- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-41842-728/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Eltermanienė
- Kreditorius
- S. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. Ž. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja S. Ž., antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas R. Ž. pateikė 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuose prašė panaikinti antstolės V. M. 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymą Nr.S1-24426, o taip pat patvarkymą, kuriuo išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, esančias asmeninėje pareiškėjo sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas (276,90 Eur), vykdomąją bylą dėl 475 Eur išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos S. Ž. naudai nutraukti, panaikinti visus R. Ž. sąskaitoms taikytus suvaržymus, taip pat prašė panaikinti antstolės 2017 m. rugsėjo 11 d. nurodymą Nr.B-17-15-10503 ir grąžinti pareiškėjui visas išieškotas lėšas. Nurodė, kad antstolė priėmė vykdymui Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-221-647/2014 dėl 475 Eur išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos S. Ž. naudai. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-221-647/2014 pagrindu, sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta, kad R. Ž. per tris metus nuo sutarties sudarymo dienos, t.y. iki 2017 m. gegužės 28 d., išmoka S. Ž. 15000 Lt, sumokėdamas ne mažiau, kaip 5000 Lt per metus, nepilnamečio sūnaus A. Ž. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu R. Ž., o nepilnametės dukros G. S. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. Ž., kiekvienas iš jų išlaiko nepilnametį su vienu iš tėvų gyvenantį vaiką, kurio išlaikymui kas mėnesį įsipareigoja skirti ne mažiau, nei 700 Lt būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išieškotojai S. Ž. nevykdant savo įsipareigojimo pilnai išlaikyti su ja likusią gyventi dukrą G. S. Ž., nemokant už dukters papildomą lavinimą (gimnastikos treniruotes) ir iškilus grėsmei, kad duktė G. S. Ž. bus pašalinta iš gimnastikos mokyklos, trenerės prašymu, sutinkant S. Ž., įsiskolinimus už S. Ž. 2016-2017 m. savo lėšomis padengė R. Ž.. Padengus S. Ž. įsiskolinimus tretiesiems asmenims, R. Ž. šiuos pinigus pagrįstai atskaitė iš S. Ž. mokėtinos kompensacijos sumos. R. Ž. pranešė S. Ž. apie įskaitymą, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad įskaito jo atliktus mokėjimus, apmokant S. Ž. įsiskolinimą už su ja likusios gyventi dukters meninės gimnastikos treniruotes. Tokiu būdu, vykdomasis dokumentas – 2017 m. birželio 15 d. išduotas vykdomasis raštas Nr.2-221-647/2014 dėl 475 Eur išieškojimo iš R. Ž. S. Ž. naudai buvo įvykdytas iki jo išdavimo Vilniaus rajono apylinkės teisme dienos. S. Ž., pateikdama prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą, akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į antstolę, pateikdamas įrodymus dėl prievolės visiško įvykdymo ir prašydamas vykdomąją bylą, pradėtą vykdant išieškojimą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą nutraukti. Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu Nr.S1-24426 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad vykdomojo rašto priėmimui akivaizdžių kliūčių nebuvo, o pareiškėjas nepateikė nepaneigiamų įrodymų, jog prievolė buvo įvykdyta. Tą pačią dieną antstolė pradėjo priverstinį vykdymą, areštuodama pinigines lėšas R. Ž. sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini). Iš pirmosios sąskaitos atliktas nuskaitymas 276,90 Eur sumai. Pareiškėjo manymu, tokie antstolės veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms vykdymo procesą. Pareiškėjas pateikė akivaizdžius įrodymus (mokestinius dokumentus), iš kurių matyti, kad jis atliko mokėjimus vykdomajame dokumente nurodytai sumai. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad mokėjimai padaryti, dengiant išieškotojos S. Ž. įsiskolinimą už dukters G. S. Ž. papildomą lavinimą (gimnastikos treniruotes) ir iškilus grėsmei, kad duktė G. S. Ž. bus pašalinta iš gimnastikos mokyklos. Sutinkamai su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis, dukters išlaikymu privalėjo rūpintis S. Ž., todėl pareiškėjo minėti mokėjimai atlikti už pastarąją. Sumokėjęs už S. Ž. jos įsiskolinimus gimnastikos mokyklai, R. Ž. įgijo teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtas pinigines lėšas, tuo pačiu turėdamas mokestinę prievolę pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. atsirado priešpriešiniai piniginiai reikalavimai. Remiantis CK 6.130-6.131 str. pareiškėjas laiko prievolę įvykdyta, dalį prievolės įvykdžius įskaitymu. Be to, antstolė nukreipė išieškojimą į R. Ž. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), į kurią pervedama R. Ž. šalpos išmoka ir netekto darbingumo pensija, tačiau iš jos atliktas piniginių lėšų nuskaitymas, taip pažeidžiant CPK 739 str. 6 p. įtvirtintą nuostatą, kad iš tokių lėšų išieškoti negalima. Pareiškėjas įvykdė S. Ž. prievolę apmokėti už dukters G. S. Ž. papildomą ugdymą (gimnastikos treniruotes) 475 Eur tokiais mokėjimo nurodymais: 2016 m. spalio 11 d. Nr.132 – 135 Eur, 2016 m. spalio 20 d. Nr.138 – 52 Eur, 2016 m. gruodžio 2 d. Nr.146 – 100 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. Nr.151 – 125 Eur ir 2017 m. vasario 16 d. Nr.160 – 63 Eur. Jau gavusi pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. skundą, antstolė priėmė 2017 m. rugsėjo 11 d. nurodymą Nr. S-17-15-10003, kuriuo nusprendžia priverstinai nurašyti lėšas būtent iš pareiškėjo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), į kurią pervedama R. Ž. šalpos išmoka bei netekto darbingumo pensija, tačiau iš jos atliktas piniginių lėšų atskaitymas, bet ir nukreiptas tolimesnis vykdymas.
Šalies argumentai
Antstolė V. M. su pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. skundu nesutiko ir CPK 510 str. 3 d. nustatyta tvarka persiuntė skundus teismui. Antstolė 2017 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu Nr. S1-24885 netenkino pareiškėjo skundų. Nurodė, kad vykdo S. Ž. 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateiktą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-221-647/2014 dėl 475 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Ž.. Pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolei buvo nurodyta, kad skolininko įsiskolinimas pagal teikiamą vykdyti vykdomąjį dokumentą sudaro 475 Eur. Priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė, vadovaudamasi CPK 651 str., patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustačius kliūčių, priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvesta vykdomoji bylas Nr.0015/17/01410 bei skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Antstolei pateiktas vykdomasis raštas nėra panaikintas, nėra nuginčytas, taigi yra galiojantis ir vykdytinas. Skolininko atstovės pateikiami mokėjimo nurodymai, išieškotojos raštas neįrodo, kad skolininko įsiskolinimas išieškotojai neegzistuoja. Visi skolininko atstovės pateikiami mokėjimo nurodymai atlikti iki vykdomojo rašto išdavimo, išieškotojos raštas datuojamas 2016 m. gegužės 27 d. ir jame susitarta tik dėl 2016 m. gegužės 28 d. privalomo pervedimo sumos. Po prašymo nutraukti vykdomąją bylą pateikimo, buvo susiekta su išieškotoja, kuri raštiškai antstolei patvirtino, kad nesumokėta kompensacijos suma pagal 2017 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą sudaro 475 Eur. Antstolė neturi teisės skolininko tretiesiems asmenims pervestas sumas užskaityti įsiskolinimo dengimui pagal antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą, tokie klausimai apskritai turėtų būti sprendžiami ne per skundo dėl antstolio veiksmų institutą. Antstolei pateiktuose skunduose nenurodytas nei vienas pagrindas vykdomosios bylos nutraukimui ar taikytų apribojimų panaikinimui. Skolininkui per raginimo terminą skolos nesumokėjus 2017 m. rugsėjo 6 d. pritaikyti apribojimai visoms skolininko sąskaitoms bankuose kartu nustatant ir laisvai disponuojamą sumą sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini), t.y. suteikiant skolininkui galimybę išsiimti į sąskaitą gaunamą netekto darbingumo pensiją. 2017 m. rugsėjo 6 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkui išaiškinta teisė pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Antstolė nedisponuoja informacija apie skolininko sąskaitose sukauptas pinigines lėšas, jų kilmę, todėl tiek skolininkas, tiek skolininko atstovas turi bendradarbiauti su antstoliu ir teikti visą objektyvią informaciją. Skolininkas banko sąskaitų išrašus nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė tik gavęs informaciją apie oficialią užklausą bankams. Patikrinus duomenis sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išraše nuo vykdomosios bylos užvedimo datos nustatyta, kad joje neatsispindi objektyvi informacija apie nurašytų piniginių lėšų kilmę, kadangi pateiktame išraše atsispindi tik skolininko išlaidos bei vienintelė 110 Eur įplauka, kuri atlikta paties skolininko. Iš pateikto išrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitos likutis buvo 755,35 Eur, o tai yra gerokai didesnė suma nei pagal pateikiamus/turimus duomenis skolininko į sąskaitą per mėnesį gautinos socialinės paskirties išmokos bei pensija. Iki apribojimų pritaikymo, skolininkas sąskaitoje turėjo santaupų arba į sąskaitą gauna papildomas lėšas, kurių kilmė antstolei nėra žinoma. Išraše neatsispindi jokia informacija apie į sąskaitą pervestas socialinės paskirties išmokas ar pensiją, nėra matyti ir ar jos skolininko jau buvo panaudotos ar ne. Neturint jokios objektyvios informacijos, nėra teisinio pagrindo grąžinti nuo sąskaitos nusirašiusias lėšas. Tokių lėšų grąžinimo klausimas bus sprendžiamas skolininkui pateikus objektyvius įrodymus, pagrindžiančius nuo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) nusirašiusių lėšų kilmę. 2017 m. rugsėjo 11 d. nurodymu tik pakeisti nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas duomenys, padidinant laisvai disponuojamą sumą (toliau – LDS) šalpos išmokos dydžio sumą. LDS formuojamas ir galioja einamajam mėnesiui, iš skolininko pateikto išrašo taip pat matyti, kad rugsėjo mėnesį skolininkui dar nebuvo pervesta nei pensija, nei šalpos išmoka. Taigi padidinus LDS, skolininkas rugsėjo mėnesį galės disponuoti ir gautina netekto darbingumo pensija ir šalpos išmoka, tad skunde dėstomi teiginiai apie tolimesnį vykdymo nukreipimą į netekto darbingumo pensiją ir šalpos išmoką yra visiškai nepagrįsti ir išieškojimas iš šių lėšų nėra vykdomas.
Antstolė pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d. papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po skundų ir 2017 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo pateikimo teismui, R. Ž. susisiekė su antstolės kontora bei pateikė sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d.. Patikrinus duomenis sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. nustatyta, kad R. Ž. sąskaitoje turėjo santaupų, taip pat į sąskaitą gavo piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų, taigi nuo sąskaitos nusirašiusios lėšos, nėra lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas ar ribojamas. R. Ž. geranoriškai padengė skolos ir vykdymo išlaidų likutį. Taigi šiai dienai visa išieškotina skolos ir vykdymo išlaidų suma vykdomojoje byloje išieškota, pritaikyti apribojimai panaikinti, sprendžiamas vykdomosios bylos užbaigimo klausimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. Ž. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš R. Ž. suinteresuoto asmens S. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų parengimą. Nurodė, kad teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas, jog S. Ž. išlaiko dukrą, skirdama ne mažesnę nei 202,73 Eur sumą, savaime nereiškia, kad skyriumi gyvenantis tėvas negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo. R. Ž. 2016 m. rudenį kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl dukters G. S. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su R. Ž. ir išlaikymo priteisimo, todėl pradėjo intensyviai bendrauti su dukters trenerėmis ir su jomis tartis dėl vykdomų mokėjimų. Vaiko tėvo siekiai mokėti už dukters lankomą gimnastikos būrelį baigėsi tuomet, kai baigėsi procesas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo (pareiškėjas atsiėmė ieškinį). Taigi pareiškėjas pats savo noru prisiėmė pareigą mokėti už dukters būrelius, prieš tai nederinęs klausimų dėl šių mokėjimų vykdymo su S. Ž.. Mokėjimai buvo vykdomi siekiant, kad teismas dukters gyvenamąją vietą nustatytų su tėvu R. Ž.. S. Ž. sutikimas, kad R. Ž. vykdytų mokėjimus už dukters gimnastikos būrelio lankymą, o sumokėtos sumos būtų įskaitomos į R. Ž. mokėtiną piniginę kompensaciją S. Ž., nebuvo duotas. R. Ž. sumokėtų sumų įskaitymas neatitinka įskaitymo sąlygų, t.y. šiuo atveju R. Ž. ir S. Ž. nesiejo abipusės teisės ir pareigos, todėl neturint priešpriešinių teisių ir pareigų vienas kitam, nėra pagrindo taikyti įskaitymą. Pareiškėjas pristatė sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio turinio galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. į sąskaitą nebuvo pervesta nei šalpos, nei netekto darbingumo pensija. Priešingai, sąskaitos išrašas patvirtina, kad pajamos sudarė tik pareiškėjo įneštos piniginės lėšos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-221-647/2014 dėl 475 Eur išieškojimo iš skolininko R. Ž. išieškotojos S. Ž. naudai (vykdomoji byla Nr.0015/17/01410). Vykdomoji byla padėta išieškotojos 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymo pagrindu, kuriame nurodyta, kad nesumokėta suma sudaro 475 Eur (v.b.l.3).
Nustatyta, kad antstolė 2017 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurie įteikti skolininko sūnui 2017 m. rugpjūčio 26 d. (v.b.l.7-10). Raginime nurodyta, kad pareiškėjas yra raginamas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą: sumokėti 475 Eur skolą ir 47,58 Eur vykdymo išlaidas, taip pat išaiškinta, kad neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos priverstinio vykdymo priemonės, papildomai išieškomos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo proceso atlikimu, taip pat atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs vykdomąjį raštą per raginime nustatytą terminą (CPK 178 str.).
Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. antstolių kontoroje gautas skolininko atstovės prašymas nutraukti vykdomąją bylą (v.b.l.48), kadangi vykdomasis raštas yra įvykdytas iki jos išdavimo, todėl egzistuoja CPK 629 str. 1 d. 1 p. ir 632 str. 1 d. 1 p. pagrindai nutraukti ir užbaigti vykdomąją bylą. Prašymą motyvavo tuo, kad išieškotojai S. Ž. nevykdant savo įsipareigojimo pilnai išlaikyti su ja likusią gyventi dukrą G. S. Ž., nemokant už dukters papildomą lavinimą (gimnastikos treniruotes) ir iškilus grėsmei, kad duktė G. S. Ž. bus pašalinta iš gimnastikos mokyklos, trenerės prašymu, sutinkant S. Ž., įsiskolinimus už S. Ž. 2016-2017 m. savo lėšomis padengė R. Ž., todėl sumokėjęs už S. Ž. jos įsiskolinimus gimnastikos mokyklai, R. Ž. įgijo teisę reikalauti grąžinti jo sumokėtas pinigines lėšas ir laiko prievolę įvykdyta, dalį prievolės įvykdžius įskaitymu.
Išieškotoja 2017 m. rugsėjo 5 d. informavo antstolę, kad R. Ž. nesumokėta kompensacijos suma pagal 2017 m. birželio 15 d. vykdomąjį raštą sudaro 475 Eur (v.b.l.52).
Antstolė 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr.S1-24426, kuriuo netenkino skolininko atstovės prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo (v.b.l.62).
Dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 str. 1 d. 1 p. pagrindu ir užbaigimo CPK 632 str. 1 d. 1 p. pagrindu bei prievolės įskaitymo
Vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo (CPK 629 str. 1 d. 1 p.). Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškotoja būtų atsisakiusi išieškojimo iki skundžiamo 2017 m. rugsėjo 6 d. patvarkymo priėmimo ar jo priėmimo metu, todėl minėto pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra. CPK 632 str. 1 d. 1 p. numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas prašymą užbaigti vykdomąją bylą motyvuoja tuo, kad remiantis CK 6.130-6.131 str. pareiškėjas laiko prievolę įvykdyta, dalį prievolės įvykdžius įskaitymu. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo pareigą mokėti kompensaciją suinteresuotam asmeniui S. Ž., o S. Ž. turėjo pareigą išlaikyti dukrą S. G. Ž., dukters išlaikymui skirdama ne mažesnę nei 202,73 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įskaitymas atliktas jam neturint galiojančio, vykdytino priešpriešinio reikalavimo iš suinteresuotojo asmens ir neatitinka CK 6.130 str. 1 d. įtvirtintos įskaitymo sampratos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsirado pagrindas nutraukti ar užbaigti vykdomąją bylą pareiškėjo nurodytais pagrindais. Pažymėtina, kad pagal CPK 687 str. nuostatas įskaitymas vykdymo procese galimas tik tada, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Įskaitymą vykdymo procese atlieka antstolis savo patvarkymu. Vykdymo procese įskaitymas įmanomas tik tada, kai abi šalys turi vykdomuosius dokumentus. Nagrinėjimu atveju, vadovaujantis CPK 687 str. įskaitymas vykdymo procese taip pat yra neįmanomas, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas antstoliui yra pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš suinteresuotojo asmens.
Dėl išieškojimo nukreipimo į sąskaitą, į kurią pervedama šalpos išmoka ir netekto darbingumo pensija
Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pagal civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 624 str., jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Remiantis šia įstatymo nuostata, antstolė, pareiškėjui raginime nustatytu terminu neįvykdžius vykdomojo rašto, 2017 m. rugsėjo 6 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-17-15-9910, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr.S1-24424, patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr.S1-24423, turto arešto aktą Nr.9 15 2017 09 06 01410, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr.S1-24422, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr.S1-24420 (v.b.l.60-61,64-67).
Pareiškėjas skunde teigia, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į R. Ž. sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas ir taip pažeidė imperatyvią CPK 736 str. 6 p. įtvirtintą nuostatą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ str., išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.
CPK 739 str. yra reglamentuotos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė užklausė Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą apie paskirtas pareiškėjui socialines išmokas, ir nustatė, kad pareiškėjas gauna slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, išmokėta suma 280 Eur (v.b.l. 70). Pažymėtina, kad skundžiamame 2017 m. rugsėjo 6 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-17-15-9910 antstolė nurodė piniginių lėšų sumą, t.y. 290,35 Eur, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai. Atsižvelgiant į tai, pagal antstolės turimą informaciją pareiškėjui buvo suteikta galimybė išsiimti į sąskaitą gaunamą netekto darbingumo pensiją.
Antstolė 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.B-17-15-10503, kuriuo padidino laisvai disponuojamą sumą šalpos išmokos dydžio suma iki 570,35 Eur (v.b.l.74).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Tokia teisė skolininkui išaiškinta 2017 m. rugsėjo 6 d. ir 2017 m. rugsėjo 11 d. nurodymuose priverstinai nurašyti lėšas. Skolininkas šia teise tinkamai nepasinaudojo, kadangi antstolei iš skolininko sąskaitos 2017 m. rugsėjo 7 d. nusirašius atitinkamai 3,67 Eur ir 376,90 Eur bei antstolei paprašius skolininko pateikti sąskaitos išrašą nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki atsakymo pateikimo dienos (v.b.l.71-72), skolininkas pateikė antstolei savo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. (v.b.l.76), iš kurio matyti, kad minėtu laikotarpiu į skolininko sąskaitą nebuvo pervesta nei šalpos, nei netekto darbingumo pensija.
Antstolė informavo teismą, kad jau po skundų ir 2017 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo pateikimo teismui skolininkas pateikė sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d., iš kurio nustatyta, kad R. Ž. į sąskaitą gavo ne tik šalpos išmoką, bet ir piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų, kas patvirtina, kad nuo sąskaitos nusirašiusios piniginės lėšos nėra lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas. Pažymėtina, kad šios nutarties priėmimo metu teisme gauta antstolės informacija apie tai, kad skolininko atžvilgiu taikyti apribojimai panaikinti, jam visiškai įvykdžius vykdomąjį raštą ir sumokėjus vykdymo išlaidas, todėl pagrindo spręsti dėl taikytų apribojimų panaikinimo šiuo metu nėra.
Taigi, patikrinus vykdymo proceso vykdomojoje byloje eigą (CPK 594 str.) nustatyta, kad antstolė, priėmusi vykdymui vykdomąjį dokumentą, pagrįstai ėmėsi priemonių jį įvykdyti. Jokių duomenų apie iš pareiškėjo nepagrįstai išieškotas ir/ar negrąžintas pinigines lėšas vykdomojoje byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vykdomojoje byloje nenustatyta antstolės piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolė pagrįstai vykdė visus priverstinio vykdymo veiksmus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atmetus skundą, iš pareiškėjo R. Ž. suinteresuoto asmens S. Ž. naudai priteistina 100 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą (CPK 443 str. 6 d.).
Už skundus dėl antstolių veiksmų žyminis mokestis nėra mokamas, todėl pareiškėjui, kuris į bylą pateikė duomenis apie 92 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, grąžintina 92 Eur žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3d., 510 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti.
Priteisti iš R. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) teisinės pagalbos išlaidų S. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti R. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) 92 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. spalio 4 d. Swedbank, AB pagal mokėjimo nurodymą Nr.200, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.