Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 0431-0499, surašytame 2014-01-03, nurodyta, kad N. M., būdamas UAB „B. L.“ ( įm. K. (duomenys neskelbtini)) darbdavio įgaliotu asmeniu (direktoriumi), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1d., kadangi jo vadovaujamojoje įmonėje, leido dirbti krovėju pagalbiniam darbininkui L. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbiniam darbininkui E. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), esant darbo sutarties požymiams bei nepasirašius su jais darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojų įdarbinimą. Pažeidimas nustatytas 2013-12-17, apie 10.40 val. VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriams atliekant patikrinimą dėl nelegalaus darbo pagal gautą L. B. prašymą. Nustatyta, kad UAB „B. L.“ nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), I. prekybos centre Vilniuje dirbo trys minėtos bendrovės darbuotojai. E. J. pavarde prisistatęs asmuo, inspektoriams nepateikė savo darbo pažymėjimo. Patikrinus informaciją per Sodros duomenų bazę, jo darbiniai santykiai įmonėje nebuvo tinkamai įforminti. Darbuotojas buvo paprašytas užpildyti VDI patvirtintos formos paaiškinimą, tačiau pateikti paaiškinimą jam sutrukdė bendrovės darbuotojas A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pagal Sodros sąrašus, E. J. nebuvo draustas socialiniu draudimu.

2013-12-05, atvykęs į VDI Vilniaus skyrių pareiškėjas L. B. nurodė, kad UAB „B. L.“ dirbti pradėjęs nuo 2013-11-25 iki 2013-11-26.Nurodė, kad darbą susirado per www.darbas.lt svetainę. Ten buvo nurodytas mob. tel Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiskambinus nurodytu telefonu, jis buvo pakviestas susitikti su darbdavio įgaliotu asmeniu I. (pavardės nežino) I. baldų prekybos centre, įmonės sandėlyje. Nuvykus nurodytu adresu I. L. B. pasiūlė pabandyti ar tiks jam šis darbas ir esant teigiamam atsakymui buvo pažadėta priimti į darbą. L. B. paaiškinime nurodė, kad tą dieną dirbo nuo 9.30 iki 19.00 val. Dirbo kartu su vairuotoju (nei vardo, nei pavardės nežino). Sandėlyje įmonės mikroautobusą pasikrovė supakuotomis baldų detalėmis, kurias vežė klientams pagal užsakymus.

Pagal Sodros duomenis nustatyta, kad nei L. B., nei patikrinimo dieną rastas dirbantis A. M. nebuvo įtraukti į UAB „B. L.“ darbuotojų sąrašus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Darbo inspekcijos atstovas D. Č. teismui paaiškino, kad gavus pareiškėjo L. B. skundą dėl nelegalaus darbo buvo suformuota užduotis patikrinti informaciją. Tuo pagrindu 2013-12-17 Darbo inspekcijos inspektoriai V. Ž. ir K. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančio UAB „B. L.“ buvimo vietą. Patikrinimo metu buvo rasti du darbuotojai, tikrinamos jų tapatybės. Susijungus su Sodra nustatyta, kad vieno iš darbuotojų duomenys nebuvo pranešti Sodrai. Buvo nuspręsta apklausti tuos asmenis, bet tai sutrukdė padaryti A. M., kuris užtrenkė prieš inspektorius duris. Tik įsikišus policijos pareigūnams buvo nustatytos darbuotojų tapatybės ir jie apklausti. L. B. skunde nurodė, kad vežė baldus iš pirkėjo UAB „S.“. UAB „S.“ atstovas patvirtino, kad L. B. išvežant baldus atliko tam tikrą paslaugą. Buvo užklaustas Sodros skyrius ir gauti atsakymai, kad L. B. nebuvo įformintas, o E. J. buvo įformintas pažeidžiant teisės aktus, t.y. pavėluotai. Tuo pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bendrovės vadovui. Palaiko savo poziciją, kad N. M., pažeidė Darbo kodekso reikalavimus ir jis turi būti traukiamas atsakomybėn.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. M. savo kaltės, dėl administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad bendrovei kyla problemų susirandant krovėjus dėl to, kad yra sutartis su I. prekybos centru ir nurodytos griežtos sąlygos, kurias turi atitikti krovėjas. Dėl šios priežasties šios kategorijos darbuotojai nepriimami į darbą tol, kol su juo nepabendraujama. Susipažinti su pretendentu patiki vairuotojui, su kuriuo dirbs krovėjas, o šis įsitikina ar pretendentas galės dirbti, t.y. ar pretendentas atitiks keliamus išvaizdos ir elgesio reikalavimus, ir pan. Pirmo susitikimo su pretendentu nelaiko nei pokalbiu, nei atranka, kadangi tuo metu pačiam pretendentui leidžiama susipažinti su darbo pobūdžiu, todėl jis pas klientus važiuoja su vairuotoju. Jeigu pretendentas atitinka reikalavimus ir jam pačiam tinka siūlomas darbas, tik tuomet su juo pasirašoma darbo sutartis. Asmeniškai su L. B. nekontaktavo, jo, kaip galimo pretendento, supažindinti su darbo pobūdžiu ir darbuotojui keliamais reikalavimais, nieko neįgaliojo. Dėl darbo pobūdžio sąlygų ir atlyginimo su L. B. taip pat nesitarė. Žino, kad bendrovės administratorei skambino L. B. tėvas su pasipiktinimu, kodėl jo sūnus nebuvo priimtas į darbą ir reikalavo sumokėti pinigus, kitaip pažadėjo skųstis. L. B. pirmą kartą matė kaip atvyko į patikrą, jis ten buvo kartu su darbo inspektoriais. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad L. B. bendrovėje nedirbo, o tik tą dieną buvo su vairuotoju A. M.. Jis dėl įsidarbinimo nebuvo atėjęs ir tik administratorė po savaitės sulaukė skambučio iš jo tėvo. Buvo priimtas sprendimas atleisti A. M. nuo gruodžio 18 d., pirmadienį ir antradienį (gruodžio 16 ir 17 dienomis) A. M. darbe nebuvo, todėl jis negalėjo užtrenkti durų prieš pareigūnus, kaip kad yra nurodoma. E. J. į bendrovę atvyko gruodžio 16 d., pagal rekomendaciją, todėl su juo iš karto susitarė dėl darbo, atlyginimo, pasirašė sutartį ir nuo 17 d. jis pradėjo dirbti. Bendrovės buhalterė jam paaiškino, kad E. J. pasirašydamas sutartį nepateikė savo nuotraukos ir Sodros pažymėjimo numerio, todėl tą pačią dieną apie jo priėmimą į darbą negalėjo pranešti Sodrai. www.darbas.lt puslapyje nurodytas telefonas priklauso administratorei, o I. L. yra vadybininkas, jis dirba I. sandėlyje. Atsakydamas į Darbo inspekcijos atstovo D. Č. klausimą, N. M. nurodė, kad 2013-12-17 d. buvo 3 darbuotojai: I. L., A. M., E. J., o A. M. nebuvo. Pretenduojantis dirbti krovėju jokių funkcijų neatlieka, jam nėra liepiama dirbti, t.y. atlikti kokius nors konkrečius pavedimus, I. prekybos centro parduodami baldai supakuoti taip, kad juos gali panešti vienas žmogus. Sutartyje su I. nurodyta, kad prekės pristatomos tik „iki durų“. Vairuotojui yra duota laisvė ar nešti į namus, ar ne. Jei vežamos didesnės prekės, siunčiamas vairuotojas ir krovikas. Bendrovėje egzistuoja išbandymo laikotarpis, kuris prasideda po to, kai pasirašoma darbo sutartis. Administratorė pildo darbo sutarčių registravimo ir darbo pažymėjimų registracijos žurnalus, todėl negali pakomentuoti, kodėl žurnale yra braukymų. Darbuotojo pažymėjimas E. J., pateikus trūkstamus dokumentus, išduotas arba gruodžio 17 d. vakare, arba 18 d. ryte. Yra žurnalas, kuriame atskirai pažymėtas pažymėjimo išdavimo laikas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją palaikė ir jo advokatas, nurodydamas, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, kadangi N. M. nėra leidęs dirbti į darbą nepriimtiems asmenims, o už vairuotojo A. M. elgesį, atsakyti negali.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu ir neigiant pažeidimo buvimo faktą, liudytojais apklausti asmenys, kurių pavardės nurodytos protokole arba paaiškinimuose, prijungtuose prie administracinio teisės pažeidimo.

Liudytojas V. Ž. teismui paaiškino, kad 2013-12-03, darbo inspekcijos Vilniaus skyrius gavo L. B. skundą dėl galimo nelegalaus darbo patalpose, priklausančiose I. prekybos centrui. Toks jo paaiškinimas buvo neišsamus, todėl gruodžio 5 d. išsikvietė pareiškėją paaiškinti. Jis nurodė, kad lapkričio 25-26 dienomis dirbo, kad darbą susirado per internetinį portalą, kad atvykęs į I. patalpas susitiko su darbdavio įgaliotu asmeniu I. Gruodžio 17 d., pakartotinai su pareiškėju nuvažiavo į nurodytą vietą, pasistatė automobilį nuošalyje ir laukė. 09.40 val. atsidarė pakeliamieji vartai ir išėjo du asmenys. Vienas iš jų buvo su UAB „B. L.“ spec. drabužiais, o kitas be jų. Jiems pareigūnai prisistatė ir paaiškino, kad nori atlikti patikrinimą. Dar vienas asmuo, prisistatęs E. J., buvo patalpų viduje. Kitas asmuo prisistatė A. M., jų buvo paprašyta pateikti darbo pažymėjimus. E. J. jo neturėjo, o A. M. pradėjo priešgyniauti. E. J., paklaustas ar teiks paaiškinimą, sutiko, tačiau A. M. pareigūnams uždarė prieš nosį vartus, todėl skambino policijai. A. M. šūkavo, buvo agresyvus. Jis liudytojui prieš veidą pamojavo su pažymėjimu, bet ar tai tikrai tai buvo A. M., negali teigti. Buvo susiekta su inspekcijos skyriumi ir nustatyta, kad ten tikrai buvo E. J.. L. B. nelegalaus dirbimo faktą nustatė nuvažiavę į Šiaurės miestelį. Užėję į patalpas rado įmonės vadovą ir merginą, kuriems jie paaiškino, kad L. B. dirbo UAB „B. L.“ . Tuomet mergina paaiškino, kad tikrai lapkričio 25 d. buvo vykdomas baldų grąžinimas į I. per UAB „B. L.“. Pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad baldų išvežimą vykdė A. M.. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad biure buvusi mergina paaiškino, kad ji L. B. nurodė kokius baldus išnešti. L. B. nešė kartu su vairuotoju, nes tie baldai buvo sunkūs. Teismui pagarsinus G. A. paaiškinimą, esantį bylos 35 lape, kuriame nėra minima L. B. pavardė, liudytojas patikslino, kad mergina jam prieš tai paaiškino, o ką faktiškai parašė, nepakontroliavo.

Liudytojas K. B. teismui paaiškino, kad pažeidėją yra matęs porą kartų, vieną iš jų I. prekybos centre, kai kolega tyrė L. B. skundą dėl galimai nelegalaus darbo. Su pareiškėju ir kolega karu vyko į I., patikrinimo metu darbo vietoje rado du asmenis, vienas su logotipu, kitas ne. Vienas prisistatė E. J., kitas A. M.. A. M. nurodė, kad jis paaiškinimų neduos ir uždarė prieš nosį duris, todėl kvietė policiją, pateko į patalpas per kitas duris. Kartu su L. B. ir V. Ž., kuris tyrė pranešimą, važiavo į Šiaurės miestelį. Apklausinėjama moteriškė atpažino L. B., nurodė ką jis krovė ir ką darė tą dieną.

Liudytoja O. B. teismui paaiškino, kad ji dirba UAB „B. L.“ vyr. buhaltere. Pagal darbo funkcijas ji teikia pranešimus apie priėmimą ir atleidimą iš darbo ir ataskaitas. Dėl L. B. jokių duomenų niekur neteikė, o dėl E. J., teikė, tačiau registrų žurnalų ji nepildo. Su E. J. buvo taip, kad darbo sutartis buvo pasirašyta, gulėjo pas ją ant stalo, bet darbuotojas pasakė, kad pamiršo Sodros pažymėjimą ir nuotraukas. Todėl tik sekančią dieną, t.y. sulaukusi trūkstamų dokumentų, duomenis apie jo priėmimą į darbą pateikė Sodrai. Dėl šios priežasties pranešimo Sodrai ir darbuotojo pirmoji darbo dienos sutapo. Teismui liudytojai parodžius darbo sutarčių registro žurnalą, esantį bylos 21-22 psl., liudytoja paaiškino, kad ji negali pasakyti, kodėl buvo išbraukti įrašai, nes jo neveda ir įrašų jame netikrina. Kategoriškai teigia, kad gruodžio16 d. buvo pasirašyta sutartis, o 17 d. E. J. pradėjo dirbti ir pranešimas Sodrai buvo 17 d. Atsakydama į institucijos atstovo klausimą, liudytoja nurodė, kad ji nežino, kodėl yra parašyta 18 d., nes to neprisimena. Darbo sutarties antrame lape parašyta nuo kada asmuo pradeda dirbti ir tuo remdamasi žiūri kada pranešti Sodrai. Kiek pamena, tai nebūdavo tokių atvejų, kad pradeda dirbti tą pačia dieną kaip tik pasirašo sutartį. Šios tvarkos stengiasi laikytis. Atsakydama į advokato R. S. klausimą, liudytoja patikslino, kad Sodra nepriima tokių pranešimų, jei nėra įrašytas pažymėjimo numeris, tokius prašymus atmeta. Sodra nepraneša Sodros pažymėjimų numerių nei buhalteriui, nei kam nors kitam, išskyrus patį asmenį. Jie negali sužinoti kito asmens Sodros pažymėjimo numerio. E. J. atlyginimas mokamas nuo gruodžio 17 d.

Liudytojas E. J. teismui paaiškino, kad N. M. pažįsta kaip UAB „B. L.“ direktorių. Gruodžio 16 d. atėjo įsidarbinti, t.y. rašė prašymą, pasirašė sutartį, o nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Atlyginimą gauna, dėl jo paskaičiavimo pretenzijų neturi. Gruodžio 17 d. gavo darbo pažymėjimą. Kaip atėjo tartis dėl darbo 16 dieną, neturėjo su savimi Sodros pažymėjimo, jį padavė darbdaviui gruodžio 17 d. Matė kaip buvo atvykusi darbo inspekcija, kaip filmavo, kažko klausė, šnekėjo nemandagiai. Kai paprašė darbo pažymėjimo, pasakė, kad šiuo metu neturi, paaiškino priežastis. Klausinėjo nuo kada dirba, kur direktorius, ar čia jo firma ir pan. L. B. matė kartu su inspektoriais. Kaip darbinosi, to L. nematė, po patikrinimo taip pat. Nežinojo, kad direktorius yra baudžiamas už tai, kad liudytojas patikrinimo metu neturėjo darbo pažymėjimo. Atsakydamas į Darbo inspekcijos atstovo D. Č. klausimus, liudytojas patvirtino, kad darbo sutartį jis pasirašė 16 d., o pažymėjimą gavo 17 d., bet ar tai buvo iki patikrinimo ar po jo, nepamena. Kas tiksliai tuo metu buvo darbe, neprisimena, pavardžių nežino. Atsakydamas į advokato R. S. klausimus liudytojas patikslino, kad direktorius jį supažindino su vidaus tvarkos taisyklėmis, darbo uniformą- kelnes ir striukę dėvėjo.

Liudytojas A. M. teismui paaiškino, kad įmonėje vairuotoju dirba daugiau negu pusę metų, tačiau L. B. neatsimena. Yra daug krovėjų, jie keičiasi tarpusavyje. Būna, kad važiuoja vienas vairuotojas be krovėjo. Vadybininkas pasako su kokiu krovėju važiuoti. Iš vadybininkų ir administratoriaus gauna informacija, kad atvyks kandidatas, tuomet prašo jam papasakot apie būsimo darbo pobūdį. Vairuotojas jam negali įsakyti nešti ar krauti baldus. Tokio atvejo neatsimena, nes tokio krovinio, kurį reiktų nešti keliese I. nėra. Prekės įpakuotos taip, kad gali panešti vienas žmogus. Pagal įstatymus, jeigu prekė netinka, ją turi grąžinti įpakuotą. Daugiausiai ką jie daro, tai lipnia juosta sutvirtina įpakavimą. Neatsimena ar iš Šiaurės miestelyje esančios įmonės atsiėmė krovinį, kadangi ten buvo klientų, todėl yra važiavęs. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad važiuojant su pretendentu į naujus darbuotojus, pakeliui pasakoja šiam ką ir kaip reikia daryti. Pretendentas nedėvi uniformos, vairuotojai jokio atlygio jam nežada. Darbo inspekcijos patikrinime liudytojas dalyvavo. Tuo metu buvo E. J., du inspektoriai ir dar vadybininkas I.. A. M. bendrovėje anksčiau dirbo, tačiau patikrinimo dieną, liudytojas jo nematė. Inspektoriams filmuojant, pasisakė savo vardą ir pavardę, parodė darbo pažymėjimą ir uždarė vartus. Po to matė, kad policija buvo atvažiavusi. Inspektorių veiksmai buvo iššaukiantys ir agresyvūs.

Liudytojas I. L. teismui paaiškino, kad jis dirba UAB „B. L.“, transporto vadybininku, todėl atlieka transporto darbų paiešką, darbų koordinavimą. Nėra įgaliotas priimti asmenis į darbą. Jei administratorė duoda naujo darbuotojo telefoną, tai paskambina ir suderina jų atvykimą. Su vairuotojais ar krovėjais bendrauja, L. B. nepažinojo. Šį pilietį pirmą kartą matė, kai jis atvyko kartu su Darbo inspekcijos pareigūnais, todėl jokių darbų atlikti jam nepavedė. Liudytojas nėra vienintelis vadybininkas įmonėje, bet asmeniškai atsako už I. sritį.

Liudytojas L. B. teismui paaiškino, kad asmeniškai nei N. M. nei vadybininko I. nepažįsta. Į Darbo inspekciją kreipėsi todėl, kad vieną dieną važinėjo, dirbo UAB „B. L.“, bet jam neužmokėjo. Pagalbinio darbininko darbą susirado internetinėje svetainėje. Paskambino skelbime nurodytu numeriu, su kuo kalbėjo, nepamena. Nuvyko į I. parduotuvės sandėlį. Asmuo, su kuriuo kalbėjo telefonu, atrodo I., pasakė į kurį sandėlį atvykti, sakė pažiūrėti, padirbėti ir, kad užmokės už tą vieną dieną. Liudytojas pravažinėjo visą dieną, bet jam neužmokėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad darbo sutarties jis nepasirašinėjo, pareikšimo dėl darbo nerašė, Sodros dokumentų nepateikė. Važinėjo su A. ir dar kažkokiu vairuotoju, tačiau jie nežadėjo sumokėti už darbą. Sandėlyje sėdėjo žmogus, kuris ir pasakė, kad užmokės. I., su kuriuo kalbėjosi telefonu dėl darbo, teismo posėdžio salėje nėra. Su juo telefonu kalbėjo pagal skelbimą, ir sandėlyje buvo tas pats I.. Dirbdamas važinėjo su tuo pačiu automobiliu, bet su skirtingais vairuotojais. Dirbo nuo 9 val. iki 17 val., o po to iki 19 val., su kitu vairuotoju. A. buvo pirmas, su kuriuo važinėjo, o antro vairuotojo neatsimena. Nešiojo visokius krovinius, nešė spintą Šiaurės miestelyje. Kadangi negavo pinigų, kitą dieną neatėjo. Darbo pabaigoje liudytojas klausė ar sumokės, sakė, kad pašnekės, praneš. I. pasakė, kad dabar negali sumokėti. Įmonės direktoriaus nematė iki Darbo inspekcijos pasirodymo. Prieš mėnesį buvo kalbėjęs su įmonės vadovu, bet jis nieko nepasakė. Teismo prašymu liudytojui – bendrovės vadybininkui I. L. prisistačius liudytojui L. B., pastarasis nurodė, kad čia ne tas žmogus, su kuriuo jis kalbėjo telefonu. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas paaiškino, kad jo tėvas skambino ir jis jiems skambino dėl sumokėjimo už darbą, bet jie sakė, kad ten buvo mokymas, pabandymas ir jie liudytojo nepriėmė į darbą. Nebepamena datos, kada dirbo, bet prisimena, kad skundą rašė po trijų savaičių. Atsakydamas į Darbo inspekcijos atstovo D. Č. klausimą, liudytojas nurodė, kad su A. buvo Šiaurės miestelyje, iš ten paėmė spintą ir kitus baldus. Jie sakė, kad liudytojo nereikės ir jis pagalvojo, kad nesumokės. Tuo pačiu numeriu paskambinus vėliau, administratorė pasakė, kad jiems darbuotojų nereikia, o I. tuo numeriu nekėlė. Dokumentų neprašė, sakė vieną dieną pavažinėsi, po to sakė, kad priims. Atsakydamas į advokato R. S. klausimus, liudytojas paaiškino, kad šiuo metu nedirba, kažkada yra dirbęs pagal darbo sutartį, kurią pasirašė įmonės vadovas. UAB „B. L.“ darbo tvarka jam nebuvo žinoma, nesupažindino su alga ir darbu. Jo tėvas liepė jam parašyti pareiškimą, pasakė, kad čia nelegalus darbas. Jei būtų sumokėję, tai nebūtų rašęs pareiškimo.

Atsakydami į papildomus advokato R. S. klausimus, N. M. nurodė, kad su L. B. apie įdarbinimą nekalbėjo ir dėl priėmimo nesitarė, o liudytojas L. B. paaiškino, kad neatsimena ar kalbėjo su N. M., bet šis jam tikrai nieko nežadėjo.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas N. M. surašytas iš esmės remiantis tik liudytojo L. B. skunde nurodytomis aplinkybėmis, apie tai, kad šis vieną darbo dieną dirbo UAB „B. L.“, tačiau jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už atidirbtą laiką. Apklausiamas teismo posėdžio metu, skundą darbo inspekcijai parašęs L. B., nepatvirtino, kad su bendrovės direktoriumi būtų taręsis dėl priėmimo į darbą, darbo pobūdžio, apmokėjimo už darbą ir kt. Tiriant gautą pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo bendrovėje, šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos. Priešingai, L. B. teismui nurodė, kad jis nepateikė darbdaviui jokių savo dokumentų ir netgi nerašė jokio pareiškimo dėl priėmimo į darbą. Suvestas akistaton su bendrovės transporto vadybininku I. L., atsakingu už parduotuvės I. aptarnavimą, liudytojas kategoriškai paneigė, kad tai yra tas asmuo, kuris jam liepė dirbti kroviku. Kitų įrodymų, pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes byloje taip pat nėra, t.y. nėra įrodymų patvirtinančių, kad L. B. dirbo UAB „B. L.“, šios bendrovės direktoriaus ar kito atsakingo asmens leidimu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbo sutartis su E. J. pasirašyta prieš jam pradedant dirbti, tačiau yra pažeista teisės aktų nustatyta išankstinė tvarka (terminas) pranešant Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie šio darbuotojo įdarbinimą. Bylos medžiaga ir liudytojų parodymai visiškai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teiginius apie tai, kad tai įtakojo susiklosčiusios aplinkybės, o būtent tai, kad prieš pradėdamas dirbti asmuo darbdavio atstovui nepateikė savo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad siekiant administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235). Be to teismams rekomenduojama laikytis praktikos, kad veika draudžiama pagal ATPK 41³ str. apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama, nes atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių.

Analizuojant teismui pateiktus įrodymus dėl E. J. nelegalaus darbo, nustatyta, šis asmuo realiai pradėjo dirbti ir šiuo metu tebedirba bendrovėje, darbo sutarties sudarymo sąlygos nepažeistos. Pripažįstant kad darbdavys padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str., tikslinga nustatyti pažeidimo padarymo priežastis, tikslus, kurių siekė darbdavys ir/ar darbuotojas, t.y. tyčia, kaip subjektyvi pažeidimo padarymo pusė, siekiant išvengti įstatymo nustatytų mokesčių valstybei. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė pažeidimo subjektyvinės pusės - tyčios. Vien tai, kad pavėluotai pranešta Sodrai, neleidžia pripažinti, kad E. J. įmonėje dirba nelegaliai.

Sprendžiant administracinės nuobaudos, numatytos ATPK 41³ straipsnyje skyrimo klausimą, turi būti įrodytas nelegalaus darbo laikas, darbo pobūdis, tačiau tokių įrodymų teismui nepavyko surinkti. Nesant tiesioginių įrodymų, leidžiančių neabejotinai pripažinti N. M. kaltu dėl ATPK 41³ str. 1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, vadovautis vien prielaidomis išdėstytomis administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismui pateiktoje medžiagoje, negalima.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą galima daryti išvadą, kad vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus, negalima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą N. M., pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.