Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Ieškovas ERGO Insuarance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insuarance SE Lietuvos filialą pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka. Prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pakruojo parketas“ 650000,00 Lt nuostolių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5125,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovo atstovai nurodė, kad sudarė draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 710-341-10000, kuria buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2003-03-19 iki 2012-03-19. 2010-07-30 966-oji daugiabučių namų savininkų bendrija ir UAB „Pakruojo parketas“ sudarė sutartį Nr. 10/07-49, pagal kurią UAB „Pakruojo parketas“ pardavė 966-oji daugiabučių namų savininkų bendrijai grindų dangą, kurią UAB „Pakruojo parketas“ įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas ir įrankius sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute. 2010-10-27 bute adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu apdegė minėto buto mansardinis aukštas, stogas, vidaus apdaila. UAB „Pakruojo parketas“ darbuotojai 2010-10-26 klojo, šlifavo ir alyva dengė parketą trečiame aukšte adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Buvo naudojama „Synteco Solid 1612“ alyva, kurios naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad naudoti šią alyvą reikia ypač atidžiai, kadangi galimas savaiminio užsidegimo pavojus, medžiagos naudojamos šluostant produkto likučius, gali savaime užsidegti. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertas pateikė išvadas, kad gaisro židinio vieta yra trečio aukšto patalpoje bei labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra savaiminis medžiagų užsidegimas (skudurai suvilgyti parketo alyvavimo priemone) bei bendrųjų gaisro saugos taisyklių nesilaikymas. UAB „Pakruojo parketas“ darbuotojai V. S. ir V. B. parketą dengdami alyvos sluoksniu naudojo skudurus, žala atsirado dėl darbuotojų kaltės, todėl už žalą yra atsakingas UAB „Pakruojo parketas“. UADB „ERGO Lietuva“ kreipėsi į UAB „RK matavimai“, ekspertai nustatė, kad butui (duomenys neskelbtini), gaisro metu bendras padarytos žalos dydis yra 737 560,00 Lt. UADB „ERGO Lietuva“ ir naudos gavėjas-buto savininkas G. T. 2011-03-24 pasirašė susitarimą dėl draudimo išmokos. Remiantis minėtu susitarimu G. T. UADB „ERGO Lietuva“ išmokėjo 650000,00 Lt dydžio draudimo išmoką. Išmokėjusi draudimo išmoką UADB „ERGO Lietuva“ įgijo regreso teisę į dėl žalos atsiradimo kaltą asmenį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Remiantis LR CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Gaisras bute kilo dėl V. S. ir V. B. paliktų alyvuotų skudurų, kurie užsidegė. Be to, reikėtų pripažinti, kad atsakingas už gaisro kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, jis turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra. Be to pagal LR CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Atsakovui atsakomybė kyla ir dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo, t. y. atsakomybė yra sutartinė. LR CK 6.256 straipsnio 4 dalis taip pat nustato, jog verslininko - įmonės, užsiimančios tam tikra veikla, sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Ieškovas nurodė, kad atsakovas dėl galimos vagystės į ikiteisminio tyrimo pareigūnus kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui po gaisro, kai buvo pradėtas draudžiamojo įvykio administravimas. Atsakovo keliama versija dėl vagystės nepagrįsta, nes gaisro metu įrankiai ir kiti daiktai galėjo sudegti. Neįtikima, kad galėjo būti patekta į pastatą per pastolius, trečio aukšto langą, pagrobti daiktai išnešti tokiu pat būdu, be to nėra duomenų, kad signalizacija iki gaisro buvo suveikusi. Ieškovas laikosi pozicijos, jog benzino buvimas gaisro židinio zonoje savaime nepatvirtina to, kad jis buvo panaudotas padegti objektą, jis kartu su kitomis degiomis medžiagomis galėjo tik suintensyvinti gaisro plitimą, ir šis faktas turėtų būti vertinamas visų aplinkybių, taip pat ir prieštaringų trečiųjų asmenų liudijimų kontekste, jog pašalinio asmens, kuris su savimi dar ir turėjo gabenti indą su degiu skysčiu, patekimas į rakinamas, sargo ir signalizacijos saugomas patalpas, mažai tikėtinas. Ieškovo vertinimu, remiantis rašytiniais įrodymais, apklaustų liudytojų ir specialistų - teismo ekspertų parodymais, logikos dėsniais, galima vienareikšmiškai teigti, kad gaisras (duomenys neskelbtini) name galėjo kilti tik dėl savaiminio alyvos „Synteco Solid 612“ užsidegimo, t.y. ilgos oksidacijos reakcijos eigoje, kuri, ieškovo vertinimu, truko maždaug nuo 19 val. Pagal atskirus paaiškinimus, net nuo 21 val., ar net 22 val., kuomet galėjo būti baigti paskutiniai alyvavimo darbai.

Tretieji asmenys G. T. ir 996 daugiabučių namų bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš trečiojo asmens G. T. gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad 966 daugiabučių namų bendrija su UAB „Pakruojo parketas“ sudarė sutartį ekonominiais sumetimais, kadangi bendrija planavo dar papildomai užsakinėti medienos iš UAB „Pakruojo parketas“ kitoms patalpoms. Po gaisro kitų sutarčių dėl kitų objektų nebuvo sudaryta, išskyrus vienintelę sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini). Sutartyje su UAB „Pakruojo parketas“ buvo nurodytas ne to buto numeris. Nurodė, kad jo žiniomis su V. M. ir J. B. rašytinės sutartys nebuvo sudarytos. Su V. M. buvo sudarytas žodinis susitarimas. V. M. pakvietė J. B.. Šias aplinkybes išsamiai teisme paliudijo abu šie asmenys. Taip pat nurodė, kad signalizacija buvo įvesta gerokai prieš gaisrą, tačiau kažkokių patvirtinančių sutarčių nėra išlikę. Už signalizacijos įvedimą buvo atsakingas A. P., kuris lyg ir turėjo duomenis apie signalizacijos suveikimą, bei tai, kad jis gaudavo pranešimus trumposiomis žinutėmis į savo mobilųjį telefoną apie signalizacijos veikimą. Prašo tenkinti ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį ( 29 b.l., 4 tomas).

Iš trečiojo asmens 996 daugiabučių namų bendrijos atsiliepimo negauta.

Liudytoja E. G. ( šalių aiškinimu T.) paaiškino, kad derino klausimus su darbininkais dėl alyvavimo, prašė pataisyti. Buvo vakare apie 18 val. užsukusi pasižiūrėti, meistrų tuo metu jau nebuvo. Nepastebėjo ar buvo atidarytų langų. Mano, kad sargas užrakino ir pridavė pastatą, nes paprastai taip būdavo, nors konkrečiai negali prisiminti. Kartais naktį suveikdavo signalizacija, skambindavo iš apsaugos tarnybos. Bet neprisimena, kad būtų suveikusi naktį iki gaisro. Vėliau girdėjo, kad gaisras galėjo kilti dėl paliktų skudurų. Kažkuriuo metu ji skaitė alyvos, kuri buvo naudojama instrukciją. Gal ir galėjo būti kitų talpų bet ji nematė arba neužfiksavo. Nematė ar darbininkai išnešdavo skudurus ar ne, nekilo mintis, kad panaudotų skudurų jie neišneštų nes atrodė, kad išmano savo darbą, nebuvo jokių konfliktų, priekaištų jiems. Neatsimena, kad būtų rūkoma patalpose, lyg kažkurį iš jų matė rūkantį kieme. Iš vakaro nejautė jokio kvapo, kad būtų buvę rūkyta patalpose. Mano, kad šviesos buvo įjungtos bet žmonių lyg nebuvo. Neprisimena ar paskambino sargui, kad jis užrakintų pastatą.

Liudytojas I. B. paaiškino, kad į pastatą ateidavo apie 16 val. Neprisimena, kas pasakė, kad išeina iš patalpų ir kad išeina paskutinis. Tą vakarą prieš gaisrą paskutiniai išėjo parketo darbininkai, Savickas atėjęs pasakė, kad baigė darbą. Jis iškart nuėjo, išjungė elektrą ir užrakino duris, pridavė signalizaciją, buvo apie 19, 20 val., negalėjo palikti atidaryti langai. Darbininkus išleido per terasą, užrakino duris. Jis turėdavo pasižiūrėti patalpas, neprisimena ar atjungė elektrą trečiame aukšte skydelyje. Nežinoma, kur darbininkai laikė įrankius, priemones, kur išmesdavo panaudotus skudurus. Kieme stovėjo konteineris. Tiksliai neprisimena kada suveikė garsinė signalizacija, atėjęs pamatė gaisrą, degė stogas. Iki gaisro nebuvo suveikusi signalizacija, nematė ir negirdėjo nieko įtartino. Maždaug kas valandą apeidavo pastatą, nuo gatvės pusės pastatas buvo gerai apšviestas. Prieš tai nematė jokių požymių, kad kilo gaisras. Ryte atvykusiems gaisrininkams, jis atrakino duris. Signalizacija buvo vietinė, nebuvo pajungta į pultą, nebuvo pranešta, kad signalizacija neprisidavė, nebuvo atvykę apsaugos darbuotojai.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad prieš gaisrą pastate tvarkė elektros jungiklius, elektra pastate buvo pajungta. Buvo pajungta tvarkingai dėl to negalėjo kilti gaisro. Kiekviename aukšte stovėjo atskiras skydelis, neprisimena ar buvo išeinant atjungta elektra, ar išmušė skydelis. Jis išėjo iš pastato apie 18, 19 val., pastate liko du parketo darbininkai. Nežino ką jie dirbo tą dieną, vakarą. Žinojo, kad parketo darbininkai naudojo skudurus bet kaip juos naudojo, išnešdavo ar ne nežinoma. Buvo ir kitų darbininkų, kurie dirbo pastate bet tą vakarą kitų daugiau nebuvo. Neprisimena, kada buvo sumontuota signalizacija, gal pradėjus dirbti statybos darbus. Signalizacija buvo garsinė, pajungta laikinai bet buvo veikianti. Tuo metu jis dirbo įmonėje, kuri sumontavo signalizaciją. Po gaisro buvo paimti duomenys iš kortelės, įrašyti apie signalizacijos suveikimą ir perduoti policijos pareigūnams. Kiek prisimena buvo duomenys apie signalizacijos suveikimą dėl gaisro, o iki tol nežino ar buvo suveikusi signalizacija. Po gaisro signalizacija išliko kituose aukštuose, kitur tvarkė, papildomai sudėjo daviklius. Kodėl nebuvo priduota iki kilusio gaisro signalizacija, nežinoma.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad atvyko į gaisro vietą apie 13 val. Stogas buvo nudegęs ir viskas buvo sukritę į pastato vidų. Stogas buvo iš čerpių, dalis čerpių buvo nuardyta. Nurodoma skarda buvo apskardinimo darbams skirta. Žalos paskaičiavimas buvo atliktas atsižvelgiant į atliktos apžiūros duomenis, buvo paskaičiuota atsižvelgiant į sugadinimą. Tarp nuolaužų, degėsių matėsi kad buvo sudegusių daiktų bet nurodyti kas ten konkrečiai buvo nebuvo galimybės, išvežant šiukšles niekas nerūšiavo, nefiksavo. Patalpoje kur kilo gaisras buvo stoglangis.

Liudytojas, specialistas K. L. paaiškino, kad atliko ekspertizę, surašė 2010-10-27 aktą. Gaisras kilo viršutiniame mansardiniame aukšte. Techninių priežasčių nebuvo nustatyta. Kitos priežastys, mažai tikėtina, kad dėl cigaretės, liko labiausiai tikėtina priežastis savaiminis alyvuotų skudurų užsidegimas išanalizavus naudotos alyvos sudėtines dalis bei savybes pagal saugos duomenų lapą. Po gaisro per tą patalpą vyko valymo darbai, patalpa buvo išvalyta, jam atvykus buvo apie 16 val., todėl faktinių aplinkybių nebebuvo galima nustatyti. Neturint duomenų apie naudotą alyvą, iš likusių po gaisro požymių būtų buvę sunku įvertinti dėl kokių priežasčių kilo gaisras. Dėl gaisro židinio vertino iš kitų požymių, išdegusios grindys ir kt. Negali pasakyti dėl kokių priežasčių galėjo būti rasta benzino. Nežino kokios buvo dar patalpoje medžiagos, kurios galėjo būti naudojamos ir kuriose galėjo būti benzino, gal priemonės kurios skirtos kokiam tai priemonių valymui. Gaisravietėje aiškinosi aplinkybes, buvo aiškinamasi kokie vyko darbai, kaip jie galėjo įtakoti gaisro priežastis, buvo kalba, kad galėjo būti palikti panaudoti skudurai bet tiesiogiai niekas nenurodė. Negali pasakyti, kad būtų buvę duomenų apie įsilaužimą, iš esmės buvo sutvarkytos tik sienos ir grindys, jokių daiktų nebuvo. Kai buvo rengiama išvada nebuvo žinoma, kad buvo kitu tyrimu nustatyta, kad rasta benzino. Jei nebūtų duomenų apie alyvavimą liktų gaisro kilimo tikimybė dėl cigaretės.

Liudytojas, specialistas S. K. dėl 2011-04-22 ikiteisminio tyrimo metu pateiktos išvados nurodė, kad pats įvykio vietoje nebuvo, išvada duodama pagal pateiktą medžiagą. Medžiagoje buvo nurodyta, kad berniukų vonios kambaryje švieslangis atidarytas. Buvo nagrinėtos penkios gaisro versijos. Viena iš jų buvo savaiminio užsidegimo. Kai alyva turi didelį paviršiaus plotą, kontaktuoja su deguonimi, ta reakcija pasireiškia šilumos efektu. Jei skudurai bus išmėtyti pavieniai, šilumos sklaida bus nedidelė. Kad užsidegtų nuo pavienių išmėtytų alyvuotų skudurų, ar nedidelio kiekio, maža tikimybė. Jei būtų paliktas visas alyvuotų skudurų maišas, didelis kiekis, būtų didelė galimybė savaime užsidegti. Turėjo medžiagoje duomenų, Savicko parodymai buvo, kad panaudoti skudurai buvo išnešti į kiemą, o nepanaudoti skudurai buvo laikomi patalpoje, kurioje kilo gaisras. Neturėjo pagrindo pripažinti versiją tikėtina dėl savaiminio užsidegimo, nes bylos duomenys prieštaravo tam. Dėl elektros instaliacijos nėra duomenų, ji naujai sumontuota, jei nebuvo palikta prietaisų, jei vadovautis sargo aiškinimu, kad pirmame aukšte buvo išjungti automatiniai jungikliai, vadinasi pastate nebuvo elektros, tai ši versija atkrenta. Buvo kelta versija dėl dūmtraukio poveikio, bet nėra duomenų ar iš viso buvo kūrenamas, statybiniai reikalavimai buvo pakankami. Galimybė dėl cigaretės tikrai yra bet turi būti nustatyta ar buvo rūkoma, kada, kaip ir kita, tokių duomenų, kad buvo rūkoma, byloje nebuvo. Alyvos sudėtyje, kaip buvo nustatyta nėra benzino, o benzinas rastas. Ši aplinkybė ir buvo labiausiai tikėtina ir pripažinta, kad gaisras galėjo kilti nuo pašalinių uždegimo šaltinių, o ne nuo skudurų.

Ieškovas reikšdamas ieškinį pateikė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešimą dėl 2010-10-27 apie 5 val. 50 min. kilusį gaisrą gyvenamajame name G. T. bute adresu (duomenys neskelbtini). ( 105 b.l., 1 tomas). 2010-07-30 966-oji daugiabučių namų savininkų bendrijos, įmonės kodas 226310780, (duomenys neskelbtini), atstovaujamos G. T. ir UAB „Pakruojo parketas“ sudarytą sutartį Nr. 10/07-49, pagal kurią UAB „Pakruojo parketas“ pardavė 966-oji daugiabučių namų savininkų bendrijai grindų dangą, kurią UAB „Pakruojo parketas“ įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas ir įrankius sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute ( 106-108 b.l., 1 tomas). Byloje pateiktas draudimo liudijimas Nr. 710-341-100001, iš kurio matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) apdraustas 2003-03-19 draudimo sutartimi Nr. 710-341-100001. Draudimo sutartis buvo sudaryta tarp AB bankas „ Hansabankas“ ir UAB „Ergo Lietuva“ laikotarpiui nuo 2003-03-19 iki 2012-03-19 ( b.l. 109, 1 tomas, 33-45, 69-89, 4 tomas). Pateiktas 2011-03-24 susitarimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo tarp UADB „Ergo Lietuva“ ir G. T., (duomenys neskelbtini) turto savininko iš kurio matyti, kad draudimo objektas buvo įkeistas draudėjui AB „ Swedbank“ ir AB „Swedbank“ sutiko, kad draudimo suma, kurios dydis tarp šalių buvo suderintas 650000,00 Lt būtų išmokėta turto savininkui ( 110-112 b.l., 1 tomas). Ieškovas pateikė 2011-04-25 Žalos dydžio nustatymo pažymą RKŽV10-17, kurioje nurodomas butui (duomenys neskelbtini) gaisro padarytos žalos dydis – 737560,00 Lt ( 18 b.l., 1 tomas) Duomenis iš nekilnojamo turto registro, Nr. 44/426512 dėl pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0043-6017, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto apžiūrėjimo žiniaraštį, žalos dydžio įvertinimo ataskaitą Nr. RK ŽV10-17, defektinį aktą, lokalines sąmatas detalizuojančias žalos dydį ( 19 -61 b.l, 1 tomas, 8-18 b.l., 2 tomas). Pažymas dėl draudimo išmokos sumokėjimo už bankui hipotekos lakštu įkeistą G. T. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( 97-100 b.l., 1 tomas). Sprendimus dėl 2010-10-27 įvykio, avansinės draudimo išmokos mokėjimo ( 101-104 b.l., 1 tomas). Synteko solid 1612 saugos duomenų lapą, kuriame nurodyta dėl savaiminio užsidegimo rizikos ( 113-117 b.l., 1 tomas, 19-28 b.l., 2 tomas) 2010-10-27 UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į priežasties pasireiškimo gaisro židinio vietoje tikimybę, labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra savaiminis užsidegimas ( skudurai suvilgyti parketo alyvavimo priemone Synteko Solid 1612). Gaisro priežastimi yra Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių ( 3.8) pažeidimas( 65-91 b.l., 1 tomas).

Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad 2010-12-09 kreipėsi į policijos komisariatą dėl 2010-10-27 po gaisro pasigestų UAB „Pakruojo parketas“ daiktų ( 143-144 b.l., 1 tomas ) Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 14-1-02297-1009-1-06753-10 priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos liudytojų, nenustačius veiką padariusių asmenų ( b.l. 142, 1 tomas). 2011-05-27 pretenziją G. T. dėl atsakymo į jo pretenziją dėl nuostolių atlyginimo dėl kilusio gaisro bei dėl nesumokėtų 7734,00 Lt lėšų už atliktus darbus ( 145,146 b.l., 1 tomas). 2010-10-27 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodoma, kad buvo fiksuojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose įvyko gaisras, buvo fotografuojama ( 61-65, 2 tomas). Atsakovas teikė papildomus duomenis dėl valymo ir skiedimo priemonės, grunto klijams techninių duomenų ( b.l. 150-157 b.l., 4 tomas).

Pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 09-1-06753-10 matyti, kad 2010-10-28 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl gaisro. ( 95 b.l., 2 tomas). Akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaistas pastebėtas 05 val. 57 min., pranešus pašaliniam asmeniui ( 96 b.l., 2 tomas). Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, nurodyta, kad gaisras kilo trečiame mansardiniame aukšte, didžiausio terminio poveikio zona, kambariai Nr. 305, 306 ( b.b. Nr. 09-1-06753-10 4-26 b.l. ). 2010-10-28 Gaisro vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykta apžiūrėti (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo matyti, kad įėjus į pastatą patenkama į butą Nr. 8 pirmame aukšte, lipant sraigtiniais laiptais patenkama į butą Nr. 10 antrame aukšte, toliau lipant laiptais patenkama į buto Nr. 10 mansardinį aukštą. Nurodoma, kad plane pažymėtu Nr. 306 matosi labai didelio terminio poveikio zona, grindys išdegusios, paimtas medienos angliukų fragmentai, elektros laidai, apžiūrėtos kitos patalpos, didžioji dalis šiukšlių po gaisro yra išvalyta. (b.b. 18-26 b.l., c.b. 65-70 b.l.) Apklaustas liudytoju nukentėjusysis G. T. paaiškino, kad jam paskambino meistras, užsiimantis jo buto rekonstrukcija ir pranešė apie gaisrą. Apžiūrint patalpas, kartu dalyvavęs ekspertas Kęstutis paklausė pas tuo metu gaisro vietoje buvusius UAB „ Pakruojo parketas“ darbininkus“, kas buvo kambaryje Nr. 306, jie atsakė, kad jų grindų šlifavimo prietaisai ir maišas su panaudotais alyvavimo skudurais. Bylos duomenis Nekilnojamojo turto registre butas adresu (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) įregistruoti G. T. vardu ( b.b. Nr. 09-1-06753-10 32-38 b.l., c.b. 85,86, b.l. 3 tomas, 5-14 b.l., 4 tomas). Baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai P. L., A. F., A. A., V. M., V. S., T. G., T. M., A. P., J. B., P. Š., R. V., V. B. ir kt. Liudytojai V. S. ir V. B. paaiškino, kad alyvavimo darbai 303 kambaryje buvo baigti iki 11-11 val. 30 min., kambarys buvo paliktas tuščias, V. S. panaudotus skudurus sudėjo į maišą ir išnešė į lauką, V. B. atėjo apie 16 val. ir iki maždaug 19 val. jie atliko šlifavimo darbus. ( b.b. Nr. 09-1-06753-10 47-51, 61-63 b.l. , 1 tomas, 52 b.l., 56, 57 b.l. 2 tomas). 2011-10-20 apklaustas liudytoju UAB „Gaisriniai tyrimai“ direktorius K. L. nurodė, kad po gaisro apžiūrėjo įvykio vietą ir iš darbuotojų nei vieno duomenų ir užimamų pareigų pasakyti negali išgirdo, kad gaisro židinio kambaryje jie laikė savo įrankius ir skudurus, bet negali tvirtinti, ar tie skudurai buvo nešvarūs, t.y alyvuoti ( b.b. 54 b.l., 2 tomas). 2010-12-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje yra ypač degaus skysčio –benzino pėdsakų (b.b. 66,67 b.l.). Byloje pateikti duomenys dėl naudotos alyvos, alyvos saugos duomenų lapas ( b.b. 72-94 b.l., 2 tomas). UAB „ Pakruojo parketas“ medžio apdirbimo įmonės priešgaisrinės saugos instrukcija Nr. 80 ( b.b. 96-118 b.l., 2 tomas 2011-12-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodoma, kad pateikto skysčio sudėtyje naftos produkto-benzino nėra, kurio pėdsakų yra degėsių pavyzdyje, nėra ( b.b. 67,68 b.l., 2 tomas). 2010-12-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodoma, kad pateiktuose laidų atkarpose avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra. Šios laidų atkarpos yra paveiktos gaisro šilumos ( b.b. 71,72 b.l. ). 2010-12-23 Lietuvos teismo ekspertizės išvadoje nurodoma apie tirtas galimas gaisro priežastis, ir pateikta išvada, kad labiausiai tikėtina, kad gaisro kilusio 2010-10-27 gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini) tiesiogine priežastimi buvo nenustatyto asmens įvykdytas uždegimo šaltinio panaudojimas šiam gaisrui sukelti buto mansardos patalpoje Nr. 306. ( b.b. 99-103 b.l.).

LR CK 6.245 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (LR CK 6.263 straipsnio 2 dalis). LR CK 6.264 straipsnis numato samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis), laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (LR CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai byloje dėl žalos atlyginimo ieškinį pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.246- 6.249 straipsniai).

Byloje reiškiamas ieškinys dėl nuostolių padarytų dėl kilusio gaisro atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (2002 m. gruodžio 5 d. Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Konstatavęs, kad gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio.

Ieškovas mano, kad atsakovei atsakomybė prieš užsakovą - naudos gavėją kyla ne tik dėl neatsargumo pažeistų priešgaisrinių saugumo reikalavimų, dėl kurių pastate kilo gaisras, tačiau ir pagal LR CK 6.657 straipsnį, pagal kurį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Todėl ir dėl netinkamo prievolės pagal rangos sutartį įvykdymo atsakovės atsakomybė yra ir deliktinė ir sutartinė. Rangovas UAB „Pakruojo parketas“ šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą (LR CK 6.200, 6.717 straipsniai), bet ir už užsakovo daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo neužtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (LR CK 6.724, 6.657 straipsniai). Atsakovas, kuriam paslaugai atlikti buvo perduotos patalpos, yra atsakingas ir už jam patikėto turto išsaugojimą.

LR CK 6.644 straipsnis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą ( LR CK 6.657 straipsnis). Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą numatyta LR CK 6.665 straipsnyje.

Bylos duomenimis 2010-07-30 966-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, įmonės kodas 226310780, (duomenys neskelbtini), atstovaujama G. T. ir UAB „Pakruojo parketas“ sudarę sutartį Nr. 10/07-49, pagal kurią UAB „Pakruojo parketas“ pardavė 966-oji daugiabučių namų savininkų bendrijai grindų dangą, kurią UAB „Pakruojo parketas“ įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas ir įrankius sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Numatė, kad nuosavybės teisė į prekes pereina pirkėjui pasirašius Darbų priėmimo-perdavimo aktą ( 106-108 b.l., 1 tomas).

Ieškovas nurodė, kad remiantis faktiškai tarp naudos gavėjo G. T. ir UAB „Pakruojo parketas“ 2010 m. liepos 30 d. sudaryta sutartimi Nr. 10/07-49, atsakovas įsipareigojo savo rizika, naudodamasis savo medžiagomis ir įrankiais užsakovo bute (duomenys neskelbtini) sumontuoti ąžuolines grindis (Sutarties 1.2 punktas). Vadinasi šiems darbams atlikti UAB „Pakruojo parketas“ buvo perduotos tam reikalingos patalpos, o G. T. sutartimi įsipareigojo jas atitinkamai paruošti (Sutarties 3.3 punktas). Kadangi byloje neabejotinai nustatyta, kad gaisro židinys yra toje patalpoje, kurioje rangovas laikė savo įrankius bei degias medžiagas, jos buvo suteiktos atsakovui paslaugai suteikti, ir rangovas gaisro išvakarėse jomis paskutinis naudojosi, atsakomybė dėl gaisro gali kilti tik atsakovei, kuri turi paneigti, kad gaisras kilo ne dėl jos veiklos. Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (LR CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Tarp G. T. ir UAB „Pakruojo parketas“ 2010 m. liepos 30 d. sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad gavęs pranešimą apie pagal sutartį numatytų darbų užbaigimą, užsakovas per 3 dienas priima darbus ir pasirašomas priėmimo perdavimo aktas (Sutarties 3 skirsnis). Tad ieškovo teigimu vienas iš atsakovo atsakomybės pagrindų, tai pat gali būti ir statybos objekto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi statybos darbai nebuvo perduoti užsakovui, nes nebuvo pasirašytas joks, net tarpinis darbų priėmimo-perdavimo aktas, už juos nebuvo atsiskaityta. Ieškovo vertinimu, tai, kad buto savininkas G. T. pasirašė sutartį bendrijos vardu, reikėtų žiūrėti į tikruosius šalių ketinimus kam sutartis sudaryta, kokių tikslų siekiama, o ne vertinti formaliai.

Atsižvelgiant į 2010-07-30 šalių 966-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, atstovaujamos G. T. ir UAB „Pakruojo parketas“ sudarytą sutartį Nr. 10/07-49 , pagal kurią UAB „Pakruojo parketas“ įsipareigojo savo rizika, naudodamas savo medžiagas ir įrankius sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad minėta sutartis sudaryta su buto savininku G. T. ir dėl buto (duomenys neskelbtini), bei nėra pagrindo vertinti esant sutartiniams įsipareigojimams. Visi šalių įsipareigojimai vykdytini pagal sutarties sąlygas, konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, G. T. nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo G. T. laikyti sutarties šalimi.

Ieškovas grįsdamas atsakovo kaltę nurodo į duomenis dėl alyvos „Synteko Solid 1612“ gamintojo atstovo Saugos duomenų lapą, pagal kurį šia alyva suvilgyti skudurai gali užsidegti ir savaime ir tai, kad atsakovo darbuotojai gaisro išvakarėse naudojo šią alyvą. Tai, kad alyva buvo naudojama, ja vilgant skudurus, įtrinant grindis. Atsakovo darbuotojai gaisro išvakarėse paskutiniai išėjo iš remontuojamo buto, ką apklausose patvirtino jie patys bei pastatą saugojęs sargas J. B.. Tai, kad kiti darbuotojai nematė, kad V. S. ir V. B. būtų išnešę maišus su panaudotais skudurais. Kad J. B., kuris išlydėjo trečiuosius asmenis iš statybų objekto, taip pat nematė, nepatvirtino, kad šie išneštų ką tik panaudotus alyvuotus skudurus. Kad darbuotojai savo įrankius laikė toje patalpoje, kurioje buvo nustatytas gaisro židinys. Kad trečiųjų asmenų paaiškinimai kada jie baigė alyvavimo darbus ir išėjo iš pastato yra prieštaringi. Tai, kad A. P. (elektriko) apklausoje ikiteisminiame tyrime ir teisme nurodyta, kad jis matė du asmenis, alyvuojančius grindis. Ieškovo vertinimu alyvavimo darbai galėjo būti atliekami ir po 16 val., kai atėjo į darbą V. B., ar net iki 19 val. ir vėliau, nes Sargas J. B. apklausoje nurodo, kad parketo klojėjai iš objekto išėjo tik apie 20- 21 val. ar dar vėliau. Ieškovas atmesdamas specialisto S. K. 2011-04-22 išvadą be kitų aplinkybių nurodė, kad jis specialisto išvadą surašė išskirtinai vien tik remdamasis 2010-10-28 Gaisro vietos apžiūros protokolu, kuri pradėta atlikti, kai gaisravietėje jau buvo atlikti visi žymūs valymo darbai, nenustatė tikslios gaisro židinio vietos. Tuo tarpu ekspertas K. L. pats atliko gaisravietės apžiūrą, apklausė arba susipažino su asmenų, kurie pastate prieš gaisrą lankėsi paskutiniai arba pirmi pastebėjo gaisrą, apklausomis, nustatė gaisro židinį bei pateikė aiškius to motyvus. Pagrindine ir labiausiai tikėtina gaisro priežastimi savaiminį medžiagų užsidegimą priėmė ne vien tik atsižvelgdamas į šios medžiagos savybes bei jos buvimo sudegusiame objekte faktu, tačiau ir trečiųjų asmenų V. S. ir V. B. prisipažinimu gaisravietėje, kad gaisro židinio vietoje prieš gaisrą buvo palikti šlifavimo prietaisai ir maišas su panaudotais skudurais. Apie tai, kad darbuotojai nurodė, kad kambaryje buvo grindų šlifavimo prietaisai ir maišas su panaudotais alyvavimo skudurais, G. T. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Bylos duomenimis 2010-10-27 UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte nurodyta, kad atsižvelgiant į priežasties pasireiškimo gaisro židinio vietoje tikimybę, labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra savaiminis užsidegimas ( skudurai suvilgyti parketo alyvavimo priemone Synteko Solid 1612). Gaisro priežastimi yra Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių ( 3.8) pažeidimas. Ekspertizės akte nurodoma, kad iki 20 -21 val. vyko alyvavimo darbai. Nuo paskutinių vykdytų darbų iki gaisro pastebėjimo praėjo 9-10 val. Versija dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio negali būti atmesta. Gaisro priežastis galėjo būti savaiminis medžiagų užsidegimas arba mažos galios įneštas atviras ugnies šaltinis ( smilkstanti cigaretė, jos pelenai). Abiejų priežasčių atveju pažeidžiamos priešgaisrinių saugos taisyklių nuostatos ( 65-91 b.l., 1 tomas).

Teismui vertinant byloje esančius duomenis, specialisto, liudytojų paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad V. S. ir V. B. neigė nurodę aplinkybes, kad laikė panaudotus alyvuotus skudurus, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad darbuotojai šias aplinkybes pripažino. Priešingai iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbuotojai nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad panaudoti skudurai buvo išnešti į lauką ir nebuvo laikomi patalpoje. Be to V. S. paaiškino, kad atėjo į darbą ir T. prašymu alyvavo vieną kambarį trečiame aukšte, darbą baigė apie 11 val. Surinko visus skudurus, nuėmė padą ir išnešė į lauką, mašiną nunešė į kitą patalpą. Tame kambaryje buvo visi daiktai, įrankiai, švarūs skudurai, nebuvo jokių skiediklių. Sutvarkęs viską, šlifavo koridorių trečiame aukšte, apie 17 val. atvyko padėti kitas bendradarbis. Trečiasis asmuo V. B. paaiškino, kad jis atėjo į darbą apie 17 val., jokie alyvavimo darbai nebuvo atliekami. Abu nurodė, kad apie 18 val. 30 min. buvo atvažiavusi T., o jie išėjo apie 19 val. V. S. pakvietė sargą, kad užrakintų pastatą. Abu nurodė, kad neminėjo po gaisro T., kad buvo palikti patalpoje naudoti skudurai. Jie išėjo paskutiniai, elektrikas parodė kur išjungti elektrą. Išjungė elektrą, langų nebuvo atidarę, toje patalpoje persirengė. Kai baigė darbą nuėjo pas sargą ir pasakė, kad išeina. Trečiasis asmuo V. B. paaiškino, kad po alyvavimo skudurus sudėdavo į maišus, išnešdavo į lauką ir supildavo vandeniu. Panaudoti skudurai pradeda rūgti, gali sukaisti po kelių valandų, jei nesupilti vandeniu. Viską ką naudodavo, skudurus, teptukus, padą, viską išmesdavo, jokių skiediklių nenaudodavo. Prieš išeinant apie 19 val. patikrino, langai buvo uždaryti, langas buvo šone, ne stoglangis. Lauke prie tos sienos buvo pastoliai, jie buvo iki trečio aukšto, kas kokius darbus atliko nežino. Nei V. S., nei jis raktų neturėjo, signalizacijos kodų nežinojo. Kai ryte atvažiuodavo negalėdavo įeiti į objektą, eidavo pas sargą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. S. ir V. B. paaiškino, kad alyvavimo darbai 303 kambaryje buvo baigti iki 11, 11 val. 30 min., kambarys buvo paliktas tuščias, V. S. panaudotus skudurus sudėjo į maišą ir išnešė į lauką, V. B. atėjo apie 16 val. ir iki maždaug 19 val. jie atliko šlifavimo darbus ( b.b. Nr. 09-1-06753-10 47-51, 61-63 b.l. , 1 tomas, 52 b.l., 56, 57 b.l. 2 tomas).

Liudytojas A. P. paaiškino, kad prieš gaisrą pastate tvarkė elektros jungiklius, ir iš pastato išėjo apie 18, 19 val., o pastate liko du parketo darbininkai. Nurodė, kad nežino ką jie dirbo tą dieną, vakarą. Žinojo, kad parketo darbininkai naudojo skudurus bet kaip juos naudojo, išnešdavo ar ne jam nežinoma. Ieškovas pateikė 2010-11-10 A. P. paaiškinimą, kad trečiame aukšte vyko parketo klojimo darbai, tuo metu buvo vykdomas šlifavimas ( 4 b.l., 2 tomas ) ir 2010-11-( data neįskaitoma) paaiškinimą, kad vykdant darbus dirbo du meistrai, kurie šlifavo, alyvavo grindis ( 6 b.l., 2 tomas). Tačiau jokių konkrečių duomenų kokie darbai buvo atliekami dieną prieš gaisrą, kas juos atliko, kokiu laiku, kada darbai baigti, ar buvo išnešti panaudoti skudurai, nepateikta. Liudytojas A. P. jokių konkrečių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu. Todėl vertinti, kad liudytojo parodymai patvirtina kokias tai aplinkybes dėl atliktų prieš gaisrą dieną alyvavimo darbų, ar galimai paliktų panaudotų alyvavimo skudurų patalpoje, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į liudytojo I. B., saugojusio pastatą, paaiškinimus, taip pat nėra duomenų, kad jam būtų buvusios žinomos aplinkybės apie konkrečius darbus dieną prieš gaisrą. Jis nurodė, kad tą vakarą prieš gaisrą paskutiniai išėjo parketo darbininkai, Savickas atėjęs pasakė, kad baigė darbą. Jis iškart nuėjo, išjungė elektrą ir užrakino duris, pridavė signalizaciją, buvo apie 19, 20 val. Kieme stovėjo konteineris bet jam nežinoma, kur darbininkai laikė įrankius, priemones, kur išmesdavo panaudotus skudurus. Iki gaisro nebuvo suveikusi signalizacija, nematė ir negirdėjo nieko įtartino nors maždaug kas valandą apeidavo pastatą. Ryte tiksliai neprisimena kada suveikė garsinė signalizacija, atėjęs pamatė gaisrą, degė stogas. Signalizacija buvo vietinė, nebuvo pajungta į pultą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nors ir priimti nutarimai sustabdyti ikiteisminius tyrimus ir nėra priimtų galutinių sprendimų, teismo vertinimu konkrečiu atveju turi reikšmės bylai svarbių aplinkybių nustatymui. Nėra draudimo vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiaga jeigu tai neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 09-1-06753-10, 2010-12-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktame degėsių pavyzdyje yra ypač degaus skysčio –benzino pėdsakų (b.b. 66,67 b.l.). Byloje pateikti duomenys dėl naudotos alyvos, alyvos saugos duomenų lapas ( b.b. 72-94 b.l., 2 tomas). 2011-12-12 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodoma, kad buvo prašoma ištirti ar tirti pateiktą grindų alyvą sudarantys komponentai yra tos pačios rūšies naftos produktai kaip ir tirti pateiktame degėsių pavyzdyje specialisto išvada nustatytas naftos produktas benzinas. Pateikta išvada, kad pateikto skysčio sudėtyje naftos produkto-benzino nėra, kurio pėdsakų yra degėsių pavyzdyje, nėra (b.b. 67,68 b.l., 2 tomas). 2010-12-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodoma, kad pateiktuose laidų atkarpose avarinio darbo režimui būdingų požymių nėra. Šios laidų atkarpos yra paveiktos gaisro šilumos ( b.b. 71,72 b.l. ). 2010-12-23 Lietuvos teismo ekspertizės išvadoje nurodoma apie tirtas galimas gaisro priežastis, ir pateikta išvada, kad labiausiai tikėtina, kad gaisro kilusio 2010-10-27 gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini) tiesiogine priežastimi buvo nenustatyto asmens įvykdytas uždegimo šaltinio panaudojimas šiam gaisrui sukelti buto mansardos patalpoje Nr. 306. ( b.b. 99-103 b.l.). 2012-07-24 nutarime nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti ( b.b. 127,128 b.l., 2 tomas). 2012-08-24 prokuroro nutarimu atmestas ADB Ergo Lietuva skundas dėl 2012-07-24 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo. Nutarime nurodoma, kad jokių patikimų objektyvių duomenų, jog gaisras kilo dėl to, kad UAB „Pakruojo parketas“ darbininkai atlikę alyvavimo darbus paliko bute (duomenys neskelbtini) panaudotus alyvuojant grindis skudurus, nėra, to nepatvirtina ir teismo ekspertizė specialistų išvados, nėra pagrindo suteikti įtariamųjų statusą ir darbuotojams, kurie kaip teigiama ADB „ ERGO Lietuva“ skunde galėjo įnešti atvirą ugnies šaltinį (smilkstanti cigaretė, jos pelenai). Dėl priimto nutarimo skundo nepateikta. ( b.b. 135,136 b.l., 2 tomas).

Liudytojas, specialistas S. K. dėl 2011-04-22 ikiteisminio tyrimo metu pateiktos išvados nurodė, kad pats įvykio vietoje nebuvo, išvada duodama pagal pateiktą medžiagą. Buvo nagrinėjamos gaisro versijos. Viena iš jų buvo savaiminio užsidegimo. Paaiškino, kad kai alyva turi didelį paviršiaus plotą, kontaktuoja su deguonimi, ta reakcija pasireiškia šilumos efektu. Jei skudurai bus išmėtyti pavieniai, šilumos sklaida bus nedidelė. Kad užsidegtų nuo pavienių išmėtytų alyvuotų skudurų, ar nedidelio kiekio, maža tikimybė. Jei būtų paliktas visas alyvuotų skudurų maišas, didelis kiekis, būtų didelė galimybė savaime užsidegti. Turėjo medžiagoje duomenų, Savicko parodymai buvo, kad panaudoti skudurai buvo išnešti į kiemą, o nepanaudoti skudurai buvo laikomi patalpoje, kurioje kilo gaisras. Neturėjo pagrindo pripažinti versiją tikėtina dėl savaiminio užsidegimo, nes bylos duomenys prieštaravo tam. Koks galėtų būti laikas, jei manyti, kad visgi buvo savaiminis užsidegimas, nurodė, kad sunku pasakyti vienareikšmiškai, laikas skaičiuojamas valandomis, procesas yra lėtas, pirmiau kaista, paskui smilksta, jei yra sąlygos įsiliepsnoja, po to pereina į kitus daiktus. Jei nedidelis kiekis, jei dar kiekis išsklaidytas, maža tikimybė savaiminiam užsidegimui. Bylos medžiagoje buvo duomenų labiau tikėtinų. Dėl elektros instaliacijos nėra duomenų, ji naujai sumontuota, jei nebuvo palikta prietaisų, jei vadovautis sargo aiškinimu, kad pirmame aukšte buvo išjungti automatiniai jungikliai, vadinasi pastate nebuvo elektros, tai ši versija atkrenta. Buvo kelta versija dėl dūmtraukio poveikio, bet nėra duomenų ar iš viso buvo kūrenamas, statybiniai reikalavimai buvo pakankami. Galimybė dėl cigaretės tikrai yra bet turi būti nustatyta ar buvo rūkoma, kada, kaip ir kita, tokių duomenų, kad buvo rūkoma, byloje nebuvo. Jei svarstyti, kad galėjo kilti gaisras dėl savaiminio užsidegimo, turi būti nustatyta, kiek buvo skudurų palikta, kur buvo sudėti, ar sudėti maiše, ar kitaip, koks skudurų įmirkimas alyva. Alyvos sudėtyje, kaip buvo nustatyta nėra benzino, o benzinas rastas. Ši aplinkybė ir buvo labiausiai tikėtina ir pripažinta, kad gaisras galėjo kilti nuo pašalinių uždegimo šaltinių, o ne nuo skudurų. Mažai tikėtina, kad ant sutvarkyto parketo būtų mėtomi pelenai nuo cigaretės, ar būtų neišnešti skudurai. Mažai tikėtina, kad sargas prieš valandą negalėjo matyti jei buvo kilęs gaisras dėl savaiminio užsidegimo. Dėl kitos atliktos ekspertizės gaisro priežasčiai nustatyti, mano, kad ji atlikta remiantis praktiškai tik alyvos savybėmis, o ne įvykio vietoje nustatytais požymiais. Dėl patalpoje galimai atidaryto lango nurodė, kad mano, kad gaisro metu langas buvo atidarytas, bet jei išsamiau atsakyti reikėtų detalesnio tyrimo. Nebuvo pateikta duomenų apie galimą vagystę. Nurodė, kad jei atidžiai būtų apžiūrima gaisro vieta būtų galima rasti kokios buvo talpos, kokie buvo skysčiai, ar tai benzinas ar junginiai su benzinu ir kt., kokie įrankiai ir priemonės galėjo sudegti.

Trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad po gaisro, kai buvo atliekami valymo darbai nesimatė kokie daiktai buvo po degėsiais, nuolaužomis. Kai pradėjo valymo darbus nematė, kad tarp degėsių būtų sudegusi šlifavimo mašina SINGLE. Trečiasis asmuo V. B. paaiškino, kad po gaisro buvo atliekami valymo darbai, jis nematė dalies daiktų, buvo sukritusios lubos, tarp degėsių nesimatė daiktų. Niekas nefiksavo kokie buvo daiktai rasti. Liudytojas V. M. paaiškino, kad sargas J. B. turėdavo apžiūrėti pastatą, nepalikti atvirų langų, pajungti signalizaciją, naktį prižiūrėti, praeiti teritoriją kelis kartus. Sargą jis pats surado, alkoholio sargas nevartojo, jo budelė buvo maždaug apie 60 metrų nuo pastato, langas patalpos, kurioje kilo gaisras nebuvo matomas. Pastoliai iš lauko pusės buvo iki trečio aukšto, jais buvo galimybė užlipti ir patekti į patalpas per langą, ir patekti į kitas patalpas nes durys nebuvo sudėtos. Buvo pajungta signalizacija, ji iškart suveiktų bet tiksliai negali pasakyti ar visose patalpose buvo judesio davikliai, ar buvo pajungta priešgaisrinė signalizacija. Tą naktį ar suveikė signalizacija nežino, paskambino sargas šeštą valandą ir pasakė, kad kilo gaisras. Buvo atliekami valymo darbai, jis juos organizavo bet nestovėjo ir nežiūrėjo, kas konkrečiai randama po degėsiais, negali nei paneigti nei patvirtinti kokie galėjo sudegti daiktai, niekas to nefiksavo, jei būtų buvusi šlifavimo mašina, mano būtų matę, nepastebėti nebūtų buvę galima. Kiti pareigūnai taip pat nefiksavo ar buvo kokių tai daiktų liekanų tarp degėsių šiukšlių. Viskas buvo metama per langą į lauką, apačioje susemiama ir išvežama. Liudytojas G. T. paaiškino, kad pastatą prižiūrėjo sargas, ir jis negali tiksliai pasakyti ar pastatą priduodavo darbų vadovas nes jis buvo atsakingas, ar pavedė sargui. Jo manymu keista versija dėl daiktų išnešimo per trečio aukšto langą, per pastolius nes laiptai buvo žemyn, galima buvo išnešti daiktus per duris, balkoną, langus. Po gaisro matė, kad dalis įrankių buvo sudegę, matėsi kažkokios detalės, rankenos po nuolaužomis. Šiukšles metė į vidurį kiemo, po to jas išvežė. Liudytojas I. B. paaiškino, kad iki gaisro nebuvo suveikusi signalizacija, nematė ir negirdėjo nieko įtartino. Maždaug kas valandą apeidavo pastatą, nuo gatvės pusės pastatas buvo gerai apšviestas. Prieš tai nematė jokių požymių, kad kilo gaisras. Tiksliai neprisimena kada suveikė garsinė signalizacija, atėjęs pamatė gaisrą, degė stogas. Liudytojas A. P. paaiškino, kad neprisimena, kada buvo sumontuota signalizacija, gal pradėjus dirbti statybos darbus. Signalizacija buvo garsinė, pajungta laikinai bet buvo veikianti. Tuo metu jis dirbo įmonėje, kuri sumontavo signalizaciją. Po gaisro buvo paimti duomenys iš kortelės, įrašyti apie signalizacijos suveikimą ir perduoti policijos pareigūnams.

Atsakovės vertinimu gaisras galėjo būti sukeltas siekiant nuslėpti atsakovo turto vagystės aplinkybes bei pėdsakus. Ikiteisminis tyrimas dėl turto sugadinimo nėra nutrauktas, prielaida, kad ginčo butas, o konkrečiai gaisro židinio vietoje sukrauti švarūs skudurai, buvo padegtas, nėra atmesta, taip pat versija, kad dėl rūkymo gaisrą galėjo sukelti bet kuris kitas patalpose dirbęs asmuo. Atsakovo manymu ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Užtikrinti, kad patalpose nekils gaisras tenka būtent patalpų savininkui, o ne kitiems asmenims, šiuo atveju atsakovui.