Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-1673-1047/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: I3-1673-1047/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04234-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas: I. K.
Trečiasis asmuo: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-1673-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04234-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. prašymą dėl termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)PN-528 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2021 m. (b. l. 1).

Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. birželio 5 d. Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. gruodžio 9 d. Norėdama pateikti prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ji 2019 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Inspekcijos atstovą, tačiau šis prašymą priimti atsisakė nurodydamas, kad pavėluota kreiptis su tokiu prašymu.

Prašyme pareiškėja nurodė, jog nei pačiame Privalomajame nurodyme, nei kalbantis su Inspekcijos atstovais jai nebuvo paaiškinta prašymo dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo terminai. Detalizavo, jog Privalomojo nurodymo neįvykdė, nes yra padavusi prašymą pirkti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, yra gavusi atsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Nurodė, kad teiks prašymą inicijuoti formavimo ir pertvarkymo projektą bei prašymą dėl žemės pirkimo.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad Inspekcijos darbuotojas 2019 m. birželio 4 d. atlikęs patikrinimą valstybinėje žemėje šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1318. Šiame akte išdėstyta, kad valstybinėje žemėje įrengta – 1,80 m aukščio ir 106,27 m ilgio tvora bei medinė – 8,7 m ilgio, 3,20 m pločio, 2,23 m aukščio stoginė. Pareiškėja negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldo žemės sklypo, kuriame pastatė aukščiau minėtus statinius, todėl buvo surašytas Privalomasis nurodymas, o pareiškėja įpareigota iki 2019 m. gruodžio 9 d. nugriauti valstybinėje žemėje šalia sklypo neteisėtai pastatytą tvorą, medinę stoginę ir sutvarkyti statybvietę.

Pabrėžė, kad Privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, pažeidimo fakto neneigia ir pareiškėja. Pareiškėjai Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaiga buvo žinoma, tačiau tik praėjus minėtam terminui pareiškėja nurodė, jog ketina pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Inspekcija nurodė, jog pareiškėja dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turėjo kreiptis raštu, kuomet dar terminas nebuvo pasibaigęs, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d. imtinai. Toks prašymas Inspekcijoje nebuvo gautas. Pažymėjo, jog teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog teisės normos, reguliuoja termino pratęsimą, tačiau ne termino atnaujinimą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė prašymą ir prašė pratęsti iki 2021 m. Į teismo klausimą, ar prašo pratęsti iki 2021 m. sausio 1 d., baigiamosiose kalbose atsakė, kad nenurodo konkrečios datos, nes nežino, kiek laiko truks dokumentų tvarkymas. Paaiškino, kad tvorą ir stoginę pasistatė atsiklausę leidimo sodininkų bendrijoje. Nebuvo taip, kad sugalvojo ir savavališkai pastatė, derino su sodininkų bendrija. Vėliau jai su vyru buvo pasakyta, kad sodininkų bendrija viršijo įgaliojimus. Bet į teismą bendrijos nedavė, tai neišspręstų pareiškėjos problemų. Pažymėjo, kad tvora reikalinga, nes toliau miškas, būtų nesaugu dėl žvėrių. Nurodė, kad kaimynai taip pat turi tokią pačią problemą. Jų inspektorius pats paskambino, pasiūlė teikti prašymą pratęsti terminą. Pareiškėją tikrinęs inspektorius buvo atvažiavęs 2019 m. gruodžio 9 d., pareiškėja jam sakė, kad nori pratęsti terminą, atlieka įteisinimo veiksmus. Inspektorius sakė, kad reikėjo kreiptis prieš mėnesį. Pareiškėjai buvo stresas, ji pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Kitą dieną ji kreipėsi į Inspekciją, ten pasakė, kad praleido terminą, liepė kreiptis į teismą. Pareiškėja teismui paaiškino, kad savivaldybei pateikė prašymą dėl žemės įsigijimo, bet viskas užtrunka, nes nenusprendžia, kaip vertinti tą žemę – kaip įsiterpusį sklypą ar kitaip. Dabar nuspręsta, kad pareiškėja su kaimynu bendros nuosavybės teise įsigis sklypą. Pareiškėja pataisiusi dokumentus, pateikė prašymą. Paaiškino, kad Akto negavo, gavo tik NŽT aktą. Aktas ne visai tikslus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą bei laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Inspekcija, 2019 m. birželio 4 d. atlikus patikrinimą valstybinėje žemėje šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1318, kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje įrengta 1,80 m aukščio ir 106,27 m ilgio tvora bei medinė 8,7 m ilgio, 3,20 m pločio, 2,23 m aukščio stoginė (b. l. 28–36).

2019 m. birželio 5 d. Inspekcija surašė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 9 d. nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteisėtai pastatytą (naudojamą) kitos paskirties inžinerinį statinį – tvorą (1,80 m aukščio ir 106,27 m ilgio), medinę stoginę (3,2 m pločio ir 8,7 m ilgio) ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 4–6).

Ginčas byloje kilo dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą neįvykdo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tokio pobūdžio administracinėse byloje laikosi pozicijos, kad ilgesnio nei įstatyme įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

Pažymėtina, kad LVAT taip pat laikosi nuostatos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Privalomo nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). LVAT konstatavo, kad minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1409-261/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam įvykdymo terminui. Tai reiškia, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą nėra.

Pareiškėjos prašyme išdėstyti argumentai, jog ji nebuvo informuota apie prašymo dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo terminus, laikytini teisiškai nereikšmingais, nes apie Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d. pareiškėjai buvo žinoma. Dar daugiau, pareiškėjai adresuotame 2019 m. birželio 5 d. Inspekcijos rašte Nr. (23.29)-2D-7659 išdėstytos teisės aktų nuostatos ir galimos neigiamos pasekmės neįvykdžius Privalomojo nurodymo.

Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, nenagrinėtinos.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, LVAT praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas atmeta pareiškėjos prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė