Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Daro išvadą, kad Migracijos departamentas nusprendė panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždrausdamas į ją atvykti 5 metus, dėl pateiktų atsakymų į klausimyną, paaiškėjus aplinkybėms apie buvusią karinę tarnybą, kuri buvo užbaigta prieš 15 metų, tačiau nesuteikė pareiškėjui nurodyti papildomų aplinkybių apie jo požiūrį į Baltarusijos vykdomą politiką, galimą dalyvavimą protestuose prieš Baltarusijos vykdomą tiek vidaus, tiek užsienio politiką. Sprendime1 konstatuojama, jog atsakymai į pateiktus klausimyno klausimus, susijusius su požiūriu į Rusijos vedamą politiką Ukrainos atžvilgiu, nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, remiantis jo tarnyba Baltarusijoje. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą1, nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio mėnesio pradžios yra atvykęs į Lietuvą, su kuria pareiškėją siejo darbiniai santykiai. Lietuvoje gyvena pareiškėjo šeima (sutuoktinė ir dvi dukterys, kurios lanko (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad pareiškėjas gyvendamas Lietuvos Respublikoje daugiau nei vienerius metus, nepadarė pažeidimų ar nusikalstamų veikų, kurios galėtų duoti pagrindą daryti išvadą dėl galimos grėsmės Lietuvos valstybei sukėlimą. Sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas, atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Šiuo atveju Sprendime1 nėra informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Sprendimas1 (gal ir Sprendimas2) grindžiamas vienintele aplinkybe, t. y. pareiškėjo atsakymu į klausimyno klausimą apie tarnybą Baltarusijoje. Į kitus klausimyno klausimus dėl pritarimo Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainoje, dėl ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis turėjimą pareiškėjas atsakė neigiamai. Laiko, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Priešingai, pareiškėjas Lietuvoje buvo nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, todėl tiek VSD, tiek Migracijos departamentas turėjo galimybę surinkti visą medžiagą bei pateikti visus rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų keliamą realią grėsmę valstybės saugumui (pvz. kontaktavimą su žvalgybos institucijomis ir kt.), tačiau tokie duomenys iki šiol į bylą nėra pateikti. Daro išvadą, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 buvo priimti tik dėl pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje prieš 15 metų. Pažymi, kad nors VSD Išvadoje akcentuojama aplinkybė, jog pareiškėjas prieš 15 metų tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje privalėjo būti lojalus šiai šaliai, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad Baltarusijoje 2003-2008 m. buvo visai kitokia geopolitinė situacija. Tuo metu tiek Lietuva, tiek Baltarusija vykdė bendradarbiavimą įvairiose srityse. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSD Išvada, teikia įrodymus, kurie vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjo nelojalumą Baltarusijos Respublikos vykdomai politikai, ypač tuo metu, kai pasikeitė Baltarusijos geopolitinė situacija. Daro išvadą, kad Migracijos departamentas nenustatė akivaizdžių ir konkrečių požymių, patvirtinančių, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad VSD pateikė bendro pobūdžio informaciją apie galimus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo kitose valstybėse metodus. Migracijos departamento Sprendime1 nurodytos deklaratyvios nuostatos nėra pakankamos vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra nepagrįsti ir remiasi prielaidomis bei spėjimais. Aplinkybės apie pareiškėjo asmenį turėjo būti analizuojamos, kai pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Kadangi Migracijos departamentas patenkino pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo, daro išvadą, kad šio leidimo išdavimo metu pareiškėjas nekėlė grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas praėjus daugiau nei pusantrų metų po jo išdavimo, Sprendimas1 turi būti motyvuotas, grindžiamas ne deklaratyviomis frazėmis, tačiau tam tikrais faktais. Sprendime1 ir Sprendime2 faktų nenurodyta, tai leidžia daryti išvadą apie Sprendimo1 ir Sprendimo2 nepagrįstumą. Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neteisėti, nepagrįsti, netinkamai motyvuoti, kadangi priimti remiantis viena aplinkybe apie 2003-2008 m. tarnybą Baltarusijos kariuomenėje, neatsižvelgus į pareiškėjo poziciją, jog nepalaiko Baltarusijos režimo, buvo nepaklusnus bei nelojalus karys, kuris buvo atleistas iš tarnybos už sisteminį sąlygų (pareigų) nevykdymą. Pareiškėjas išreiškė nepritarimą Baltarusijos vykdomai vidaus ir užsienio politikai, nuolat nuo 2020 m. dalyvavo mitinguose. Šiuo metu jis yra ieškomas Baltarusijos policijos, todėl atvykimo į Baltarusijos šalį jis bet kuriuo atveju būtų sulaikytas ir galimai baudžiamas ar teisiamas dėl politinių motyvų.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra svarbios šios aplinkybės: 1) nuo tada, kai pareiškėjas tarnavo Baltarusijos kariuomenėje praėjo 15 metų, o tuo metu buvo visiškai kitokia geopolitinė situacija. Pažymi, kad tuo metu Lietuva nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, priešingai, dar ilgai po to bendradarbiavo ekonomikos, transporto ir kitose srityse, taip pat siekė Baltarusijos dalyvavimo Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvoje; 2) pareiškėjas kariuomenėje netarnavo karinėse pajėgose, apsiribojant vyresniojo techniko pareigomis, kuris buvo atsakingas už automobilių technikos remontą ir saugojimą; 3) pareiškėjas neigiamai vertina Baltarusijos valdžios vedamą politiką, o pildydamas Migracijos departamento klausimyną, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir kad, jo nuomone, Krymas priklauso Ukrainai; 4) pareiškėjas dalyvavo 2020 m. vykusiuose protestuose prieš Baltarusijos režimą. Teigia, kad vien faktas, jog pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo priimti Sprendimą1. Pažymi, kad Migracijos departamentas VSD Išvadą gavo 2023 m. liepos 13 d., tačiau Sprendimas1 ir Sprendimas2, atsižvelgiant į VSD Išvadą, buvo priimti 2023 m. spalio 20 d., nors Migracijos sprendimas sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tokios informacijos gavimo, o šiuo atveju Sprendimas1 ir Sprendimas2 buvo priimti praleidus šį terminą, t. y. praėjus trims mėnesiams.

Kadangi Sprendimas1 ir Sprendimas2 priimti nesant pakankamai duomenų apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, neatsižvelgus į individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, kad priimti Sprendimas1 ir Sprendimas2 yra neproporcinga pareiškėjui pritaikyta priemonė. Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-VAĮ) reikalavimai, kurio 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kitų nustatytų reikalavimų turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pareiškėjas daro išvadą, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl turi būti naikintini.

Sprendimas1, Sprendimas2 buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimą1, Sprendimą2 Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimą1, Sprendimą2, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendime1 ir Sprendime2 nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Pareiškėjas tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, motyvuodamas finansine šeimos padėtimi, buvo aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku, iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas, pasirinkdamas darbą pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, žinojo, kad kariškiams keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės politika nėra autonomiška, ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Sprendimas1 ir Sprendimas2 buvo priimti remiantis VSD Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 12 d. galiojusią nacionalinę vizą, o nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2025 m. vasario 10 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. vasario 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu.

Aplinkybės, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (15 m.), pareiškėjo požiūris į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Migracijos departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai), kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio mėnesio pradžios yra atvykęs į Lietuvą bei jį su Lietuvą sieja darbiniai santykiai, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Aplinkybė, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje darbo metu Lietuvos Respublika nelaikė Baltarusijos Respublikos priešiška valstybe nepaneigia VSD surinktos informacijos, kad asmenys, tarnavę Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, negalėjo būti nelojalūs Baltarusijos Respublikos politiniam režimui ir, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo (LVAT 2023 spalio 30 d. nutartis admin. byloje Nr. eA-2391-415/2023).

Mano, kad Sprendime1 ir Sprendime2 nebuvo apsiribota vien nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas1 ir Sprenimas2 atitinka VAĮ, teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas. Pareiškėjo skundo teiginius, kad jis šiuo metu yra paieškomas Baltarusijos policijos, todėl atvykęs į kilmės šalį jis būtų sulaikytas ir galimai baudžiamas dėl politinių motyvų, vertina kritiškai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis yra paieškomas kilmės valstybėje dėl politinių pažiūrų. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi.

Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), nustačius, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., dukra A. N., dukra V. N., o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Mano, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimą1, Sprendimą2, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, Sprendimas1, Sprendimas2 priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Migracijos departamento Sprendimu1, Sprendimu2 prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Nurodo, kad VSD išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), nuo 2003 m. iki 2008 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjui, gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Lietuva neturi teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. VSD vertinimu, priimant Sprendimą1, Sprendimą2, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migraciojs departamentas) neviršijo kompetencijos, Sprendimu1, Sprendimu2 nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas1, Sprendimas2 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atislipeime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Sprendimas2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad 2023 m. liepos 13 d. Migracijos departamentas gavo 2023 m. liepos 12 d. VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2003-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, aparatinės viršininku, kuopos vyresniuoju techniku. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 12 d. galiojusią nacionalinę vizą, turėjo nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2023 m. spalio 20 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Aktualiausiais 2023 m. spalio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini) kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą1, pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktą, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Kadangi priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, bus sprendžiamas klausimas dėl leidimų laikinai panaikinimo pareiškėjo šeimos nariams. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Nors pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2003-2008 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys Baltarusijos Respublikos jėgos struktūroms. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad nustačius, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, gyvena jo sutuoktinė S. N., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A. N., (duomenys neskelbtini), dukra V. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurioms 2022 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte (šeimos narys) nustatytu pagrindu, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Pareiškėjas į bylą pateikė karinį bilietą, diplomą, santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus, nuotraukas iš mitingų, pažymas apie vaikų mokymąsi mokykloje Lietuvoje, pažymą apie sutuoktinės darbą Lietuvoje, pareiškėjo charakteristikas iš darboviečių Lietuvoje (duomenys neskelbtini)), A. G., D. B., D. Z., D. K. rašytinius parodymus apie tai, kad pareiškėjas dalyvavo mitinguose ir tai užfiksuota vaizdo įrašuose, keturis vaizdo įrašus.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą̨ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.