraše užfiksuotas pareigūnų pokalbis niekaip nepaneigia to fakto, jog D. V. padarė KET pažeidimą, vaizdo įrašo garsas kaip tik patvirtina, jog pažeidimas buvo padarytas. Vaizdo garso įraše pareigūnas retoriškai paklausia kolegės „o jis čia ne sankryžoje lenkė?“ ir pavažiavęs šiek tiek į priekį ir pamatęs bei įsitikinęs, jog pažeidėjas tikrai lenkė sankryžoje, konstatuoja sakydamas „nu taip sankryžoje“. Toliau vaizdo įraše girdimas pareigūnų pokalbis jau nėra niekaip susijęs su pačio nusižengimo padarymu, o pareigūnai sprendžia, ar asmenį stabdyti dabar iš karto ar pasirinkti galimybę administracinio nusižengimo protokolą surašyti jam nedalyvaujant vadovaujantis ANK 611 straipsnio nuostatomis, kadangi už šį nusižengimą, protokolas gali būti surašomas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

3.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pirminio paaiškinimo, kuris buvo užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu ir parašytas pačio D. V. ranka. Šiame paaiškinime asmuo nurodė, jog priekyje važiavo mašina 60 km/h greičiu ir jis ją aplenkė, o ženklo nepastebėjo. Ir tik susipažinęs su vaizdine bylos medžiaga, asmuo pradėjo neigti savo pažeidimą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo apsektu, konstatuoja, kad šioje byloje Kauno apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, jog D. V. pažeidė KET 140.1 punktą ir nepagrįstai administracinio nusižengimo teiseną D. V. atžvilgiu nutraukė.

6. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. D. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.

7. Ginčo dėl to, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje D. V. vairavo transporto priemonę, nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad D. V. atliko lėčiau važiuojančios transporto priemonės lenkimą, tačiau D. V. pirmosios instancijos teisme tikino, kad šį manevrą jis atliko nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y., kad lenkė už sankryžos, esant punktyrinei linijai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą, taip pat nurodęs, kad dėl objektyvių priežasčių vaizdo įraše ne tik nesimatė D. V. atlikto lenkimo manevro iki aptariamos sankryžos, bet ir to, ar jis važiavo priepriešinio eismo juosta per pačią sankryžą, kad vaizdo ir garso įraše girdima policijos pareigūno abejonė dėl padaryto KET reikalavimų pažeidimo, padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog D. V. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aukštesnės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas paviršutiniškai, neišsamiai išanalizavus vaizdo ir garso įraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius įrodymus vertinant atsietai vienas nuo kito.

8. Peržiūrėjus byloje esantį policijos tarnybiniu automobiliu darytą ištisinį vaizdo ir garso įrašą, jo nestabdant, išties nematyti, ar D. V. lenkimo manevrą atliko draudžiamoje vietoje, ar ne. Tačiau šį vaizdo įrašą peržiūrint jį sustabdant, vertinant atskirus vaizdo įrašo kadrus, juos siejant su administracinio nusižengimo byloje esančiomis galimo administracinio nusižengimo padarymo vietos nuotraukomis, kuriose užfiksuoti kelkraštyje esantys stulpeliai, autobusų stotelės, kelio horizontalusis ženklinimas, kelio ženklas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, matyti, kurioje vietoje buvo atliekamas lenkimo manevras. Minėti duomenys patvirtina, kad pagrindiniame kelyje yra ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“, o prieš ir už sankryžos pagrindinis kelias yra pažymėtas ryškia balta plona ištisine kelio ženklinimo linija, kuri prasideda prieš autobusų stotelę, o baigiasi už D. V. ir policijos pareigūnų važiavimo kryptimi esančios stotelės (ties sankryža punktyrinė linija, leidžianti atlikti posūkį). Už kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“, dar esant punktyrinei linijai, kelkraštyje D. V. ir policijos pareigūnų važiavimo kryptimi matomas šviesą atspindintis kelio stulpelis, sekantis stulpelis randasi ties sankryža, kur kelias pažymėtas punktyrine linija. Priekyje policijos pareigūnų matomas važiuojantis automobilis. Koks tai automobilis ir koks jo valstybinis numeris, vaizdo įraše nesimato, tačiau administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog tai D. V. vairuojamas mikroautobusas ir ginčo dėl to nėra. Vaizdo įraše užfiksuota, kad ši transporto priemonė į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo ties autobusų stotele, o toje vietoje, kaip minėta, kelias yra paženklintas balta plona ištisine kelio ženklinimo linija. Taigi jau ši aplinkybė paneigia D. V. aiškinimą, kad jis lenkimo manevrą atliko nepažeisdamas KET ir kad lenkimo manevrą atliko už sankryžos, kur prasideda punktyrinė linija. Toliau analizuojant vaizdo įrašą, imant atskirus jo kadrus, matyti, jog pravažiavęs antrąjį stulpelį, kuris, kaip minėta, randasi ties sankryža, automobilis juda priešpriešine eismo juosta ir į savo eismo juostą grįžta jau už sankryžos. Taigi atskirų vaizdo įrašo kadrų analizė paneigia D. V. teiginius, kad jis KET nepažeidė ir kad lenkimo manevrą atliko už sankryžos.

9. Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes papildo ir liudytojų policijos pareigūnų A. B. bei G. Š. parodymai, kurių teisingumu apylinkės teismas be jokio pagrindo suabejojo. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti duoti D. V. nepalankius parodymus, apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Be to, jų parodymai, priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, sutampa su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis. Liudytojas A. B., kuris vairavo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, o dėl to neabejotinai ir stebėjo kelią, dėl ko ir matė, kokius manevrus atlieka priekyje važiuojantis automobilis, paaiškino, jog matė, kaip D. V. vairuojamas automobilis, lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, sankryžą kirto važiuodamas priešpriešine eismo juosta, o į dešinę kelio pusę grįžo jau už sankryžos. Liudytoja G. Š. nurodė, kad ji nepastebėjo lenkimo pradžios ir pabaigos momento, tačiau matė, jog lenkimas buvo atliekamas sankryžoje.

10. Tad šių įrodymų visuma, juos vertinant gretinant vieną su kitu, patvirtina, kad D. V. pažeidė KET 140.1 punktą, numatantį draudimą lenkti sankryžose ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

11. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismo atliktas policijos pareigūnų pokalbio tarnybiniame automobilyje vertinimas ir jo pagrindu padaryta išvada, kad policijos pareigūnai patys nebuvo įsitikinę, jog padarytas administracinis nusižengimas, yra neteisingas. Priešingai, tarp policijos pareigūnų vykusio pokalbio turinys, vertinant jį kitų įrodymų kontekste, patvirtina administracinio nusižengimo padarymą faktą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip vyriškas policijos pareigūno balsas kelia retorinį klausimą; „o jis čia ne sankryžoje lenkė“, o pavažiavęs į priekį ir įsitikinęs, kad ta vieta, kurioje buvo atliekamas lenkimo manevras, yra sankryžoje, pats į jį atsako „nu taip sankryžoje“. Policijos pareigūnė tik pasitikslina, ar buvo kelio ženklas, į ką vyriškas policijos pareigūno balsas atsako, jog buvo. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, toliau tarp policijos pareigūnų vykęs pokalbis susijęs su procedūriniais klausimais, t. y., spręsta, ar automobilį sustabdyti, ar medžiagą su užfiksuotu pažeidimu perduoti tam, jog administracinio nusižengimo protokolas būtų surašomas administraciniam atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena D. V. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra paremtas subjektyviu byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, išsamiai neanalizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančių bylos duomenų. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad D. V. kitą transporto priemonę lenkė vietoje, kurioje tai daryti draudžiama, t. y., sankryžoje, tuo pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus, todėl Institucijos 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas, kuriuo D. V. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, Tomo Pilecko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutarimą D. V. administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimą be pakeitimų.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.