Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo N. O. atstovei pagal įstatymą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2016-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, bausmę atlikusi, turinti teistumą, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamoji R. D. 2017 m. sausio 20 d. apie 11 val. 20 min., gatvėje prie Pramonės g. 1-ojo namo, Alytuje, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - mažametį sūnų N. O., keletą kartų spirdama jam į kojų sritį stumdama, taip nukentėjusįjį pargriaudama ant žemės, taip pat sugriebdama ir atlošdama atgal jam už galvos, taip smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruoste ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam N. O..

Kaltinamoji R. D. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2017-01-20 apie 11 val. kartu su sūnumi N. ėjo į UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo. Įmonė yra (duomenys neskelbtini). Ji norėjo atsisakyti jai siūlomų siuvėjos kursų. Lauke buvo sniego, ėjo išmintu takeliu. Sūnus ėjo pirmas, o ji iš paskos. Jis eidamas šaukė. Ji prašė, kad jis nešauktų, kadangi skaudės gerklę. N. ėjo labai lėtai, todėl ji jį ragino eiti greičiau. Ji turi problemų dėl nervų, todėl labai susinervino ir dėl to įvyko smurtas. Ji kelis kartus jį pastūmė, kad eitų greičiau. Taip pat kelis kartus spyrė N. į kojas, ragindama jį eiti greičiau. Spirdama vieną kartą pataikė į tarpkojį. Po pastūmimo ar spyrio jis pargriūdavo ant sniego. Kai buvo pargriuvęs, kelis kartus jį kėlė, paimdama už rankos. Taip pat kėlė, paimdama už striukės kapišono. Tuo momentu, kai stvėrė už kapišono, galėjo suimti už kepurės, ir tai galėjo atlenkti vaikui galvytę. Striukės kapišonas nuplyšo. Visi šie veiksmai truko apie 15-20 minučių. Visus kaltinime nurodytus veiksmus pripažįsta pilnai. Vaikas verkė, buvo išsigandęs. Jos elgesį matė dvi darbuotojos, kurios pastato viduje jai priekaištavo dėl jos elgesio su vaiku. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta pilnai.

Panašius parodymus kaltinamoji R. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 92, 94-95, 98).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytoja R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) administratorės pareigose. Ji su kolege A. R. buvo kabinete, laukė kandidatų dėl darbo pokalbio. 11.20 val. jai stovint prie lango pamatė link jų pastato, per perėją ateinančią merginą, kuri su savimi tiesiog tempė mažą berniuką. Ji ėjo gana sparčiu žingsniu, vaikas su ja nespėjo. Jai vedant vaiką pėsčiųjų takeliu link jų pastato berniukas ėjo priekyje moters. Ji priėjusi arčiau berniuko, jam tyčia pakišo iš priekio savo koją, kad berniukas pargriūtų ant žemės, berniukas jai pakišus koją, griuvo ant žemės. Jam nugriuvus, ji berniuką pakėlė nuo žemės, jam suėmusi už rankos dilbio. Pakėlusi berniuką, ji paėmė berniukui už galvos, tiksliau už kapišono, kuris buvo uždėtas berniukui ant galvos, atlošė jo galvą atgal ir pasilenkusi prie jo, matėsi iš jos veido, kad ji šaukė ant vaiko. Tada vėl berniukas ėjo priekyje takeliu, o ji ėjo iš paskos. Ji vėl pakišo jam savo koją iš priekio ir vėl berniukas nugriuvo ant pilvo. Tada ji sugriebė už striukės nugaros srityje ir jį pakėlė. Einant vėl pakišo koją, dėl ko berniukas pargriuvo. Trumpam buvo užsisukusi. Atsisukusi pamatė, kad berniukas vėl eina priekyje takeliu, o moteris jam iš paskos. Berniukui paėjus greičiau į priekį, ji jį pasivijo ir uždėjusi jam ranką nugaros srityje jį stumtelėjo į priekį, po ko berniukas vėl nugriuvo ant pilvo, ant žemės. Tada ji priėjusi prie jo, matėsi, kad šaukė, suėmė už kapišono, už galvos ir pakėlė jį nuo žemės ir atlošė jam stipriai galvą atgal. Tada berniukas vėl žengė pora žingsnių į priekį ir ji priėjusi prie jo vėl pakišo jam savo koją iš priekio, po ko jis pargriuvo ant pilvo, tada ji vėl jį pakėlė. Berniukas vėl žengė į priekį, po ko ji padėjusi ranką jam nugaros srityje jį pastūmė į priekį ir berniukas nugriuvo ant žemės. Ji vėl jį pakėlė. Tada ji su kolege nulipo iš antro aukšto į pirmą aukštą, kur jau buvo ką tik įėjusi moteris su berniuku. Berniukas verkė, atėjusi kolegė pakvietė berniuką, jį apkabino ir ramino. Ji jai dar bandė kažką pasakyti dėl jos elgesio su vaiku, ji atsakė, kad tai jos vaikas ir jos nesikištų. Kabinete R. D. su vaiku elgėsi šiurkščiai, piktai, tiksliau su juo kalbėjo šiurkščiai. Berniuko veidas nuo verkimo, nuo šalčio buvo raudonas (b. l. 37-38, 39-40)

Liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Ji 2017-01-20 buvo UAB (duomenys neskelbtini) pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančiame posėdžių kambaryje kartu su kolege R. S.. Minėtame kambaryje vykdė darbo pokalbius su kandidatais. Kadangi kabinete nebuvo kandidatų pokalbiui, R. nuėjo prie lango ir ją pašaukė. Ji per langą pamatė takeliu ateinančią moterį su mažu vaiku. Berniukas ėjo takeliu priekyje, paskui jį ėjo moteris, vaikas matomai moteriai ėjo per lėtai, nes jis ėjo pramintu takeliu, aprengtas kombinzoninėmis kelnėmis. Vaikui einant priekyje, prie jo priėjusi moteris jam spyrė su koja per jo koją, ties čiurna, po ko vaikas nukrito ant žemės, ant pilvo, tada ji sugriebė viena ranka jam už sprando ir jį pakėlė. Tada vėl berniukas žengė į priekį, o ji jį pastūmė uždėdama ranką nugaros srityje, po ko berniukas vėl nugriuvo ant žemės. Ji vėl jį pakėlė suimdama už sprando, pastačiusi vaiką ant žemės. Moteris, būdama vaikui už nugaros, sugriebė vaikui už kepurės ir užlaužė vaiko galvą atgal, matėsi, kad ji šaukė ant vaiko, vaikas verkė. Tada ji jį paleido, vaikas vėl ėjo priekyje, ji paskui, berniukas vėl žengė žingsnį ji vėl jam spyrė į kojos čiurną ir vėl jis nukrito ant žemės. Moteris vėl pakėlė vaiką. Jis vėl žengė žingsnį, o ji vaiką pastūmė uždėdama ranką nugaros srityje, po ko vėl berniukas pargriuvo ant žemės. Ji jį pakėlė sugriebdama už spando ir pastatė, tada vėl berniukas žengė žingsnį. Ji vėl pastūmė vaiką uždėdama ranką nugaros srityje, po ko berniukas vėl pergriuvo. Tuomet moteris vaiką pastatė sugriebdama už sprando. Pakėlusi vaiką, ji būdama už berniuko, sugriebė jam už galvos, už kepurės ir užlaužė galvą. Paleidusi vaiką, ji vėl ėjo paskui jį. Berniukui šiek tiek paėjus, ji vėl jam spyrė į kojos čiurną, po ko jis nukrito ant žemės. Tada ji vėl jį pakėlė suimdama už nugaros, už striukės. Ji berniukui per kojos čiurną išviso spyrė keturis kartus, po ko jis nukrisdavo ant žemės, tada pakeldavo už sprando, tiksliau sugriebdama už striukės sprando srityje, ji berniuką stūmė uždėdama jam ranką nugaros srityje du kartus ir du kartus ji jam užlaužė galvą. Jos įvykį stebėjo per antro aukšto langą, matė maždaug apie 20 m. berniuko ir motinos ėjimo atkarpą, matė maždaug iš 30 m. atstumo. Motinai ir berniukui priėjus prie jų pastato įėjimo durų ji su R. greit nusileido laiptų pakopomis žemyn. Moterį ji atpažino kaip R. D., kuri pas ją buvo atėjusi prieš savaitę dėl siuvėjų mokymo kursų. Berniukas verkė tyliai, jo veidas buvo stipriai paraudęs nuo verkimo, nuo šalčio, todėl nesimatė ant jo veido sužalojimų. Berniukui nurimus, kaktos dešinėje pusėje matėsi vienkartinis paraudimas. Mano, kad sumušimas atsirado nuo kieto, sušalusio sniego, į kurį jis susimušė, kai buvo pastumtas ar pargriautas (b. l. 43-44, 45-46).

Liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos dukra R. D. yra sunkaus charakterio, ji yra agresyvi, užsispyrusi. Turi sveikatos problemų dėl vidaus ligų, taip pat turi psichologinių problemų. R. atskirai gyvena su savo sūnumi N. O. nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Iki to laiko ji gyveno pas ją, jos dviejų kambarių bute. Kad R. N. atžvilgiu naudotų fizinį smurtą, ji nėra mačiusi. 2017-01-20 apie 12. 20 val. jai į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino iš Alytaus vaikų teisių skyriaus darbuotojos, kuri ją informavo, kad atvyktų pasiimti anūką N. O. parsivežti namo, kuris šiuo metu yra Alytaus priėmimo skyriuje, nes jį gatvėje sumušė motina R.. Po pokalbio ji nuvyko į vaikų teisių skyrių, kuriame paaiškino, kad iš adresu Alytuje, Pramonės g. 1 nuo įvykio vietos paėmė sumuštą anūką ir nuvežė medicininei apžiūrai į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Šiuo metu ji yra laikina anūko globėja (b. l. 48-49, 50-51).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-01-20 apie 13.02 val. iš Alytaus Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės vaikų priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad 2017-01-20 12.21 val. į priėmimo skyrių Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pristatytas N. O. dėl jo sumušimo, kurį pirminiais duomenimis sumušė motina R. D.. Vaikui nustatyta kraujosruvos kaktos ir žando srityje (b. l. 1, 11).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Alytuje, Pramonės g. 1, - takelis vedantis link pastato „Jacobsen Home“ (b.l. 5-10).

Iš specialisto išvados Nr. G 76/2017(06) matyti, kad N. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruoste (b. l. 33-34).

Specialistas S. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-01-23 buvo atliktas N. O. teismo medicinos apžiūra, kurios metu nustatyta ribota (du iš dviejų cm dydžio) kraujosruva odoje ir poodyje kairiame skruoste. Specialistų išvados akto išvadoje konstatuota, kad sužalojimo padarymo galimybė griūnant ar atsitrenkiant į kietą buką žalojantį paviršių, mažai tikėtina. Papildomai paaiškino, kad griūnant ir atsitrenkiant veidu į kietą pagrindą, žalojimas veido iškilusios dalys, t. y., kakta ant antakių lankų sritis, skruostikaulių sritis, smakras, nosies nugarėlė. Griūnant ir veidu atsitrenkiant į kietą pagrindą neišvengiamas kontaktas su žalojančiu paviršiumi, ko pasėkoje formuojasi paviršinio odos sluoksnio pažeidimas - odos nubrozdinimas. Nukentėjusiajam N. O. nustatyta tik ribota kraujosruva odoje ir poodyje kairiajame skruoste, sužalojimų iškylose veido srityse nenustatyta, nenustatyta dinaminio kontakto požymių kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame skruosto srityje, todėl sužalojimo N. O. padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką žalojantį paviršių mažai tikėtina (b. l. 64-66).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad kaip daiktinis įrodymas buvo apžiūrėta vaikiška striukė, kurią įvykio metu dėvėjo nukentėjusysis N. O., striukės apykaklėje nustatytos skylės. Po apžiūros striukė grąžinta vaiko globėjai R. D. (b. l. 52, 53-58, 59).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji R. D. tyčia savo mažamečio sūnaus N. O. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko mažamečiui nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Liudytojų R. S., A. R. parodymai, specialisto išvada, pačios kaltinamosios R. D. parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto faktą. Tarp kaltinamosios tyčinių veiksmų ir mažamečiui nukentėjusiajam sukeltų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis N. O., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, todėl kaltinamosios R. D. veiksmai dėl fizinio smurto panaudojimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, gindamas mažamečio nukentėjusiojo N. O. interesus, pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 25-26), prašydamas priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiajam 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnumoje. Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 st. 1d. ). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. R. D. šį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, dėl kaltinamosios veiksmų jautė skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus. Prašomos neturtinės žalos 200 eurų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl pilnai priteistinas iš kaltinamosios. Kaltinamoji sutiko su civiliniu ieškiniu, jo dydžio neginčijo.

Kadangi daiktiniai įrodymai – vaikiška striukė, grąžinti nukentėjusiojo globėjai (b. l. 59), todėl daiktinių įrodymų klausimas šiuo nuosprendžiu nesprendžiamas.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajai bausmę ir parenkant jos rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Ji praeityje yra vieną kartą teista. Administracinėmis nuobaudomis nebausta, registruojasi darbo biržoje. Kaip nurodė kaltinamoji, šiuo metu laukiasi antro vaikelio. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji R. D. turi psichikos sveikatos problemų, jai nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nurodė, kad įvykio metu buvo labai supykusi, jos veiksmai buvo sąlygoti atsiradusio pykčio. R. D. teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, nurodė, kad ketina kreiptis dėl medicininės ir psichologinės pagalbos suteikimo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina pati švelniausia nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jos atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. straipsnio nuostatos, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikyta nuo 2017-01-21 iki 2017-01-23, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) pap.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 9 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. skirti 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti R. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-01-21 iki 2017-01-23, tai yra dvi sulaikymo paras prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 75,32 Eur (septyniasdešimt penki eurai 32 ct).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o mokėjimo kvitas pateiktas teismo raštinės darbuotojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. D. nukentėjusiajam N. O. 200 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, nustatyti, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarko nukentėjusiojo globėja R. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.