Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-20 · Administracinė byla Nr. eI2-12681-473/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
eI2-12681-473/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09201-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
I. N.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12681-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09201-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant pareiškėjui I. N., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai G. D.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei A. U.,

vertėjaujant O. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. N. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188294 (toliau – Sprendimas1), kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 23S188930 (toliau – Sprendimas2), kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d.; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. vasario 10 d. Migracijos departamentas, spręsdamas klausimą dėl leidimo pareiškėjui išdavimo, galimai kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau-VSD), siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas ir jo šeimos nariai nekelia grėsmės valstybės saugumui. Prieš išduodant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo būti įsitikinama, ar pareiškėjas atitinka visus reikalavimus, ar jo asmenybė nekelia grėsmės. 2022 m. vasario 10 d. buvo priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD 2023 m. liepos 12 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 18-7694 (toliau-Išvada), kuri buvo priimta prieš daugiau nei tris mėnesius, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas1 buvo priimtas dėl to, kad 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje, pareiškėjas buvo paprašytas užpildyti klausimyną, kuriame reikėjo atsakyti į eilę klausimų, susijusių su karine tarnyba, darbo santykiais, ryšiais su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis, požiūriu į Rusijos vedamą užsienio politiką Ukrainos atžvilgiu ir kt. 2023 m. liepos 13 d. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas. VSD vertinimu pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos saugumui dėl to, kad jis 2003-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, turėjo būti lojalus savo šaliai ir palaikyti jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl šios priežasties VSD daro išvadą, kad pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, dėl ko prašo neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

Pareiškėjas paaiškina, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. baigęs vidurinę mokyklą, jis buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą. Tuo metu vyko tėvų skyrybų procesas, todėl šeimos finansinė situacija buvo labai sudėtinga. Užbaigus karinę tarnybą reikėjo susirasti darbą, tačiau be išsilavinimo (privalomoji karinė tarnyba buvo atlikta iš karto po mokyklos, pareiškėjui neturint jokio išsilavinimo) toks iškeltas tikslas buvo sunkiai pasiekiamas. Dėl sunkios finansinės situacijos šeimoje pareiškėjas kartu su motina priėmė sprendimą tęsti karinę tarnybą pagal sutartį. Pareiškėjas, tarnaudamas pagal sutartį kariuomenėje bei nenorėdamas joje ilgiau tarnauti dėl savo asmeninių įsitikinimų ir moralinių prieštaravimų, norėjo nutraukti sutartį, tačiau pagal sutarties sąlygas, kol nepasibaigęs terminas šios sutarties nebuvo galimybės savo noru anksčiau nutraukti. Pareiškėjas 2007 m. įstojo į koledžą, pradėjo studijuoti ekonomikos studijas („Komercinė veikla“). Pareiškėjas pasirinko studijas, kurios jam garantavo ateityje galimybes susirasti kitą darbą, nesusijusį su tarnavimu kariuomenėje. Dėl savo asmeninių pažiūrų, tarnaudamas kariuomenėje ir negalėdamas savo noru nutraukti sutarties, pradėjo netinkamai vykdyti pareigas ir dėl to gaudavo papeikimus, galiausiai dėl sisteminio komisariato sąlygų nevykdymo buvo atleistas iš tarnybos. Po atleidimo iš karinės tarnybos pareiškėjas tęsė mokslus kolegijoje ir dirbo įvairius darbus, t. y. savo darbinę veiklą pradėdamas nuo staklių operatoriaus baldų įmonėje pareigų iki informacinių technologijų srities specialisto pareigų. Nuo 2020 m. gegužės mėnesio priešrinkiminiu laikotarpiu pareiškėjas pradėjo aktyviai stebėti politinę situaciją šalyje, nepalaikydamas tuometinės valdžios, dėl ko išreiškė savo sutikimą, pasirašydamas už alternatyvių kandidatų į šalies prezidento postą kandidatų rinkimo. 2020 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo S. T. rinkiminiame mitinge. Rinkimų dieną (2020 m. rugpjūčio 9 d. vyko rinkimai į Baltarusijos Prezidento postą) pareiškėjas balsavo už S. T.. Piliečiai, kurie išreiškė nepasitenkinimą paskelbtais balsavimo rezultatais, Baranovičiaus miesto centre susirinko tikslu protestuoti prieš tokius rinkimų rezultatus. Tą dieną prieš protestuotojus buvo naudojamos apsvaiginimo granatos ir ašarinės dujos, policijos pareigūnai sumušė dalį protestuotojų, dalis buvo suimti, pareiškėjui pavyko pabėgti ir saugiai grįžti namo. Nuo to laiko pareiškėjas dalyvaudavo visuose mitinguose, grupių susitikimuose, kai sužinodavo, kur renkasi asmenys, išreikšdami nepritarimą esamai situacijai. Šios aplinkybės sąlygojo pareiškėjo šeimos apsisprendimą išvykti iš šalies, situacija šalyje vis blogėjo, joje likti pareiškėjui ir jo šeimos nariams pasidarė pavojinga. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo galimybę išvykti į užsienį. 2021 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, o 2022 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo šeimai taip pat buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje gyvena ir dirba sutuoktinė S. N. (darbovietė (duomenys neskelbtini)), o dukterys A. N. ir V. N. nuo 2022 m. sausio mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini), atitinkamai antroje ir devintoje klasėse.

Daro išvadą, kad Migracijos departamentas nusprendė panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausdamas į ją atvykti 5 metus, dėl pateiktų atsakymų į klausimyną, paaiškėjus aplinkybėms apie buvusią karinę tarnybą, kuri buvo užbaigta prieš 15 metų, tačiau nesuteikė pareiškėjui nurodyti papildomų aplinkybių apie jo požiūrį į Baltarusijos vykdomą politiką, galimą dalyvavimą protestuose prieš Baltarusijos vykdomą tiek vidaus, tiek užsienio politiką. Sprendime1 konstatuojama, jog atsakymai į pateiktus klausimyno klausimus, susijusius su požiūriu į Rusijos vedamą politiką Ukrainos atžvilgiu, nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, remiantis jo tarnyba Baltarusijoje. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1, nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio mėnesio pradžios yra atvykęs į Lietuvą, su kuria pareiškėją siejo darbiniai santykiai. Lietuvoje gyvena pareiškėjo šeima (sutuoktinė ir dvi dukterys, kurios lanko (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad pareiškėjas gyvendamas Lietuvos Respublikoje daugiau nei vienerius metus, nepadarė pažeidimų ar nusikalstamų veikų, kurios galėtų duoti pagrindą daryti išvadą dėl galimos grėsmės Lietuvos valstybei sukėlimą. Sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas, atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Šiuo atveju Sprendime1 nėra informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Sprendimas1 (gal ir Sprendimas2) grindžiamas vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjo atsakymu į klausimyno klausimą apie tarnybą Baltarusijoje. Į kitus klausimyno klausimus dėl pritarimo Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, dėl ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis turėjimą pareiškėjas atsakė neigiamai. Laiko, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Priešingai, pareiškėjas Lietuvoje buvo nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, todėl tiek VSD, tiek Migracijos departamentas turėjo galimybę surinkti visą medžiagą bei pateikti visus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų keliamą realią grėsmę valstybės saugumui (pvz. kontaktavimą su žvalgybos institucijomis ir kt.), tačiau tokie duomenys iki šiol į bylą nėra pateikti. Daro išvadą, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 buvo priimti tik dėl pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje prieš 15 metų. Pažymi, kad nors VSD Išvadoje akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėjas prieš 15 metų tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje privalėjo būti lojalus šiai šaliai, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad Baltarusijoje 2003-2008 m. buvo visai kitokia geopolitinė situacija. Tuo metu tiek Lietuva, tiek Baltarusija vykdė bendradarbiavimą įvairiose srityse. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSD Išvada, teikia įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo nelojalumą Baltarusijos Respublikos vykdomai politikai, ypač tuo metu, kai pasikeitė Baltarusijos geopolitinė situacija. Daro išvadą, kad Migracijos departamentas nenustatė akivaizdžių ir konkrečių požymių, patvirtinančių, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad VSD pateikė bendro pobūdžio informaciją apie galimus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo kitose valstybėse metodus. Migracijos departamento Sprendime1 nurodytos deklaratyvios nuostatos nėra pakankamos vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra nepagrįsti ir remiasi prielaidomis bei spėjimais. Aplinkybės apie pareiškėjo asmenį turėjo būti analizuojamos, kai pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Kadangi Migracijos departamentas patenkino pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo, daro išvadą, kad šio leidimo išdavimo metu pareiškėjas nekėlė grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas praėjus daugiau nei pusantrų metų po jo išdavimo, Sprendimas1 turi būti motyvuotas, grindžiamas ne deklaratyviomis frazėmis, tačiau tam tikrais faktais. Sprendime1 ir Sprendime2 faktų nenurodyta, tai leidžia daryti išvadą apie Sprendimo1 ir Sprendimo2 nepagrįstumą. Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neteisėti, nepagrįsti, netinkamai motyvuoti, kadangi priimti remiantis viena aplinkybe apie 2003-2008 m. tarnybą Baltarusijos kariuomenėje, neatsižvelgus į pareiškėjo poziciją, jog nepalaiko Baltarusijos režimo, buvo nepaklusnus bei nelojalus karys, kuris buvo atleistas iš tarnybos už sisteminį sąlygų (pareigų) nevykdymą. Pareiškėjas išreiškė nepritarimą Baltarusijos vykdomai vidaus ir užsienio politikai, nuolat nuo 2020 m. dalyvavo mitinguose. Šiuo metu jis yra ieškomas Baltarusijos policijos, todėl atvykimo į Baltarusijos šalį jis bet kuriuo atveju būtų sulaikytas ir galimai baudžiamas ar teisiamas dėl politinių motyvų.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra svarbios šios aplinkybės: 1) nuo tada, kai pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje praėjo 15 metų, o tuo metu buvo visiškai kitokia geopolitinė situacija. Pažymi, kad tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, dar ilgai po to bendradarbiavo ekonomikos, transporto ir kitose srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvoje; 2) pareiškėjas kariuomenėje netarnavo karinėse pajėgose, apsiribojant vyresniojo techniko pareigomis, kuris buvo atsakingas už automobilių technikos remontą ir saugojimą; 3) pareiškėjas neigiamai vertina Baltarusijos valdžios vedamą politiką, o pildydamas Migracijos departamento klausimyną, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir kad, jo nuomone, Krymas priklauso Ukrainai; 4) pareiškėjas dalyvavo 2020 m. vykusiuose protestuose prieš Baltarusijos režimą. Teigia, kad vien faktas, jog pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo priimti Sprendimą1. Pažymi, kad Migracijos departamentas VSD Išvadą gavo 2023 m. liepos 13 d., tačiau Sprendimas1 ir Sprendimas2, atsižvelgiant į VSD Išvadą, buvo priimti 2023 m. spalio 20 d., nors Migracijos sprendimas sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tokios informacijos gavimo, o šiuo atveju Sprendimas1 ir Sprendimas2 buvo priimti praleidus šį terminą, t. y. praėjus trims mėnesiams.

Kadangi Sprendimas1 ir Sprendimas2 priimti nesant pakankamai duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, neatsižvelgus į individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, kad priimti Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neproporcinga pareiškėjui pritaikyta priemonė. Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kitų nustatytų reikalavimų turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl turi būti naikintini.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 21 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64896 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. vasario 23 d. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 22S118470 leisti pakeisti pareiškėjui darbdavį. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2023 m. gegužės 23 d. per MIGRIS komunikacijos priemonę paprašė pareiškėjo užpildyti Migracijos departamento klausimyną. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. Migracijos departamentui pateikė užpildytą klausimyną. Pildydamas klausimyną pareiškėjas nurodė, kad 2003-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku. VSD vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė Sprendimą1, Sprendimą2.

Sprendimas1, Sprendimas2 buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimą1, Sprendimą2 Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimą1, Sprendimą2, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad priimti Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra grindžiami spėlionėmis ir įtarimais. Atsakovas pabrėžia, kad išvada yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba). Mano, kad reikalavimas užsieniečiui turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau-LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendime1 ir Sprendime2 nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, motyvuodamas finansine šeimos padėtimi, buvo aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku, iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas, pasirinkdamas darbą pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad kariškiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiška, ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Sprendimas1 ir Sprendimas2 buvo priimti remiantis VSD Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 12 d. galiojusią nacionalinę vizą, o nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. vasario 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu.

Aplinkybės, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (15 m.), pareiškėjo požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Migracijos departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai), kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio mėnesio pradžios yra atvykęs į Lietuvą bei jį su Lietuvą sieja darbiniai santykiai, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Aplinkybė, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje darbo metu Lietuvos Respublika nelaikė Baltarusijos Respublikos priešiška valstybe nepaneigia VSD surinktos informacijos, kad asmenys, tarnavę Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, negalėjo būti nelojalūs Baltarusijos Respublikos politiniam režimui ir, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo (LVAT 2023 spalio 30 d. nutartis admin. byloje Nr. eA-2391-415/2023).

Mano, kad Sprendime1 ir Sprendime2 nebuvo apsiribota vien nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas1 ir Sprenimas2 atitinka VAĮ, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas. Pareiškėjo skundo teiginius, kad jis šiuo metu yra paieškomas Baltarusijos policijos, todėl atvykęs į kilmės šalį jis būtų sulaikytas ir galimai baudžiamas dėl politinių motyvų, vertina kritiškai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis yra paieškomas kilmės valstybėje dėl politinių pažiūrų. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi.

Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), nustačius, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., dukra A. N., dukra V. N., o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimą1, Sprendimą2, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, Sprendimas1, Sprendimas2 priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Migracijos departamento Sprendimu1, Sprendimu2 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Nurodo, kad VSD išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), nuo 2003 m. iki 2008 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjui, gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Lietuva neturi teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. VSD vertinimu, priimant Sprendimą1, Sprendimą2, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migraciojs departamentas) neviršijo kompetencijos, Sprendimu1, Sprendimu2 nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas1, Sprendimas2 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Papildomai pažymėjo, kad jo pareigos kariuomenėje buvo vyresnysis kuopos technikas, jis prižiūrėjo vairuotojų rengimą, techniką. Iš karinės tarnybos buvo atleistas nepasibaigus sutarties terminui, nes jam nepatiko tarnauti, jis tyčia pažeidinėjo sąlygas ir taisykles, kad būtų atleistas anksčiau. Kadangi buvo atleistas prieš terminą ir dėl sąlygų ir taisyklių pažeidinėjimo, jis daugiau negali tarnauti karinėje tarnyboje. Prašė atsižvelgti į tai, kad jo šeima gyvena Lietuvoje, vaikai lanko mokyklą Lietuvoje, sutuoktinė dirba Lietuvoje, todėl jis nori likti su šeima Lietuvoje, o jam išvykus į Baltarusiją, šeima būtų išskirta. Prašė atsižvelgti į tai, kad jis tarnauti kariuomenėje nusprendė dėl sunkios finansinės padėties, į tai, kad atsleistas iš kariuomenės buvo nepasibaigus sutarties terminui, į tai, kad jis dalyvavo mitinguose Baltarusijoje ir už tai jam gresia persekiojimas Baltarusijoje, todėl jis Lietuvoje kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos. Prašė tenkinti skundą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliota atstovė palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 paremti spėjimais ir įtarimais. Atsakovas atsiliepime akcentuoja teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad grėsmė turi būti pagrįsta faktais ir įrodymais. Migracijos departamentas nenurodė, kad pareiškėjas būtų netinkamai elgęsis, gyvendamas Lietuvoje, nenurodė faktų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas neįvertino aplinkybių, pateiktų Migracijos departamentui ir nurodytų skunde, t. y. kad pareiškėjas tarnavo prieš 15 metų, tarnybą nutraukė prieš terminą, neturi teisės grįžti į karinę tarnybą, nuo 2008 m. dirbo privačiame sektoriuje, dalyvavo mitinguose. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2003-2008 .m tarnavo kariuomenėje negali būti vertinama atskirai nuo kitų aplinkybių. Pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimas mitinguose ir persekiojimas už dalyvavimą mitinguose parodo jo nelojalumą režimui. Prašė patenkinti skundą.

Teismo posėdžio metu atsakovo įgaliota atstovė palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atislipeime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo1, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimo2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2028 m. spalio 19 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2023 m. gegužės 29 d. Klausimynas, kurį užpildė pareiškėjas. Atsakydamas į 2 klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos).“ Kaip pirmąją darbovietę nurodė 2003-2008 m. Baltarusijos Respublikos karinę tarnybą, buvo aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku. Atsakydamas į 3 klausimą „Ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis).“ Nurodė: 2002-2003 m. Baltarusijos Respublikos karinė tarnyba, eilinis.

2023 m. liepos 12 d. VSD išvada, kurioje nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis I. N., 2023 m. gegužės 29 d. pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 2003–2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis I. N., tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Baltarusijos Respublikos piliečiui I. N. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD vertina, kad Baltarusijos Respublikos piliečio I. N. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

Sprendimas1, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. vasario 10 d., nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad 2022 m. sausio 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64896 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 3 metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2022 m. vasario 23 d. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 22S118470 leisti pakeisti pareiškėjui darbdavį. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2003-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 13 d. gavo 2023 m. liepos 12 d. VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 12 d. galiojusią nacionalinę vizą, o šiuo metu turi nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. spalio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 .m rugsėjo 26 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini) kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu. Nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl pareiškėjo požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo tarnavimo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

Sprendimas2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad 2023 m. liepos 13 d. Migracijos departamentas gavo 2023 m. liepos 12 d. VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2003-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 12 d. galiojusią nacionalinę vizą, turėjo nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2023 m. spalio 20 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. spalio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini) kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą1, pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Kadangi priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, bus sprendžiamas klausimas dėl leidimų laikinai panaikinimo pareiškėjo šeimos nariams. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Nors pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2003-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos Respublikos jėgos struktūroms. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad nustačius, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Pareiškėjas į bylą pateikė karinį bilietą, diplomą, santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus, nuotraukas iš mitingų, pažymas apie vaikų mokymąsi mokykloje Lietuvoje, pažymą apie sutuoktinės darbą Lietuvoje, pareiškėjo charakteristikas iš darboviečių Lietuvoje (duomenys neskelbtini)), A. G., D. B., D. Z., D. K. rašytinius parodymus apie tai, kad pareiškėjas dalyvavo mitinguose ir tai užfiksuota vaizdo įrašuose, keturis vaizdo įrašus.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. A-858-2720-2014). Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pvz., teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1 ir Sprendimą2, vadovavosi 2023 m. liepos 12 d. VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo tarnavimą 2003–2008 m. Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, privalėjo panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes VSD yra įgaliota atlikti žvalgybos veiksmus ir vertinti valstybei kylančias grėsmes. Pareiškėjas savo teises, Migracijos departamentui priėmus jam nepalankius sprendimus, gali ginti teisme, kuriame yra įvertinami tiek procedūriniai aspektai, tiek sprendimų turinys. Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų. Migracijos departamentas vadovavosi VSD išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, VSD vertinimu, kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į jo turimus ryšius Baltarusijoje ir vykdytą veiklą, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. Taigi, kaip nustatė VSD, išvados panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas – pareiškėjo tarnavimas Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos tarnyboje, turėti ryšiai su atitinkamais asmenimis, vykdyta veikla kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teismas daro išvadą, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimą1, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, surinkta pakankamai duomenų, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime byloje Nr. 19-A/2021 nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi, kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad pagal sutarties sąlygas, nepasibaigus terminui, sutarties su kariuomene nebuvo galimybės savo noru nutraukti anksčiau, pradėjo netinkamai vykdyti pareigas ir dėl to gaudavo papeikimus, o galiausiai dėl sisteminio komisariato sąlygų nevykdymo buvo atleistas iš tarnybos, tačiau iš pareiškėjo užpildyto klausimyno nustatyta, kad pareiškėjas buvo aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku. Tai reiškia, kad pareiškėjo užimamos pareigos buvo svarbios.

Taigi, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl VSD surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo turėtus ryšius su atitinkamais asmenimis, vykdyta veikla, kurie nebuvo niekaip paneigti ir kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis išreiškė nepritarimą Baltarusijos vykdomai vidaus ir užsienio politikai, nuo 2020 m. dalyvavo mitinguose, yra ieškomas Baltarusijos policijos, todėl atvykimo į Baltarusijos šalį jis bet kuriuo atveju būtų sulaikytas ir galimai baudžiamas ar teisiamas dėl politinių motyvų, nėra įrodymas, suteikiantis pagrindą teismui panaikinti Sprendimą1.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Iš Sprendimo1 matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1, rinko informaciją, atliko individualų vertinimą, todėl vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės byloje nuginčytos nebuvo. Vadinasi, egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas), Sprendimas1 yra motyvuotas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo1 nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai panaikintas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo1 turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo2 priėmimo dienos penkerius metus.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą̨ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kriterijus, kurie turėtų̨ būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų̨ vertinimo tvarka. Kriterijų̨ vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą̨ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Migracijos departamentas Sprendime2 įvertino tiek VSD išvadoje nurodytą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą ir siūlomą uždraudimo terminą, tiek pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 12 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2023 m. spalio 20 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi, aktualiausiais 2023 m. spalio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini) kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto (šeimos narys) nustatytu pagrindu) ir nusprendė 60 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui. Taigi pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises ir kurie sudarytų pagrindą abejoti parinkto 5 metų termino teisingumu ar proporcingumu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas1, Sprendimas2 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, buvo priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jų panaikinimui nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėHenrikas SadauskasRūta Miliuvienė